Pagrindiniai skaičiai

1 Vadovybės ataskaita

1.1 ECB vadovybės ataskaitos tikslas

Vadovybės ataskaita^[1] yra neatskiriama ECB metinių ataskaitų dalis. Joje skaitytojams pateikiama pagalbinė su finansinėmis ataskaitomis susijusi informacija^[2]. Atsižvelgiant į tai, kad ECB veikla ir operacijos vykdomos siekiant įgyvendinti jo politikos tikslus, ECB finansinė padėtis ir finansiniai rezultatai turėtų būti vertinami jų neatsiejant nuo ECB politikos veiksmų.

Vadovybės ataskaitoje aprašomos pagrindinės ECB užduotys ir veikla bei jų poveikis banko finansinėms ataskaitoms. Šioje ataskaitoje taip pat analizuojami per metus įvykę pagrindiniai balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos pokyčiai, pateikiama informacijos apie ECB grynąją nuosavybę. Galiausiai ataskaitoje aprašoma rizikos aplinka, kurioje veikia ECB, įskaitant konkrečią ECB patiriamą riziką, ir visoms šioms rizikoms mažinti taikoma rizikos valdymo politika.

1.2 Pagrindinės užduotys ir veikla

ECB yra Eurosistemos dalis. Be ECB, į Eurosistemą dar įeina Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, įsivedusių eurą, nacionaliniai centriniai bankai (NCB)^[3]. Pagrindinis Eurosistemos tikslas – palaikyti kainų stabilumą. ECB savo užduotis vykdo vadovaudamasis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo^[4] bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statute (ECBS statutas)^[5] išdėstytomis nuostatomis (žr. 1 schemą). Vykdydamas savo veiklą ECB siekia įgyvendinti jam suteiktus įgaliojimus, o ne gauti pelno.

1 schema

Pagrindiniai ECB uždaviniai

Vadovaujantis decentralizuoto pinigų politikos įgyvendinimo Eurosistemoje principu, Eurosistemos pinigų politikos operacijos yra įtrauktos į ECB ir euro zonos NCB finansines ataskaitas. Toliau 1 lentelėje apžvelgiamos pagrindinės operacijos ir funkcijos, kurias ECB atlieka vykdydamas savo įgaliojimus, bei jų poveikis ECB finansinėms ataskaitoms.

1.3 Finansų raida

Balansas

2019–2022 m. ECB balansas gerokai padidėjo, o tam didžiausią poveikį darė ECB vienakrypčiai vertybinių popierių pirkimai, vykdomi įgyvendinant Eurosistemos pinigų politiką (žr. 1 pav.). Pagrindiniai reikšmingo balanso padidėjimo 2020 ir 2021 m. veiksniai buvo grynieji vertybinių popierių pirkimai pagal turto pirkimo programą (TPP)^[6] ir 2020 m. kovo mėn. pradėtas specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP)^[7] vykdymas. Grynieji vertybinių popierių pirkimai pagal SPPP nuo 2022 m. kovo pabaigos, o pagal TPP – nuo 2022 m. liepos 1 d. nebevykdomi, todėl 2022 m. ECB balansas padidėjo mažiau.

1 pav.

Pagrindinės ECB balanso sudedamosios dalys

(mlrd. eurų)

2023 m. ECB balansas sumažėjo 24,4 mlrd. – iki 674,5 mlrd. eurų, daugiausia dėl nuosekliai mažinamo TPP portfelio: 2023 m. kovo–birželio mėn. buvo tik iš dalies reinvestuojamos pagrindinės sumos, gautos iš šiame portfelyje laikomų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, o nuo 2023 m. liepos mėn. toks reinvestavimas buvo visiškai nutrauktas.

2023 m. pabaigoje pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai, išreikšti eurais, sudarė 63 % viso ECB turto. Šiame balanso straipsnyje parodomi vertybiniai popieriai, kuriuos ECB įsigijo pagal vertybinių popierių rinkų programą (VPRP), POPP3, TUVPPP, VSPP ir SPPP. Pagal šias programas įsigyti vertybiniai popieriai vertinami amortizuota verte, sumažinta vertės sumažėjimu.

Vadovaudamasi atitinkamais Valdančiosios tarybos sprendimais, Eurosistema toliau reinvestavo visas pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, visus metus, o pagal TPP – iki 2023 m. vasario pabaigos. Nuo 2023 m. kovo pradžios iki birželio pabaigos Eurosistema reinvestavo tik dalį pagrindinių sumų, gautų iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, o 2023 m. liepos mėn. šis reinvestavimas buvo nutrauktas. Dėl šių sprendimų ECB pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelis sumažėjo 31,9 mlrd. – iki 425,3 mlrd. eurų (žr. 2 pav.), nes VSPP, TUVPPP ir POPP3 portfeliai pagal TPP sumažėjo atitinkamai 18,0 mlrd., 9,5 mlrd. ir 1,6 mlrd. eurų dėl šių išpirkimų. SPPP portfelis sumažėjo 2,6 mlrd. eurų daugiausia dėl portfelyje laikomų vertybinių popierių premijų ir nuolaidų^[8] amortizacijos grynojo poveikio.

Valdančioji taryba ketina^[9] 2024 m. pirmąjį pusmetį toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Vėliau, tų metų antrąjį pusmetį, ji ketina mažinti SPPP portfelį Eurosistemos lygmeniu vidutiniškai po 7,5 mlrd. eurų per mėnesį, o tų pačių metų pabaigoje nutraukti reinvestavimą pagal SPPP. Valdančioji taryba ir toliau laikysis lankstumo principo reinvestuojant sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, kad pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui nekiltų su pandemija susijusi rizika.

2 pav.

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

(mlrd. eurų)

2023 m. pabaigoje ECB pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, įsigytų pagal aktyvias programas – TPP ir SPPP, portfelio terminų struktūra^[10] buvo diversifikuota (žr. 3 pav.).

3 pav.

TPP ir SPPP terminų struktūra

2023 m. ECB užsienio atsargų, kurias sudaro auksas, specialiosios skolinimosi teisės, JAV doleriai, Japonijos jenos ir Kinijos juaniai, bendra vertė eurais padidėjo 3,3 mlrd. – iki 87,7 mlrd. eurų.

ECB turimo aukso ir gautino aukso vertė eurais 2023 m. padidėjo 2,7 mlrd. – iki 30,4 mlrd. eurų (žr. 4 pav.), daugiausia dėl padidėjusios aukso rinkos kainos eurais. Dėl šio padidėjimo atitinkama suma išaugo ir ECB aukso perkainojimo sąskaitos (žr.  1.3.2 skirsnį Grynoji nuosavybė). Be to, 2023 m. sausio 1 d. Kroatijai įsivedus bendrąją valiutą, Hrvatska narodna banka pervedė į ECB 96 mln. eurų vertės aukso.

4 pav.

Auksas ir aukso kainos

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: eurai už unciją grynojo aukso)

ECB užsienio valiutos atsargų^[11] JAV doleriais, Japonijos jenomis ir Kinijos juaniais vertė eurais padidėjo 0,2 mlrd. – iki 55,2 mlrd. eurų (žr. 5 pav.), daugiausia dėl per metus uždirbtų pajamų, visų pirma iš portfelio JAV doleriais. Be to, 2023 m. sausio 1 d. Kroatijai įsivedus bendrąją valiutą, Hrvatska narodna banka pervedė į ECB 544 mln. eurų vertės užsienio atsargų JAV doleriais. Bendros užsienio valiutos atsargų vertės padidėjimą iš dalies sumažino visų pirma JAV dolerio ir Japonijos jenos nuvertėjimas euro atžvilgiu.

5 pav.

Užsienio valiutos atsargos

(mlrd. eurų)

2023 m. pabaigoje JAV doleriai sudarė didžiausią ECB užsienio valiutos atsargų dalį – 81 %.

Savo užsienio valiutos atsargų investavimą ECB valdo pagal trijų etapų procesą. Pirma, ECB rizikos valdytojai suformuoja strateginį orientacinį portfelį, jį patvirtina Valdančioji taryba. Antra, ECB portfelių valdytojai suformuoja taktinį orientacinį portfelį, jį patvirtina Vykdomoji valdyba. Trečia, NCB kasdien decentralizuotai vykdo investavimo operacijas.

ECB užsienio valiutos atsargos daugiausia investuojamos į vertybinius popierius ir pinigų rinkos indėlius arba laikomos einamosiose sąskaitose (žr. 6 pav.). Šį portfelį sudarantys vertybiniai popieriai vertinami metų pabaigoje buvusiomis rinkos kainomis.

6 pav.

Užsienio valiutos investicijų struktūra

(mlrd. eurų)

ECB užsienio valiutos atsargų paskirtis – finansuoti galimas intervencijas į užsienio valiutų rinką. Todėl ECB užsienio valiutos atsargos valdomos siekiant trijų pagrindinių tikslų (pagal svarbą) – likvidumo, saugumo ir grąžos. Dėl to šį portfelį daugiausia sudaro trumpalaikiai vertybiniai popieriai (žr. 7 pav.).

7 pav.

Užsienio valiuta išreikštų vertybinių popierių terminų struktūra

Nuosavų lėšų portfelio vertė padidėjo 1,0 mlrd. – iki 22,1 mlrd. eurų (žr. 8 pav.), pirma, dėl i) iš šio portfelio gautų palūkanų pajamų reinvestavimo ir, antra, ii) dėl to, kad metų pabaigoje sumažėjus euro zonos obligacijų pajamingumui padidėjo šiame portfelyje laikomų vertybinių popierių eurais rinkos vertė (žr. 17 pav.).

Portfelį sudaro daugiausia vertybiniai popieriai, išreikšti eurais. Šie vertybiniai popieriai vertinami metų pabaigoje buvusiomis rinkos kainomis. 2023 m. valdžios sektoriaus skolos vertybiniai popieriai sudarė 77 % viso portfelio.

Žaliųjų investicijų dalis ir toliau nuosekliai didėjo – nuo 13 % (2022 m. pabaigoje) iki 20 % (2023 m. pabaigoje) nuosavų lėšų portfelio. ECB ketina ateinančiais metais šią dalį didinti toliau^[12]. Nuo 2021 m. žaliųjų obligacijų pirkimus antrinėse rinkose papildo investicijos į 2021 m. sausio mėn. Tarptautinių atsiskaitymų banko įsteigtą centrinių bankų eurais išreikštų žaliųjų obligacijų investicinį fondą.

8 pav.

ECB nuosavų lėšų portfelis

(mlrd. eurų)

ECB nuosavų lėšų portfelį sudaro daugiausia ECB apmokėto kapitalo ir bendrojo atsargų fondo bei atidėjinių finansinėms rizikoms sumos investicijos. Šio portfelio paskirtis – uždirbti pajamų, kurios padėtų finansuoti tas ECB veiklos išlaidas, kurios nesusijusios su jam pavestų priežiūros uždavinių vykdymu^[13]. Šis portfelis investuojamas į eurais išreikštą turtą, atsižvelgiant į pagal rizikos kontrolės sistemą nustatytus apribojimus. Todėl šio portfelio terminų struktūra yra labiau diversifikuota (žr. 9 pav.) negu užsienio valiutos atsargų portfelio.

9 pav.

ECB nuosavų lėšų investicijų į vertybinius popierius terminų struktūra

2023 m. pabaigoje bendra apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė buvo 1 567,7 mlrd. eurų – beveik tokia pati kaip 2022 m. pabaigoje. ECB paskirta 8 % visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertės. Metų pabaigoje ji sudarė 125,4 mlrd. eurų. Kadangi pats ECB neleidžia banknotų, jis turi vidinių Eurosistemos pretenzijų euro zonos NCB atžvilgiu, atitinkančių jam priskirtų apyvartoje cirkuliuojančių banknotų vertę.

ECB vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, kuriuos daugiausia sudaro grynieji euro zonos NCB likučiai sistemoje TARGET ECB atžvilgiu ir ECB įsipareigojimai, susiję su užsienio valiutos atsargomis, kurias jam pervedė euro zonos NCB, prisijungę prie Eurosistemos, 2023 m. padidėjo 89,6 mlrd. – iki 445,0 mlrd. eurų.

Vidinių Eurosistemos įsipareigojimų raidą daugiausia lemia grynojo TARGET įsipareigojimo pokytis. Pagrindiniai veiksniai, lėmę grynojo TARGET įsipareigojimo pokyčius 2019–2023 m., buvo pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, už kuriuos atsiskaitoma per sistemos TARGET sąskaitas, pirkimas ir išpirkimas, taip pat įsipareigojimų euro zonos ir ne euro zonos rezidentams eurais pokyčiai (žr. 10 pav.). 2023 m. piniginių lėšų įplaukos, gautos išpirkus pinigų politikos tikslais laikomus vertybinius popierius, buvo mažesnės nei piniginių lėšų išmokos, susijusios su įsipareigojimų euro zonos ir ne euro zonos rezidentams eurais sumažėjimu, dėl to padidėjo bendri grynieji įsipareigojimai sistemoje TARGET.

10 pav.

Grynasis vidinis Eurosistemos TARGET likutis, įsipareigojimai euro zonos ir ne euro zonos rezidentams eurais ir pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

(mlrd. eurų)

2023 m. ECB kiti įsipareigojimai sumažėjo 107,7 mlrd. – iki 58,0 mlrd. eurų dėl sumažėjusių įsipareigojimų euro zonos ir ne euro zonos rezidentams eurais. Konkrečiai, sumažėjo i) indėliai, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip fiskalinis agentas^[14], ii) ne euro zonos išorinių sistemų, prisijungusių prie TARGET per TARGET-ECB komponentą, likučiai ir iii) piniginės lėšos, pateiktos įkaitu skolinantis pagal VSPP ir viešojo sektoriaus SPPP įsigytus vertybinius popierius.

Grynoji nuosavybė

ECB grynąją nuosavybę sudaro jo kapitalas, visos sumos, laikomos atidėjiniuose finansinėms rizikoms ir bendrajame atsargų fonde, perkainojimo sąskaitos^[15], visi sukaupti praėjusių metų nuostoliai ir visas atitinkamų metų pelnas (nuostoliai)^[16].

2023 m. pabaigoje ECB grynoji nuosavybė sudarė 44,5 mlrd. eurų (žr. 11 pav.), t. y. 7,0 mlrd. eurų mažiau nei 2022 m. pabaigoje dėl 2023 m. patirtų nuostolių. Atidėjiniai finansinėms rizikoms buvo visiškai panaudoti daliai šių nuostolių padengti, todėl metų nuostoliai sumažėjo iki 1,3 mlrd. eurų. ECB grynosios nuosavybės sumažėjimą dėl 2023 m. nuostolių iš dalies atsvėrė i) perkainojimo sąskaitų padidėjimas, daugiausia dėl 2023 m. padidėjusios aukso rinkos kainos eurais, ir ii) Hrvatska narodna banka įmokos į apmokėtą kapitalą, perkainojimo sąskaitas ir atidėjinius finansinėms rizikoms, Kroatijai įsivedus bendrąją valiutą nuo 2023 m. sausio 1 d.

11 pav.

ECB grynoji nuosavybė

(mlrd. eurų)

ECB grynosios nuosavybės pokyčiai per metus pateikti 2 lentelėje.

Aukso, užsienio valiutos ir vertybinių popierių, kuriems taikomas perkainojimas, nerealizuotasis prieaugis nėra pripažįstamas pajamomis pelno (nuostolio) ataskaitoje, bet yra tiesiogiai įrašomi į perkainojimo sąskaitas, parodomas ECB balanso įsipareigojimų pusėje. Šių sąskaitų likučiai gali būti panaudoti siekiant sušvelninti nepalankaus atitinkamų kainų ir (arba) valiutos kursų kitimo ateityje poveikį ir todėl sustiprina ECB atsparumą pagrindinėms rizikoms. 2023 m. aukso, užsienio valiutos ir vertybinių popierių perkainojimo sąskaitos padidėjo 0,7 mlrd. – iki 36,9 mlrd. eurų (daugiausia dėl aukso perkainojimo likučių padidėjimo pakilus aukso rinkos kainai eurais). Užsienio valiutos perkainojimo likučių sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo euro atžvilgiu atpigęs JAV doleris ir Japonijos jena (žr. 12 pav.).

12 pav.

Pagrindiniai užsienio valiutos kursai ir aukso kaina 2019–2023 m.

(pokyčiai, procentais, palyginti su 2019 m.; metų pabaigos duomenys)

Atsižvelgdamas į patiriamas finansines rizikas (žr. 1.4.1 skirsnį Finansinės rizikos), ECB gali sudaryti atidėjinius finansinėms rizikoms; jie yra naudojami tiek, kiek Valdančioji taryba mano esant būtina dėl šių rizikų atsirandantiems nuostoliams padengti. Šių atidėjinių dydis kiekvienais metais peržiūrimas, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant turimo rizikingo turto apimtį, numatomus kitų metų rezultatus ir rizikos įvertinimą. Atidėjiniai finansinėms rizikoms kartu su visa suma, laikoma ECB bendrajame atsargų fonde, negali viršyti euro zonos NCB apmokėto kapitalo vertės. 2022 m. pabaigoje šie atidėjiniai sudarė 6 566 mln. eurų. Kroatijai įsivedus bendrąją valiutą, Hrvatska narodna banka sumokėjo 53 mln. eurų į atidėjinius finansinei rizikai nuo 2023 m. sausio 1 d., padidindamas juos iki 6 620 mln. eurų. Atlikusi metinę peržiūrą, 2023 m. pabaigoje Valdančioji taryba nusprendė visus šiuos atidėjinius pervesti daliai 2023 m. patirtų nuostolių padengti. Atlikdama metinę peržiūrą, Valdančioji taryba gali nuspręsti papildyti atidėjinius finansinėms rizikoms, kai ECB vėl uždirbs pelną.

ECB metų nuostolis, panaudojus atidėjinius finansinėms rizikoms, sudarė 1,3 mlrd. eurų (žr. 1.3.3 skirsnį Pelno (nuostolio) ataskaita). Valdančioji taryba nusprendė šį nuostolį toliau rodyti ECB balanse ir dengti būsimųjų laikotarpių pelnu.

Pelno (nuostolio) ataskaita

Nuo 2019 m. ECB rezultatas palaipsniui mažėjo (žr. 13 pav.). 2020 ir 2021 m. šį sumažėjimą daugiausia lėmė gautos mažesnės pajamos iš užsienio atsargų ir pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių. 2022 ir 2023 m. ECB rezultatas sumažėjo visų pirma dėl to, kad materializavosi palūkanų normos rizika, nes, pakilus palūkanų normoms euro zonoje, iš karto padidėjo palūkanų išlaidos, susijusios su ECB grynaisiais įsipareigojimais sistemoje TARGET, o iš ECB turto gautos pajamos nedidėjo tokiu pačiu mastu ar tempu (žr. 1.4.1 skirsnį Finansinės rizikos).

2023 m. ECB nuostolis, patirtas po ilgo laikotarpio, kai buvo uždirbamas pelnas, yra susijęs su Eurosistemos vaidmeniu ir būtinais politikos veiksmais, kuriais ji vykdo savo pagrindinį įgaliojimą – palaikyti kainų stabilumą, ir neturi įtakos jos gebėjimui vykdyti veiksmingą pinigų politiką. Ankstesniais metais ECB balansas gerokai padidėjo, daugiausia dėl vertybinių popierių pirkimo pagal turto pirkimo programas. Turto dalyje dauguma šiuo metu pinigų politikos tikslais laikomų ilgo termino vertybinių popierių buvo nupirkti mažų palūkanų normų laikotarpiu ir turi fiksuotąsias atkarpas. Iš jų ir toliau bus gaunamos palyginti mažos palūkanų pajamos, kurioms tiesioginio poveikio nedarys ECB pagrindinių palūkanų normų pokyčiai. Kartu dėl piniginių atsiskaitymų už šiuos pirkimus per sistemą TARGET padidėjo ECB grynieji įsipareigojimai sistemoje TARGET, atlyginami taikant pagrindinių refinansavimo operacijų (PRO) palūkanų normą. Siekiant sumažinti infliaciją euro zonoje, 2022 m. šią palūkanų normą pradėta kelti, dėl to iš karto pradėjo didėti ECB palūkanų išlaidos.

Tikėtina, kad per ateinančius kelerius metus ECB dar patirs nuostolių dėl to, kad materializavosi palūkanų normos rizika, o tada vėl tvariai uždirbs pelną. Šių nuostolių susidarymas ir dydis yra neapibrėžti ir daugiausia priklausys nuo būsimos ECB pagrindinių palūkanų normų raidos bei ECB balanso dydžio ir sudėties. Vis dėlto ECB kapitalas ir jo didelės perkainojimo sąskaitos, 2023 m. pabaigoje kartu sudarę 45,8 mlrd. eurų (žr. 1.3.2 skirsnį Grynoji nuosavybė), rodo jo finansinį atsparumą. Bet kuriuo atveju ECB gali veiksmingai dirbti ir vykdyti savo pagrindinį įgaliojimą – palaikyti kainų stabilumą, nepaisant jokių nuostolių.

13 pav.

Pagrindinės ECB pelno (nuostolio) ataskaitos sudedamosios dalys

(mln. eurų)

2023 m. ECB panaudojo visą 6 620 mln. eurų sumą, skirtą atidėjiniams finansinėms rizikoms, kad iš dalies padengtų per metus patirtą nuostolį. Panaudojus šią sumą, ECB nuostolis sudarė 1 266 mln. eurų (2022 m. – 0). Pagrindinis šio nuostolio veiksnys – reikšmingo dydžio grynosios palūkanų išlaidos (žr. 14 pav.).

14 pav.

ECB rezultato 2022 ir 2023 m. priežastys

(mln. eurų)

ECB grynosios palūkanų išlaidos 2023 m. sudarė 7 193 mln. eurų, palyginti su 900 mln. eurų grynųjų palūkanų pajamų 2022 m. (žr. 15 pav.). Šios išlaidos susidarė daugiausia dėl ECB grynųjų įsipareigojimų sistemoje TARGET. Šiam pokyčiui įtakos turėjo ir grynosios kitos palūkanų išlaidos bei palūkanų išlaidos, patirtos dėl atlygio už euro zonos NCB pretenzijas, susijusias su į ECB pervestomis užsienio atsargomis. Šias išlaidas iš dalies kompensavo didesnės palūkanų pajamos iš: i) ECB pretenzijų, susijusių su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje; ii) pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių ir iii) užsienio atsargų.

15 pav.

Grynosios palūkanų pajamos (išlaidos)

(mln. eurų)

2023 m. grynosios palūkanų pajamos iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių padidėjo 1 933 mln. – iki 3 467 mln. eurų (žr. 16 pav.), tam įtakos turėjo didesnės grynosios palūkanų pajamos iš vertybinių popierių, laikomų pagal TPP (POPP3, TUVPPP ir VSPP) ir SPPP. 2023 m. grynosios palūkanų pajamos iš TPP portfelių padidėjo 1 247 mln. – iki 2 818 mln. eurų, o grynosios palūkanų pajamos, gautos iš SPPP portfelio, 2023 m. sudarė 600 mln. eurų (ankstesniais metais – 103 mln. eurų grynųjų palūkanų išlaidų). Šiems pokyčiams didžiausią įtaką darė nuo 2022 m. labai padidėjusios euro zonos palūkanų normos ir obligacijų pajamingumas (žr. 17 pav.), dėl kurių i) reinvestavimo pagal TPP ir SPPP pajamingumas buvo didesnis, palyginti su ankstesnių laikotarpių atitinkamų portfelių pajamingumu, ir ii) buvo teigiamai veikiama vertybinių popierių su kintamąja palūkanų norma (daugiausia laikomų pagal TUVPPP) atkarpa. Prie šio padidėjimo prisidėjo ir mažesnė premijos amortizacija, ypač anksčiau įsigytų viešojo sektoriaus vertybinių popierių. Grynosios palūkanų pajamos iš VPRP sumažėjo 16 mln. – iki 49 mln. eurų, nes, suėjus vertybinių popierių terminui, sumažėjo šio portfelio dydis.

16 pav.

Grynosios palūkanų pajamos (išlaidos) iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių

(mln. eurų)

17 pav.

Euro zonos 7 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas

(metinės palūkanos, procentais; mėnesio pabaigos duomenys)

Grynosios palūkanų pajamos iš užsienio atsargų padidėjo 1 583 mln. – iki 2 382 mln. eurų, o tam didžiausią įtaką turėjo didesnės palūkanų pajamos iš vertybinių popierių JAV doleriais. Palyginti su ankstesniais metais, 2023 m. vidutinės ECB palūkanų pajamos iš portfelio JAV doleriais padidėjo dėl i) anksčiau įsigytų mažesnio pajamingumo obligacijų pardavimo bei išpirkimo ir ii) didesnio pajamingumo vertybinių popierių įsigijimų, nuo 2021 m. pabaigos padidėjus obligacijų JAV doleriais pajamingumui (žr. 18 pav.).

18 pav.

JAV, Japonijos ir Kinijos vyriausybių 2 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas

(metinės palūkanos, procentais; mėnesio pabaigos duomenys)

Palūkanų pajamos iš eurų banknotų paskirstymo ECB ir palūkanų išlaidos, susidariusios dėl atlyginimo už NCB pretenzijas dėl pervestų užsienio atsargų, 2023 m. padidėjo atitinkamai 4 081 mln. – iki 4 817 mln. eurų ir 1 133 mln. – iki 1 335 mln. eurų. Pokyčius nulėmė padidėjusi PRO palūkanų norma, t. y. palūkanų norma, naudojama šių likučių palūkanoms apskaičiuoti. 2023 m. pabaigoje PRO palūkanų norma pasiekė 4,5 %, o vidutinė metinė norma pakilo nuo 0,6 % (2022 m.) iki 3,8 % (2023 m.).

2023 m. grynosios palūkanų išlaidos dėl NCB mokėtinų / iš NCB gautinų likučių sistemoje TARGET padidėjo 12 161 mln. – iki 14 236 mln. eurų. Šį padidėjimą daugiausia lėmė 2023 m. didesnė vidutinė PRO norma, taikoma atlygiui už ECB vidinius Eurosistemos likučius sistemoje TARGET.

2023 m. kitos grynosios palūkanų išlaidos sudarė 2 288 mln. eurų (ankstesniais metais – 108 mln. eurų kitos grynosios palūkanų pajamos). Šiam pokyčiui didžiausią poveikį darė atlyginimas už indėlius, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip fiskalinis agentas, ir atlyginimas už euro zonos išorinių sistemų likučius. 2022 m. antrąjį pusmetį, kai taikomos atlyginimo normos tapo teigiamos, ECB pradėjo mokėti palūkanas už šiuos straipsnius. 2023 m. šių straipsnių atlyginimo normos ir vidutinis likutis toliau didėjo, todėl toliau augo ir palūkanų išlaidos. Šias palūkanų išlaidas iš dalies kompensavo didesnės palūkanų pajamos iš nuosavų lėšų portfelio, euro zonoje padidėjus pajamingumui (žr. 17 pav.).

Grynosios realizuotosios išlaidos iš finansinių operacijų 2023 m. sumažėjo 4 mln. – iki 106 mln. eurų (žr. 19 pav.). Šios išlaidos daugiausia susidarė dėl i) prieš terminą išpirktų pagal TUVPPP laikomų vertybinių popierių neapmokėtos premijos ir ii) grynųjų realizuotųjų išlaidų dėl vertybinių popierių JAV doleriais pardavimo 2023 m. antrąjį pusmetį (žr. 20 pav.), nes jų rinkos vertę neigiamai paveikė šiuo laikotarpiu padidėjęs obligacijų JAV doleriais pajamingumas (žr. 18 pav.).

19 pav.

Realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

(mln. eurų)

20 pav.

2022 ir 2023 m. ketvirtinės realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

(mln. eurų)

Nerealizuotieji perkainojimo nuostoliai metų pabaigoje ECB pelno (nuostolio) ataskaitoje parodomi kaip nurašymai. 2023 m. šie nurašymai sudarė 38 mln. eurų, o juos daugiausia lėmė nerealizuotieji nuostoliai dėl kai kurių portfelyje JAV doleriais ir nuosavų lėšų portfelyje laikomų vertybinių popierių kainos pokyčio. 2022 m. šie nuostoliai buvo gerokai didesni ir sudarė 1 840 mln. eurų (žr. 21 pav.), nes atitinkamas pajamingumas buvo gerokai padidėjęs, todėl tų metų pabaigoje labai sumažėjo daugumos nuosavų lėšų portfelyje ir portfelyje JAV doleriais laikomų vertybinių popierių rinkos vertė.

21 pav.

Finansinio turto ir pozicijų nurašymai

(mln. eurų)

ECB bendros veiklos išlaidos, įskaitant nuvertėjimą ir banknotų gamybos paslaugas, padidėjo 48 mln. – iki 1 272 mln. eurų (žr. 22 pav.). Šiam padidėjimui, palyginti su 2022 m., didžiausią įtaką darė didesnės personalo išlaikymo išlaidos dėl didesnio vidutinio darbuotojų skaičiaus 2023 m., ypač bankų priežiūros srityje, taip pat dėl darbo užmokesčio koregavimų. Šį padidėjimą iš dalies kompensavo mažesnės išlaidos, susijusios su išmokomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, daugiausia dėl to, kad, atlikus metinį aktuarinį vertinimą, sumažėjo einamaisiais metais gautų tarnybos paslaugų vertė. Administracinės išlaidos padidėjo daugiausia dėl didesnių išlaidų, susijusių su išorės konsultantų paslaugomis ir grįžimu prie įprasto veiklos lygio po pandemijos, ypač bankų priežiūros srityje, taip pat dėl infliacijos poveikio.

Su vykdoma bankų priežiūra susijusios išlaidos visiškai padengiamos iš prižiūrimiems subjektams taikomų mokesčių. Atsižvelgus į faktines išlaidas, ECB patirtas vykdant su bankų priežiūra susijusius uždavinius, 2023 m. pajamos iš priežiūros mokesčių sudarė 654 mln. eurų^[17].

22 pav.

Veiklos išlaidos ir pajamos iš priežiūros mokesčių

(mln. eurų)

1.4 Rizikos valdymas

Rizikos valdymas yra esminė ECB veiklos dalis. Rizika valdoma nuolat i) ją nustatant ir vertinant, ii) peržiūrint rizikos strategiją ir politiką, iii) įgyvendinant rizikos mažinimo priemones, iv) stebint riziką ir apie ją pranešant. Atlikti visą šį darbą padeda veiksmingos metodikos, procesai ir sistemos.

2 schema

Rizikos valdymo ciklas

Tolesniuose skirsniuose pristatomos šios rizikos, jų šaltiniai ir taikomos rizikos kontrolės sistemos.

Finansinės rizikos

Vykdomoji valdyba siūlo politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas tinkamas ECB apsaugos nuo patiriamų finansinių rizikų lygis. Iš Eurosistemos centrinių bankų ekspertų sudarytas Rizikos valdymo komitetas, be kita ko, prisideda prie Eurosistemos prisiimamų finansinių rizikų, susijusių su atitinkamomis balanso pozicijomis, stebėjimo, apskaičiavimo ir informacijos apie jas teikimo. Jis taip nustato ir peržiūri susijusias metodikas ir bendras sistemas. Taip Rizikos valdymo komitetas padeda sprendimus priimantiems organams užtikrinti tinkamą Eurosistemos apsaugos lygį.

Finansinės rizikos kyla dėl ECB operacijų ir su jomis susijusių finansinių pozicijų. Rizikos kontrolės sistemos ir apribojimai, kuriuos ECB naudoja savo rizikos profiliui valdyti, skiriasi pagal operacijų rūšis ir priklauso nuo įvairios skirtingų portfelių valdymo politikos arba jų investicijų paskirties, taip pat nuo turto rizikos ypatumų.

Rizikai stebėti ir įvertinti ECB taiko įvairius savo sukurtus rizikos vertinimo metodus. Šie metodai pagrįsti bendru rinkos ir kredito rizikos modeliavimu. Su rizikos matais susijusios pagrindinės modeliavimo sąvokos, metodai ir prielaidos grindžiamos šios srities standartais ir turimais rinkos duomenimis. Paprastai rizika apskaičiuojama kaip vienų metų tikėtino vertės stygiaus (angl. Expected Shortfall arba ES^[18]) rodiklis taikant 99 % patikimumo lygmenį. Rizika skaičiuojama dviem metodais: i) apskaitiniu – pagal galiojančius apskaitos reikalavimus apskaičiuojant rizikos įverčius, ECB perkainojimo sąskaitos laikomos rezervu; ii) finansiniu – apskaičiuojant riziką, perkainojimo sąskaitos nelaikomos rezervu. Kad susidarytų išsamų vaizdą apie riziką, ECB apskaičiuoja ir kitus rizikos matus esant skirtingiems patikimumo lygmenims, atlieka jautrumo bei scenarijų nepalankiausiomis sąlygomis analizę ir vertina ilgesnės trukmės pozicijų bei pajamų prognozes^[19].

Per metus ECB bendra rizika sumažėjo. 2023 m. pabaigos duomenimis, ECB balanso bendra vienų metų finansinė rizika, įvertinta apskaitiniu metodu pagal tikėtino vertės stygiaus rodiklį taikant 99 % patikimumo lygmenį, sudarė 16,7 mlrd. eurų – tai yra 1,6 mlrd. eurų mažiau negu 2022 m. pabaigoje apskaičiuota rizika (žr. 23 pav.). Rizika sumažėjo dėl ECB portfelių pagal TPP sumažėjimo, iš pradžių susijusio su tuo, kad nuo 2023 m. kovo iki birželio mėn. buvo tik iš dalies reinvestuojamos pagrindinės sumos, gautos iš pagal šį portfelį įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, o po to ir su tuo, kad nuo 2023 m. liepos mėn. reinvestavimas buvo visiškai nutrauktas.

23 pav.

Bendra finansinė rizika (ES 99 %, apskaitinis įvertis)

(mlrd. eurų)

Kredito rizika kyla dėl ECB pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelių, nuosavų lėšų eurais portfelio ir turimų užsienio atsargų. Nors pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai vertinami amortizuota savikaina, sumažinta vertės sumažėjimu, o jų kaina, jei prekyba nevyksta, dėl kredito kokybės vertinimo pasikeitimo nesikeičia, jiems vis tiek kyla kredito įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Nuosavos lėšos eurais ir užsienio atsargos vertinamos rinkos kainomis, todėl joms kyla kredito kokybės vertinimo pasikeitimo rizika ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Palyginti su 2022 m., kredito rizika iš esmės nepakito.

Kredito rizika mažinama daugiausia taikant tinkamumo kriterijus, deramo tikrinimo procedūras ir apribojimus (skiriasi pagal portfelius).

Valiutos kurso ir biržos prekių kainų rizika kyla dėl ECB turimos užsienio valiutos ir aukso. Valiutos kurso rizika, palyginti su 2022 m., iš esmės nepakito.

Dėl šio turto vaidmens vykdant politiką, ECB neapsidraudžia nuo atitinkamos valiutos kurso ir biržos prekių kainų rizikos. Šios rizikos mažinamos atsargas laikant įvairia valiuta ir auksu bei turint perkainojimo sąskaitų.

ECB užsienio atsargos ir nuosavos lėšos eurais daugiausia investuojamos į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, todėl, jei šie vertybiniai popieriai yra vertinami rinkos kainomis, kyla rinkos palūkanų normos rizika. ECB turimos užsienio atsargos daugiausia investuojamos į palyginti trumpalaikį turtą (žr. 7 pav. 1.3.1 skirsnyje Balansas), o nuosavų lėšų portfelyje esantis turtas paprastai yra ilgesnės trukmės (žr. 9 pav. 1.3.1 skirsnyje Balansas). Palyginti su 2022 m., pagal apskaitinį metodą įvertinta šių portfelių palūkanų normos rizika dėl pasikeitusių sąlygų rinkose sumažėjo.

ECB rinkos palūkanų normos rizika mažinama taikant turto išskaidymo politiką ir per perkainojimo sąskaitas.

ECB patiria ir palūkanų normos riziką, o ši kyla dėl neatitikimo tarp palūkanų, gautų už jo turtą, ir palūkanų, sumokėtų už įsipareigojimus. Tai turi įtakos jo grynosioms palūkanų pajamoms. Ši rizika nėra tiesiogiai susijusi su kuriuo nors konkrečiu portfeliu. Ji yra susijusi su visa ECB balanso struktūra, ypač su turto ir įsipareigojimų terminų bei pajamingumo neatitikimais. Be to, kad ši rizika įtraukiama į reguliarų bendros finansinės rizikos vertinimą, imant vienų metų laikotarpį, ji taip pat stebima numatant ECB pelningumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

Šios rūšies rizika valdoma taikant turto išskaidymo politiką. Be to, ją švelnina ir tai, kad ECB balanse yra ir neatlyginamų įsipareigojimų.

Nepaisant to, 2023 m. ši rizika pasireiškė, todėl keletą ateinančių metų prognozuojami finansiniai nuostoliai, o po to ECB turėtų vėl pradėti tvariai uždirbti pelną. Numatomi nuostoliai daugiausia dėl sumažėjusių ECB grynųjų palūkanų pajamų. Didelė dalis vidutinės ir ilgos trukmės turto su fiksuotųjų palūkanų atkarpa buvo nupirkta, kai palūkanų normos buvo labai mažos ar net nulinės, ir daugiausia finansuojamos trumpalaikiais įsipareigojimais, už kuriuos atlyginama taikant PRO normą. 2022 m. viduryje pradėjus kilti palūkanų normoms, išlaidos už įsipareigojimus viršijo uždirbtas palūkanas už turtą, dėl to praėjusių metų grynosios palūkanų pajamos virto grynosiomis palūkanų išlaidomis.

Į ECB rizikos valdymo sistemą pamažu įtraukiama su klimato kaita susijusi rizika. 2022 m. Eurosistema atliko pirmąjį su klimatu susijusį Eurosistemos balanso testavimą nepalankiausiomis sąlygomis^[20], kuris leido preliminariai įvertinti šios rizikos poveikį ECB balansui. Ateinančiais metais testavimas nepalankiausiomis klimato sąlygomis bus atliekamas reguliariai, kitas vertinimas numatytas 2024 m.

Operacinė rizika

Vykdomoji valdyba yra atsakinga už ECB operacinės rizikos^[21] valdymo politiką bei sistemą ir jas tvirtina. Operacinės rizikos komitetas padeda Vykdomajai valdybai vykdyti operacinės rizikos valdymo priežiūros funkciją. Operacinės rizikos valdymas yra neatskiriama ECB valdymo struktūros^[22] ir valdymo procesų dalis.

Pagrindinis ECB operacinės rizikos valdymo sistemos tikslas yra padėti užtikrinti, kad ECB galėtų įvykdyti savo misiją, pasiekti nustatytus tikslus, apsaugodamas savo reputaciją ir apsisaugodamas nuo kito turto praradimo, netinkamo naudojimo ar žalos reputacijai ir kitam turtui. Pagal operacinės rizikos valdymo sistemą kiekvienas veiklos padalinys pats yra atsakingas už savo operacinės rizikos ir įvykių nustatymą, įvertinimą, reagavimą į juos, informavimą apie juos ir jų stebėseną bei kontrolę. Atsižvelgiant į tai, ECB rizikos toleravimo strategijoje pateikiamos gairės dėl atsako į riziką strategijų ir rizikos priimtinumo procedūrų. Ši strategija susieta su 5 x 5 formato rizikos matrica, pagrįsta rizikos poveikio ir tikimybės vertinimo skalėmis (taikant kiekybinius ir kokybinius kriterijus).

ECB veikloje kyla vis sudėtingesnės, tarpusavyje susijusios grėsmės, o kasdienėje banko vykdomoje veikloje patiriama labai įvairi operacinė rizika. Didžiausią ECB susirūpinimą kelia plataus spektro nefinansinės rizikos, susijusios su žmonėmis, sistemomis, procesais ir išorės įvykiais. Todėl ECB įdiegė procesus, kurie palengvintų nuolatinį veiksmingą banko operacinės rizikos valdymą ir integruotų su rizika susijusią informaciją į sprendimų priėmimo procesą. Be to, ECB ir toliau daug dėmesio skiria ir savo atsparumo didinimui, visapusiškai atsižvelgdamas į visas rizikas ir galimybes plačiąja prasme, įskaitant tvarumo aspektus. Siekiant užtikrinti kritinės svarbos funkcijų tęstinumą bet kokių sutrikimų ar krizės atveju, buvo paskirti atsakingi padaliniai ir parengti veiklos tęstinumo planai.

Elgsenos rizika

Europos Centriniame Banke yra speciali Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba, kuri atlieka vieną svarbiausių rizikos valdymo funkcijų, skirtų ECB valdymo sistemai sustiprinti, kad būtų sumažinta elgsenos rizika^[23]. Šios tarnybos paskirtis – padėti Vykdomajai valdybai apsaugoti ECB sąžiningumą ir reputaciją, skatinti tarnautojus laikytis etikos reikalavimų ir stiprinti ECB atskaitomybę bei skaidrumą. Nepriklausomas Etikos komitetas pataria ir teikia rekomendacijas ECB aukšto lygio tarnautojams sąžiningumo ir elgesio klausimais ir padeda Valdančiajai tarybai tinkamai ir nuosekliai valdyti susijusią riziką vykdomosios valdžios lygmeniu. Eurosistemos ir Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) lygmeniu veikia Etikos ir atitikties užtikrinimo komitetas, kuris siekia, kad NCB ir nacionalinėse kompetentingose institucijose būtų užtikrintas nuoseklus Elgesio kodekso įgyvendinimas.

2023 m. Etikos ir atitikties užtikrinimo komitetas įsteigė Elgesio rizikos darbo grupę, kad palygintų dabartines elgesio taisykles bei ECB, NCB ir NKI taikomus stebėsenos ir ataskaitų teikimo procesus. Darbo grupės tikslas – apibrėžti minimalius bendrus standartus ir sukurti paprastą elgesio rizikos sistemą, kuri ilgainiui gali būti plėtojama ir tobulinama.

2 ECB finansinės ataskaitos

2.1 Balansas 2023 m. gruodžio 31 d.

2.2 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų pelno (nuostolio) ataskaita

2024 m. vasario 13 d., Frankfurtas prie Maino
Europos Centrinis Bankas

Christine Lagarde
Pirmininkė

2.3 Apskaitos politika

Finansinių ataskaitų forma ir pateikimas

ECB finansinės ataskaitos parengtos laikantis toliau aprašytos apskaitos politikos^[24], pagal kurią, ECB valdančiosios tarybos vertinimu, užtikrinamas teisingas finansinių ataskaitų pateikimas, kartu atskleidžiamas ir centrinio banko veiklos pobūdis.

Apskaitos principai

Vadovautasi šiais apskaitos principais: ekonominės realybės ir skaidrumo, atsargumo, įvykių po balanso pripažinimo, reikšmingumo, veiklos tęstinumo, kaupimo, nuoseklumo ir palyginamumo.

Turto ir įsipareigojimų pripažinimas

Turtas arba įsipareigojimai balanse pripažįstami tik tada, kai tikėtina, kad ECB gaus ar perleis visą susijusią būsimą ekonominę naudą, prisiims iš esmės visą su juo susijusią riziką ir gaus visus susijusius atlygius, ir kai turto kainą arba vertę ar įsipareigojimų sumą galima patikimai įvertinti.

Apskaitos pagrindas

Ataskaitos parengtos remiantis įsigijimo verte, pakoreguota pagal apyvartinių vertybinių popierių (išskyrus pinigų politikos tikslais šiuo metu laikomus vertybinius popierius), aukso ir viso kito balansinio bei nebalansinio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta rinkos vertę.

Finansinio turto ir įsipareigojimų sandoriai į apskaitą įtraukiami taikant atsiskaitymo dienos metodą.

Išskyrus neatidėliotinus vertybinių popierių sandorius, finansinių priemonių užsienio valiuta sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose panaikinami ir sandoriai parodomi balansinėse sąskaitose. Užsienio valiutos pirkimai ir pardavimai turi įtakos grynajai užsienio valiutos pozicijai sandorio sudarymo dieną ir tą pačią dieną apskaičiuojami dėl pardavimų susidarę realizuotieji rezultatai. Su finansinėmis priemonėmis užsienio valiuta susijusios sukauptos palūkanos, premijos ir nuolaidos apskaičiuojamos ir į apskaitą įrašomos kasdien, taip pat šios sukauptos sumos kasdien daro įtaką užsienio valiutos pozicijai.

Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta

Turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami į eurus pagal balanso dienos užsienio valiutos kursą. Pajamos ir išlaidos perskaičiuojamos pagal jų įrašymo į apskaitą dienos užsienio valiutos kursą. Turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, įskaitant balansines ir nebalansines priemones, perkainojami atskirai pagal kiekvieną valiutą.

Turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta perkainojimas pagal rinkos kainas apskaitoje parodomas atskirai nuo perkainojimo pagal užsienio valiutos kursą.

Auksas vertinamas balanso dieną buvusia rinkos kaina. Perkainojant auksą, neišskiriama aukso kainos ir užsienio valiutos kurso įtaka. Auksas perkainojamas pagal vienos uncijos grynojo aukso kainą eurais. Ji 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais perskaičiuota pagal euro ir JAV dolerio 2023 m. gruodžio 29 d. kursą.

Specialiosios skolinimosi teisės (SST) apibrėžiamos kaip valiutų krepšelis, o jų vertė apskaičiuota kaip penkių pagrindinių valiutų (JAV dolerio, euro, Kinijos juanio, Japonijos jenos ir svaro sterlingų) kursų svertinė suma. ECB turimos SST perskaičiuotos į eurus pagal euro ir SST 2023 m. gruodžio 29 d. kursą.

Vertybiniai popieriai

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai
Šiuo metu pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai įtraukiami į apskaitą amortizuota verte, sumažinta vertės sumažėjimu.

Kiti vertybiniai popieriai
Apyvartiniai vertybiniai popieriai (kiti nei pinigų politikos tikslais šiuo metu laikomi vertybiniai popieriai) ir panašūs aktyvai vertinami balanso dienos vidutinėmis rinkos kainomis arba taikant atitinkamą pajamingumo kreivę pagal kiekvieną vertybinį popierių atskirai. Su vertybiniais popieriais susiję pasirinkimo sandoriai vertinimo tikslais nėra atskiriami. 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiems metams buvo naudojamos 2023 m. gruodžio 29 d. vidutinės rinkos kainos.

Apyvartiniai investiciniai fondai perkainojami fondo lygmeniu pagal jų grynąją turto vertę. Vienų fondų nerealizuotasis nuostolis nedengiamas kitų fondų nerealizuotuoju prieaugiu.

Nelikvidūs nuosavybės vertybiniai popieriai ir kitos nuosavybės priemonės, laikomos kaip nuolatinė investicija, vertinami įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu.

Pajamų pripažinimas

Pajamos ir išlaidos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kurį buvo uždirbtos arba patirtos^[25]. Iš užsienio valiutos, aukso ir vertybinių popierių pardavimo gautas realizuotasis prieaugis ir nuostolis įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą. Toks realizuotasis prieaugis ir nuostolis skaičiuojami atsižvelgiant į atitinkamo turto vidurkinę kainą.

Nerealizuotasis prieaugis nėra pripažįstamas pajamomis, o perkeliamas tiesiogiai į perkainojimo sąskaitą.

Nerealizuotasis nuostolis metų pabaigoje įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei jis viršija ankstesnį prieaugį dėl perkainojimo, įrašytą į atitinkamą perkainojimo sąskaitą. Nerealizuotasis nuostolis, patirtas dėl atskiro vertybinio popieriaus, atskiros valiutos ar aukso, nedengiamas kitų vertybinių popierių, valiutos ar aukso nerealizuotuoju prieaugiu. Jei susidarę kurio nors straipsnio nerealizuotieji nuostoliai buvo įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, šio straipsnio vidurkinė kaina sumažinama iki valiutos kurso ir (arba) rinkos kainos, buvusių metų pabaigoje.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą ir nėra panaikinami paskesniais metais, nebent vertė padidėja, o tą padidėjimą galima susieti su pastebimu įvykiu, įvykusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo pirmą kartą įtrauktas į apskaitą.

Vertybinių popierių premijos ar nuolaidos amortizuojamos per sutartinį laikotarpį, likusį iki vertybinių popierių išpirkimo.

Grįžtamieji sandoriai

Grįžtamieji sandoriai yra operacijos, kurias atlikdamas ECB perka arba parduoda turtą sudarydamas atpirkimo sandorį arba vykdo įkaitu užtikrintas kredito operacijas.

Atpirkimo skolinimosi sandorių atveju vertybiniai popieriai parduodami už pinigines lėšas, kartu susitariant nustatytu laiku ateityje atpirkti juos iš sandorio šalies už sutartą kainą. Atpirkimo skolinimosi sandoriai rodomi kaip įkaitu užtikrintas indėlis balanso įsipareigojimų dalyje. Pagal tokį susitarimą parduoti vertybiniai popieriai ir toliau rodomi ECB balanse.

Atpirkimo investavimo sandorių atveju vertybiniai popieriai įsigyjami už pinigines lėšas, kartu susitariant nustatytu laiku ateityje parduoti juos sandorio šaliai už sutartą kainą. Atpirkimo investavimo sandoriai parodyti kaip įkaitu užtikrintos paskolos balanso turto dalyje, nerodant ECB turimų vertybinių popierių pokyčio.

Grįžtamieji sandoriai (įskaitant vertybinių popierių skolinimo sandorius), sudaryti pagal specializuotos įstaigos siūlomą programą, balanse parodomi tik tada, jeigu į ECB sąskaitą pervedamas piniginis įkaitas, kuris vėliau neinvestuojamas.

Nebalansinės priemonės

Valiutos priemonės, būtent išankstiniai užsienio valiutų keitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandorių išankstinės dalys ir kitos valiutos priemonės, pagal kurias viena valiuta keičiama į kitą valiutą tam tikrą dieną ateityje, įtraukiamos į grynąją užsienio valiutos poziciją, siekiant apskaičiuoti su operacijomis užsienio valiuta susijusias pajamas ir išlaidas.

Palūkanų normų priemonės perkainojamos atskirai pagal kiekvieną priemonę. Galiojančių palūkanų normų ateities sandorių kasdieniai kintamosios maržos pokyčiai rodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje. Išankstinius vertybinių popierių sandorius ECB vertina taikydamas visuotinai priimtus vertinimo metodus ir rinkoje galiojusias kainas, palūkanų normas ir diskonto normas, taikytinas laikotarpiu nuo atsiskaitymo pagal sandorį iki vertinimo dienos.

Ilgalaikis turtas

Ilgalaikis turtas, įskaitant nematerialųjį turtą, bet išskyrus žemę ir meno kūrinius, parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu. Žemė ir meno kūriniai parodomi įsigijimo verte. Pagrindinis ECB pastatas parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu, pritaikius vertės sumažėjimą. Pagrindinio ECB pastato nusidėvėjimui skaičiuoti jo įsigijimo vertė paskirstyta į atitinkamas dalis, kurios bus nudėvimos per nustatytą jų naudingo tarnavimo laikotarpį. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą per numatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, pradedant kitu ketvirčiu po to, kai turtas perduodamas naudoti. Nustatyti tokie pagrindinių turto grupių naudingo tarnavimo laikotarpiai:

Dabartinių ECB nuomojamų patalpų kapitalizuotų remonto išlaidų nusidėvėjimo laikotarpis pakoreguotas atsižvelgiant į visus įvykius, turinčius įtakos numatytam šio turto naudingo tarnavimo laikotarpiui.

ECB kasmet vertina, ar nėra pagrindinio pastato ir nuomos teise naudojamo su biurų pastatais susijusio turto (žr. dalį Nuoma toliau) vertės sumažėjimo požymių. Jeigu yra nors vienas turto vertės sumažėjimo požymis, nustatoma turto atsiperkamoji vertė. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje, jeigu atsiperkamoji vertė yra mažesnė už grynąją balansinę vertę.

Mažiau kaip 10 000 eurų kainavęs ilgalaikis turtas nurašomas įsigijimo metais.

Pripažinimo ilgalaikiu turtu kriterijus atitinkantis, bet dar nebaigtas statyti ar plėtoti turtas rodomas straipsnyje Nebaigta statyba. Į atitinkamo ilgalaikio turto straipsnį tokio turto įsigijimo vertė perkeliama perdavus jį naudoti.

Nuoma

ECB veikia ir kaip nuomininkas, ir kaip subnuomininkas.

ECB kaip nuomininkas
Visas nuomos sutarčių, pagal kurias ECB yra nuomininkas ir kurios sudarytos dėl materialiojo turto, pagrindais naudojamas materialusis turtas ir nuomos įsipareigojimai į balansą įtraukiami nuomos laikotarpio pradžios dieną, t. y. kai turtas perduodamas naudoti, ir parodomi atitinkamuose ilgalaikio turto straipsniuose – Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas bei Kiti įvairūs įsipareigojimai. Jeigu nuomojamas turtas atitinka pripažinimo ilgalaikiu turtu kriterijus, bet turtas dar nebaigtas statyti ar plėtoti, iki nuomos pradžios dienos patirtos išlaidos rodomos straipsnyje Nebaigta statyba.

Nuomos teise naudojamas turtas parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu. Be to, vertinamas nuomos teise naudojamo su biurų pastatais susijusio turto vertės sumažėjimas (dėl kasmet vertinamų vertės sumažėjimo požymių žr. dalį Ilgalaikis turtas pirmiau). Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą pradedant nuo tokio turto nuomos laikotarpio pradžios iki jo naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri yra ankstesnė.

Nuomos įsipareigojimas iš pradžių įrašomas būsimų nuomos įmokų (tik nuomos dedamųjų) dabartine verte, diskontuota taikant ECB ribinio skolinimosi palūkanų normą. Vėliau nuomos įsipareigojimas vertinamas amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Sumokėtos palūkanos pelno (nuostolio) ataskaitoje įtraukiamos į straipsnį Kitos palūkanų išlaidos. Kai dėl indeksavimo ar kokių nors kitokių nuomos sutarties sąlygų pasikeitimo pasikeičia būsimos nuomos įmokos, nuomos įsipareigojimas perskaičiuojamas. Perskaičiavus nuomos įsipareigojimą, atitinkamai koreguojama nuomos teise naudojamo turto dabartinė vertė.

Trumpalaikė nuoma (12 arba mažiau mėnesių) arba mažavertė nuoma (mažesnės negu 10 000 eurų vertės – ilgalaikio turto pripažinimo ribos) nurodomos kaip išlaidos pelno (nuostolio) ataskaitoje.

ECB kaip subnuomininkas
Pagal visas nuomos sutartis, kurias ECB yra sudaręs kaip subnuomininkas, ECB suteikia teisę trečiosioms šalims naudoti pagal ECB ir pirminio nuomotojo sutartį (pagrindinę nuomos sutartį) išsinuomotą pagrindinį turtą (arba jo dalį). Subnuoma skirstoma į finansinę ir veiklos nuomą^[26] atsižvelgiant ne į pagrindinį turtą, o į nuomos teise naudojamą turtą, dėl kurio sudaryta pagrindinė nuomos sutartis.

Subnuomos sutartys, kurias ECB yra sudaręs kaip subnuomininkas, pripažįstamos finansine nuoma, todėl ECB subnuomininkui pernuomotą pagal pagrindinę nuomos sutartį išsinuomotą nuomos teise valdomą turtą (arba jo dalį) išbraukia iš straipsnio Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas ir kaip gautiną subnuomą perkelia į straipsnį Kitas įvairus turtas. Pagal pagrindinę nuomos sutartį kylantiems nuomos įsipareigojimams subnuoma poveikio neturi.

Nuomos laikotarpio pradžios dieną gautina subnuomos suma iš pradžių įrašoma būsimų ECB gautinų nuomos įmokų dabartine verte, diskontuota taikant pagrindinėje nuomos sutartyje nustatytą diskonto normą. Vėliau gautina subnuoma įrašoma amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Gautos palūkanos pelno (nuostolio) ataskaitoje įtraukiamos į straipsnį Kitos palūkanų pajamos.

ECB išmokos tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kitos ilgalaikės išmokos ir išeitinės išmokos

ECB savo tarnautojams ir Vykdomosios valdybos nariams, taip pat ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams taiko apibrėžtų išmokų planą.

Tarnautojų pensijų planas finansuojamas turtu, laikomu ilgalaikiame išmokų tarnautojams fonde. ECB ir jo tarnautojų privalomosios įmokos yra rodomos plano apibrėžtų išmokų dalyje. Tarnautojai gali savanoriškai mokėti papildomas įmokas pagal apibrėžtų įmokų planą ir gauti papildomas išmokas^[27]. Šios papildomos išmokos nustatomos pagal savanoriškų įmokų sumą ir grąžą, gautą investavus šias įmokas.

ECB vykdomosios valdybos nariams ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams mokamos įmokomis nepadengtos išmokos pasibaigus jų darbo santykiams ir kitos ilgalaikės išmokos. Tarnautojams mokamos įmokomis nepadengtos išmokos pasibaigus jų darbo santykiams, išskyrus pensijas, ir kitos ilgalaikės išmokos.

Grynieji apibrėžtų išmokų įsipareigojimai
Su apibrėžtų išmokų planais, įskaitant kitas ilgalaikes išmokas ir išeitines išmokas^[28], susiję įsipareigojimai parodyti balanso straipsnyje Kiti įvairūs įsipareigojimai, apskaičiuojami kaip apibrėžtų išmokų įsipareigojimų dabartinės vertės balanso dieną ir pensijų plano turto, skirto įsipareigojimams padengti, tikrosios vertės skirtumas.

Apibrėžtų išmokų įsipareigojimus kasmet apskaičiuoja nepriklausomi aktuarai pagal planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų vertė apskaičiuojama diskontuojant numatomus būsimuosius pinigų srautus, taikant balanso dieną galiojusias rinkos palūkanų normas, nustatytas pagal eurais išreikštų aukštos kokybės įmonių obligacijų, kurių išpirkimo terminas atitinka įsipareigojimų terminą, rinkos pajamingumą.

Aktuarinis pelnas (nuostolis) gali susidaryti dėl tikslinimų, kai tikrasis rezultatas skiriasi nuo ankstesnių aktuarinių prielaidų, ir aktuarinių prielaidų pokyčių.

Grynųjų apibrėžtų išmokų išlaidos
Grynųjų apibrėžtų išmokų išlaidos padalytos į sudedamąsias dalis, parodytas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o išmokų tarnautojams, pasibaigus jų darbo santykiams, pakartotinio vertinimo rezultatas parodytas balanso straipsnyje Perkainojimo sąskaitos.

Grynąją sumą, parodytą pelno (nuostolio) ataskaitoje, sudaro:

1. einamaisiais metais gautų tarnybos paslaugų vertė;
2. ankstesniais metais gautų tarnybos paslaugų vertės korekcijos, atsiradusios dėl plano pakeitimo;
3. grynosios palūkanos už grynuosius apibrėžtų išmokų įsipareigojimus, apskaičiuotos taikant diskonto normas;
4. visų pakartotinių vertinimų, susijusių su kitomis ilgalaikėmis išmokomis ir ilgalaikėmis išeitinėmis išmokomis^[29], jei tokių yra, suma.

Grynąją sumą, parodytą straipsnyje Perkainojimo sąskaitos, sudaro:

1. aktuarinis pelnas (nuostolis), susijęs su apibrėžtų išmokų įsipareigojimais;
2. faktinė pensijų plano turto grąža, neįskaitant sumų, įtrauktų kaip grynosios palūkanos už grynuosius apibrėžtų išmokų įsipareigojimus;
3. bet koks viršutinės turto ribos poveikio pasikeitimas, neįskaitant sumų, įtrauktų kaip grynosios palūkanos už grynuosius apibrėžtų išmokų įsipareigojimus.

Kiekvienais metais nepriklausomi aktuarai įvertina šias sumas, kad apskaičiuotų, kokią įsipareigojimų sumą įrašyti į finansinę ataskaitą.

Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai

Vidiniai ECBS likučiai susidaro daugiausia dėl tarptautinių mokėjimų, kurie vykdomi centrinio banko pinigais eurais, Europos Sąjungos (ES) viduje. Didžiąją šių operacijų dalį inicijuoja privatūs subjektai (kredito įstaigos, bendrovės ir privatūs asmenys). Mokėjimai atliekami per sistemą TARGET – Transeuropinę automatizuotą realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemą. Dėl jų ES centrinių bankų sąskaitose, esančiose sistemoje TARGET, susidaro abipusiai likučiai. ECB ir nacionalinių centrinių bankų (NCB) atliekami mokėjimai taip pat turi įtakos šioms sąskaitoms. Visi atsiskaitymai yra automatiškai sumuojami ir tikslinami, kad kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui susidarytų tik po vieną poziciją ECB atžvilgiu. ECB apskaitos sistemoje šios pozicijos rodo kiekvieno nacionalinio centrinio banko grynąją pretenziją ar įsipareigojimą visai ECBS. TARGET sąskaitų pokyčiai kasdien parodomi ECB ir NCB apskaitos įrašuose.

Ir euro zonos NCB vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę sistemoje TARGET ECB atžvilgiu, ir kiti vidiniai Eurosistemos likučiai eurais (pvz., ECB tarpinis pelno paskirstymas NCB, jei toks yra) ECB balanse parodomi kaip atskira turto ar įsipareigojimų grynoji pozicija arba straipsnyje Kitos vidinės Eurosistemos grynosios pretenzijos, arba straipsnyje Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai. Ne euro zonos NCB vidiniai ECBS likučiai ECB atžvilgiu, atsiradę dėl jų dalyvavimo sistemoje TARGET^[30], parodyti straipsnyje Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais.

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kaip atskiras turtas grynąja jo verte įtraukiami į straipsnį Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr. dalį Banknotai apyvartoje toliau).

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę dėl prie Eurosistemos prisijungusių NCB į ECB pervestų užsienio atsargų, išreikšti eurais ir parodyti straipsnyje Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas.

Banknotai apyvartoje

ECB ir euro zonos NCB, kartu sudarantys Eurosistemą, leidžia eurų banknotus^[31]. Bendra apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė paskirstoma Eurosistemos centriniams bankams kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną pagal banknotų paskirstymo raktą^[32].

ECB paskirta 8 % visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertės, kuri balanse parodyta įsipareigojimų dalies straipsnyje Banknotai apyvartoje. ECB tenkanti dalis visoje eurų banknotų emisijoje užtikrinama pretenzijomis NCB. Šios palūkanas uždirbančios pretenzijos^[33] parodytos straipsnyje Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr. dalį Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai pirmiau). Su šiomis pretenzijomis susijusios palūkanų pajamos parodomos pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnyje Palūkanų pajamos iš eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje.

Tarpinis pelno paskirstymas

Suma, lygi ECB pajamų iš eurų banknotų apyvartoje ir iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, įsigytų pagal i) vertybinių popierių rinkų programą (VPRP), ii) trečiąją padengtųjų obligacijų pirkimo programą (POPP3), iii) turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą (TUVPPP), iv) viešojo sektoriaus pirkimo programą (VSPP) ir v) specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), sumai, paskirstoma kitų metų sausio mėn. kaip tarpinis pelnas, jei Valdančioji taryba nenusprendžia kitaip^[34]. Toks sprendimas priimamas, kai, remdamasi Vykdomosios valdybos parengtu pagrįstu įvertinimu, Valdančioji taryba tikisi, kad ECB patirs metinį nuostolį arba uždirbs metinį pelną, kuris bus mažesnis negu šios pajamos. Valdančioji taryba taip pat gali nuspręsti visas šias pajamas arba jų dalį pervesti atidėjiniams finansinei rizikai. Be to, Valdančioji taryba gali nuspręsti sumažinti sausio mėn. paskirstomą pajamų iš apyvartoje cirkuliuojančių banknotų sumą ECB patirtomis išlaidomis, susijusiomis su eurų banknotų išleidimu ir tvarkymu.

Įvykiai po balanso

Turto ir įsipareigojimų vertė tikslinama dėl įvykių, kurie pasireiškė laikotarpiu tarp metų balanso dienos ir dienos, kai Vykdomoji valdyba suteikia leidimą ECB metines ataskaitas teikti Valdančiajai tarybai tvirtinti, jeigu tokie įvykiai daro reikšmingą įtaką turto ir įsipareigojimų būklei balanso dieną.

Svarbūs įvykiai po balanso, nedarantys įtakos turto ir įsipareigojimų būklei balanso dieną, atskleidžiami pastabose.

Apskaitos politikos pasikeitimai

2023 m. ECB taikoma apskaitos politika nesikeitė.

Kitos sritys

Pagal ECBS statuto 27  straipsnį ir remdamasi Valdančiosios tarybos rekomendacija, ES Taryba pritarė Baker Tilly GmbH & Co.KG Wirtschaftsprüfungsgesellschaft (Diuseldorfas, Vokietijos Federacinė Respublika) paskyrimui ECB išorės auditoriumi penkeriems metams – iki 2022 finansinių metų pabaigos. 2023 m. ES Taryba, remdamasi Valdančiosios tarybos rekomendacija, leido šį laikotarpį pratęsti dar dvejiems metams – iki 2024 finansinių metų pabaigos.

2.4 Pastabos dėl balanso

1 pastaba. Auksas ir gautinas auksas

Šiame straipsnyje parodomas ECB turimos aukso atsargos:

ECB turimo aukso vertė eurais padidėjo daugiausia dėl pakilusios aukso rinkos kainos eurais (žr. dalį Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika bei 15 pastabą Perkainojimo sąskaitos). Be to, 2023 m. sausio 1 d. Kroatijai įsivedus bendrąją valiutą, Hrvatska narodna banka pervedė į ECB 56 256 uncijas grynojo aukso, kurio vertė – 96 mln. eurų.

2 pastaba. Pretenzijos ne euro zonos ir euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1 pastaba. Iš TVF gautinos lėšos

Šis turtas – tai 2023 m. gruodžio 31 d. ECB turėtos SST, sudariusios 2 083 mln. eurų (2022 m. – 1 759 mln. eurų). Jis susidaro pagal dvišalį savanorišką susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl SST pirkimo ir pardavimo. Pagal jį TVF gali ECB vardu susitarti dėl SST pardavimo ar pirkimo už eurus, neperžengdamas nustatytos didžiausios ir mažiausios apimties. Apskaitoje SST traktuojamos kaip užsienio valiuta (žr. dalį Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2023 m. ECB turima SST pozicija padidėjo daugiausia dėl sandorio, įvykdyto pagal pirmiau minėtą savanorišką susitarimą.

2.2 pastaba. Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas; pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Šiuos du straipsnius sudaro likučiai bankų sąskaitose ir paskolos užsienio valiuta bei investicijos į vertybinius popierius, išreikštus JAV doleriais, Japonijos jenomis ir Kinijos juaniais:

2023 m. šių straipsnių bendra vertė padidėjo daugiausia dėl per metus uždirbtų pajamų, visų pirma iš portfelio JAV doleriais. Be to, 2023 m. sausio 1 d. Kroatijai įsivedus bendrąją valiutą, Hrvatska narodna banka pervedė į ECB 544 mln. eurų vertės užsienio atsargų JAV doleriais. Tačiau beveik visą bendrą padidėjimą atsvėrė euro atžvilgiu atpigęs JAV doleris ir Japonijos jena.

ECB grynosios užsienio valiutų pozicijos^[35] buvo tokios:

2023 m. užsienio valiutos intervencinių operacijų nebuvo.

3 pastaba. Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

2023 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 17 mln. eurų (2022 m. – 12 mln. eurų) likučiai įstaigų, kurios yra euro zonos rezidentės, einamosiose sąskaitose.

4 pastaba. Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

4.1 pastaba. Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

2023 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė vertybiniai popieriai, kuriuos ECB įsigijo pagal VPRP, POPP3, TUVPPP, VSPP ir SPPP.

Iki 2023 m. vasario pabaigos^[36] Eurosistema toliau reinvestavo visas pagrindines sumas, gautas išpirkus pagal turto pirkimo programą (TPP) įsigytus vertybinius popierius, suėjus jų terminui^[37]. Vėliau pagal TPP įsigytų vertybinių popierių portfelis nustatytu ir numatomu tempu mažėjo. Iki 2023 m. birželio pabaigos pirkimų buvo vykdoma vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį mažiau, nes Eurosistema reinvestavo ne visas pagrindines sumas, gautas išpirkus vertybinius popierius suėjus jų terminui. 2023 m. birželio mėn. Valdančioji taryba nusprendė^[38] nuo 2023 m. liepos mėn. nutraukti lėšų, gautų išpirkus pagal TPP įsigytus vertybinius popierius, suėjus jų terminui, reinvestavimą. Vėliau TPP portfelis mažėjo sueinant vertybinių popierių išpirkimo terminams.

Kalbant apie SPPP^[39], pažymėtina, kad Eurosistema toliau reinvestavo visas pagrindines sumas, gautas išpirkus per metus įsigytus vertybinius popierius, suėjus jų terminui. Valdančioji taryba ketina^[40] ir 2024 m. pirmąjį pusmetį reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas išpirkus pagal SPPP įsigytus vertybinius popierius, suėjus jų terminui. Be to, ji ketina 2024 m. antrąjį pusmetį mažinti SPPP portfelį vidutiniškai po 7,5 mlrd. eurų per mėnesį, o metų pabaigoje nutraukti reinvestavimą pagal SPPP. Sumos, gautos išpirkus pagal SPPP įsigytus vertybinius popierius, suėjus jų išpirkimo terminui, bus reinvestuojamos Valdančiajai tarybai ir toliau laikantis lankstumo principo, kad pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui nekiltų su pandemija susijusi rizika.

Pagal šias programas įsigyti vertybiniai popieriai vertinami amortizuota verte, sumažinta vertės sumažėjimu (žr. dalį Vertybiniai popieriai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

ECB turimų vertybinių popierių amortizuota vertė ir jų rinkos vertė^[41] (ji neparodoma balanse ar pelno (nuostolio) ataskaitoje, bet pateikiama čia tik dėl palyginimo) buvo tokia:

ECB turimų vertybinių popierių amortizuota vertė per metus pasikeitė taip:

Valdančioji taryba reguliariai įvertina finansines rizikas, susijusias su pagal šias programas įsigytais vertybiniais popieriais.

Tam kasmet atliekami vertės sumažėjimo požymių vertinimai, remiantis metų pabaigoje turimais duomenimis. Juos tvirtina Valdančioji taryba. Atliekant šiuos vertinimus, atskirai vertinami kiekvienos programos vertės sumažėjimo požymiai. Kai nustatoma vertės sumažėjimo požymių, papildomai tiriama, ar vertės sumažėjimas neturėjo poveikio atitinkamų vertybinių popierių numatomiems pinigų srautams. Remiantis šių metų vertės sumažėjimo požymių vertinimo rezultatais, 2023 m. ECB neįrašė jokių nuostolių, susijusių su pinigų politikos tikslais laikomais vertybiniais popieriais.

Eurosistemos turimų vertybinių popierių amortizuota vertė buvo tokia:

5 pastaba. Vidinės Eurosistemos pretenzijos

5.1 pastaba. Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje

Šį straipsnį sudaro ECB pretenzijos euro zonos NCB atžvilgiu dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje (žr. dalį Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2023 m. gruodžio 31 d. jos sudarė 125 378 mln. eurų (2022 m. – 125 763 mln. eurų). Atlyginimai už šias pretenzijas apskaičiuojami kasdien pagal naujausią žinomą palūkanų normą, taikytą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose (žr. 23.2 pastabą Palūkanų pajamos iš eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje).

6 pastaba. Kitas turtas

6.1 pastaba. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Šį turtą sudarė tokie straipsniai:

Metų pabaigoje vertinama, ar nėra ECB pagrindinio pastato ir nuomos teise naudojamų pastatų vertės sumažėjimo požymių; jokių vertės sumažėjimo nuostolių į apskaitą įtraukta nebuvo.

6.2 pastaba. Kitas finansinis turtas

Šis straipsnis iš esmės apima ECB nuosavų lėšų portfelį, kurį sudaro daugiausia investicijos iš ECB apmokėtojo kapitalo ir sumų, pervestų į bendrąjį atsargų fondą ir atidėjinius finansinei rizikai. Į šį straipsnį taip pat patenka 3 211 Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) akcijų, jos į apskaitą įtrauktos įsigijimo verte – 42 mln. eurų, ir kiti likučiai einamosiose sąskaitose eurais.

Šį straipsnį sudarė šios dalys:

Grynasis šio straipsnio padidėjimas 2023 m. daugiausia susidarė dėl i) palūkanų pajamų, gautų iš ECB nuosavų lėšų portfelio, reinvestavimo ir ii) šiame portfelyje laikomų vertybinių popierių eurais rinkos vertės padidėjimo.

6.3 pastaba. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Didžiąją dalį šiame straipsnyje nurodytos sumos sudaro valiutų apsikeitimo sandorių ir išankstinių valiutų keitimo sandorių, kurie galiojo 2023 m. gruodžio 31 d., pokyčiai dėl perkainojimo (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie perkainojimo pokyčiai sudarė 552 mln. eurų (2022 m. – 783 mln. eurų) ir atsirado minėtų sandorių vertę perskaičiavus į eurus pagal balanso dieną galiojusius užsienio valiutų kursus, palyginti su sandorių vertėmis, gautomis jas perskaičiavus į eurus pagal tos pačios dienos atitinkamos valiutos vidurkinį kursą (žr. dalis Nebalansinės priemonės ir Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

6.4 pastaba. Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos

Šį straipsnį sudarė:

2023 m. gruodžio 31 d. į šį straipsnį buvo įtrauktos sukauptos palūkanos už sistemos TARGET likučius, gautinos iš euro zonos NCB už 2023 m. gruodžio mėn. (žr. 12.2 pastabą Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai), ir sukauptos palūkanos, gautinos iš euro zonos NCB už 2023 m. paskutinį ketvirtį pagal ECB pretenzijas, susijusias su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr. 5.1 pastabą Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje). Šios sumos sumokėtos 2024 m. sausio mėn.

Į jį taip pat įtrauktos sukauptos vertybinių popierių atkarpos palūkanos, įskaitant nupirktą atkarpą (žr. 2.2 pastabą Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas ir Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta, 4 pastabą Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais ir 6.2 pastabą Kitas finansinis turtas).

Sukauptos pajamos, susijusios su priežiūros uždaviniais, atitinka priežiūros mokesčius, kurie bus gauti už 2023 m. mokestinį laikotarpį. Ši suma bus gauta 2024 m. (žr. 26 pastabą Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos / išlaidos)^[42].

Šiame straipsnyje taip pat parodytos i) sukauptos palūkanų už kitas finansines priemones pajamos, ii) iš ECBS projektų ir vykdomų paslaugų sukauptos pajamos (žr. 28 pastabą Kitos pajamos) ir iii) įvairūs išankstiniai mokėjimai.

6.5 pastaba. Kitas įvairus turtas

2023 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 88 mln. eurų (2022 m. – 438 mln. eurų). Į jį įtraukti įvairūs 60 mln. eurų vertės likučiai (2022 m. – 90 mln. eurų), kuriuos sudarė daugiausia gautinos lėšos, susijusios su ECBS projektais ir vykdomomis paslaugomis (žr. 28 pastabą Kitos pajamos), ir likučiai, susidarę dėl atgautinų sumokėtų pridėtinės vertės mokesčių.

Į jį taip pat įtraukti 28 mln. eurų (2022 m. – 349 mln. eurų) vertės likučiai, susiję su valiutų apsikeitimo sandoriais ir išankstiniais valiutų keitimo sandoriais, tebegaliojusiais 2023 m. gruodžio 31 d. (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie likučiai susidarė tokių sandorių vertes perskaičiavus į jų vertes eurais pagal balanso dieną galiojusį atitinkamos užsienio valiutos vidurkinį kursą, palyginti su jų pradinio pripažinimo apskaitoje vertėmis eurais (žr. dalį Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

7 pastaba. Banknotai apyvartoje

Šiame straipsnyje parodyta visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų ECB dalis (8 %) (žr. dalį Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2023 m. gruodžio 31 d. ji sudarė 125 378 mln. eurų (2022 m. – 125 763 mln. eurų).

8 pastaba. Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

Eurosistemos centriniai bankai, skolindami pagal VSPP ir viešojo sektoriaus SPPP įsigytus vertybinius popierius, įkaitu gali priimti pinigines lėšas ir nereikalaujama jų reinvestuoti. ECB šias operacijas vykdo per specializuotą įstaigą.

2023 m. gruodžio 31 d. galiojusių tokių skolinimo sandorių, sudarytų su euro zonos kredito įstaigomis, įkaitu pateikiant pinigines lėšas, vertė buvo 4 699 mln. eurų (2022 m. – 17 734 mln. eurų). Kaip įkaitas gautos piniginės lėšos buvo pervestos į sąskaitas, esančias sistemoje TARGET. Kadangi šios piniginės lėšos metų pabaigoje nebuvo investuotos, minėti sandoriai parodomi balanse (žr. dalį Grįžtamieji sandoriai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika)^[43].

9 pastaba. Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

9.1 pastaba. Įsipareigojimai valdžiai

2023 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 143 mln. eurų (2022 m. – 48 520 mln. eurų). Į jį patenka Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) padėti indėliai. Pagal ECBS statuto 21 straipsnį ECB gali veikti kaip Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, valstybių narių centrinių vyriausybių, regioninių, vietos ar kitų valdžios institucijų, kitų viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų arba valstybinių įmonių fiskalinis agentas.

9.2 pastaba. Kiti įsipareigojimai

Šį straipsnį sudaro euro zonos išorinių sistemų^[44], prisijungusių prie TARGET per TARGET-ECB komponentą, likučiai, kurie 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 20 479 mln. eurų (2022 m. – 15 343 mln. eurų).

10 pastaba. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

Šį straipsnį sudarė:

2023 m. gruodžio 31 d. didžiausią šio straipsnio dalį sudarė indėliai, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip Europos Komisijos fiskalinis agentas, susiję su ES skolinimosi ir skolinimo veiklos administravimu (žr. 21 pastabą Skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas).

Į šią poziciją taip pat pateko galiojantys pagal VSPP ir viešojo sektoriaus SPPP įsigytų vertybinių popierių skolinimo sandoriai, sudaryti su ne euro zonos kredito įstaigomis, per kuriuos gautas piniginių lėšų įkaitas pervestas į sistemos TARGET sąskaitas (žr. 8 pastabą Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais).

Be to, į šį straipsnį įtraukti ir sistemoje TARGET esantys ne euro zonos NCB likučiai ECB atžvilgiu (žr. dalį Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika) ir ne euro zonos išorinių sistemų, prisijungusių prie TARGET per TARGET-ECB komponentą, likučiai. Šių likučių sumažėjimas 2023 m. susijęs su mažesniais ne euro zonos išorinių sistemų likučiais.

Likusi šio straipsnio dalis buvo likučiai, susiję su nuolatiniu abipusio valiutos apsikeitimo susitarimu su Federalinio rezervo sistema. Vadovaudamasis šiuo susitarimu, Niujorko federalinio rezervo bankas per apsikeitimo sandorius ECB suteikia JAV dolerių. Šiais sandoriais siekiama Eurosistemos sandorių šalims pasiūlyti trumpalaikį finansavimą JAV doleriais. ECB tuo pat metu sudaro kompensacinius apsikeitimo sandorius su euro zonos NCB, kurie panaudoja suteiktas lėšas vykdydami likvidumą didinančias grįžtamųjų sandorių operacijas su Eurosistemos sandorių šalimis. Dėl kompensacinių apsikeitimo sandorių susidaro vidiniai Eurosistemos – tarp ECB ir euro zonos NCB – likučiai. Be to, dėl apsikeitimo sandorių, sudarytų su Niujorko federalinio rezervo banku ir euro zonos NCB, susidaro išankstinės pretenzijos ir įsipareigojimai, parodomi nebalansinėse sąskaitose (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai).

11 pastaba. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

11.1 pastaba. Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

2023 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 24 mln. eurų vertės (2022 m. – 0) įsipareigojimas užsienio valiuta ne euro zonos rezidentui, susidaręs valdant ECB užsienio atsargas.

12 pastaba. Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai

12.1 pastaba. Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas

Šiame straipsnyje parodomi įsipareigojimai euro zonos NCB, susidarę dėl jų į ECB pervestų užsienio valiutos atsargų, jiems prisijungus prie Eurosistemos. Remiantis ECBS statuso 30.2 straipsniu, šie įnašai nustatomi pagal NCB dalis ECB pasirašytajame kapitale. Kroatijai įsivedus bendrąją valiutą ir Hrvatska narodna banka pervedus užsienio atsargas, šie įsipareigojimai padidėjo.

Hrvatska narodna banka atžvilgiu nustatyta 327 mln. eurų pretenzija, siekiant užtikrinti, kad šios pretenzijos ir kitų eurą įsivedusių valstybių narių NCB kredituotos bendros pretenzijų sumos santykis būtų lygus Hrvatska narodna banka dalies ECB kapitalo pasirašymo rakte ir kitų euro zonos NCB bendros dalies šiame rakte santykiui. Skirtumas tarp šios pretenzijos ir pervesto turto vertės (žr. 1 pastabą Auksas ir gautinas auksas, 2.2 pastabą Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas bei Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta) buvo traktuojamas kaip dalis Hrvatska narodna banka įmokų, kurios pagal ECBS statuto 48.2 straipsnį turi būti sumokėtos į atsargas ir atidėjinius, atitinkančius ECB atsargas 2022 m. gruodžio 31 d. (žr. 14 pastabą Atidėjiniai ir 15 pastabą Perkainojimo sąskaitos).

Atlygis už šiuos įsipareigojimus skaičiuojamas kasdien pagal naujausią žinomą palūkanų normą, taikomą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose, koreguojant šį atlygį taip, kad aukso daliai tenkanti grąža būtų nulinė (žr. 23.3 pastabą Atlygis pagal nacionalinių centrinių bankų pretenzijas dėl pervestų užsienio atsargų).

12.2 pastaba. Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai

2023 m. šį straipsnį sudarė daugiausia euro zonos NCB likučiai ECB atžvilgiu sistemoje TARGET (žr. dalį Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Grynasis TARGET įsipareigojimas padidėjo daugiausia dėl piniginių lėšų išmokų, susidariusių dėl i) mažesnių ESM ir EFSF indėlių (žr. 9.1 pastabą Įsipareigojimai valdžiai); ii) mažesnių ne euro zonos išorinių sistemų, prisijungusių prie TARGET per TARGET-ECB komponentą, likučių (žr. 10 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais) ir iii) sumažėjusių piniginių įplaukų, pateiktų įkaitu skolinantis pagal VSPP ir viešojo sektoriaus SPPP įsigytus vertybinius popierius (žr. 8 pastabą Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais ir 10 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais). Šių veiksnių poveikį iš dalies atsvėrė daugiausia piniginių lėšų įplaukos už vertybinius popierius, įsigytus pagal TPP ir SPPP, už kuriuos, suėjus jų išpirkimo terminui, buvo atsiskaityta per TARGET sąskaitas (žr. 4 pastabą Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais).

Atlyginimai už NCB pozicijas sistemoje TARGET ECB atžvilgiu, išskyrus likučius, susidariusius dėl kompensacinių apsikeitimo sandorių, sudarytų vykdant likvidumo JAV doleriais didinimo operacijas, apskaičiuojami kasdien, taikant naujausią žinomą palūkanų normą, taikytą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose.

Didžiausią dalį kitų vidinių Eurosistemos įsipareigojimų sudarė indėliai, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip Europos Komisijos fiskalinis agentas, susiję su ES skolinimosi ir skolinimo veiklos administravimu (žr. 21 pastabą Skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas).

13 pastaba. Kiti įsipareigojimai

13.1 pastaba. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Didžiąją dalį šiame straipsnyje nurodytos sumos sudaro valiutų apsikeitimo sandorių ir išankstinių valiutų keitimo sandorių, kurie galiojo 2023 m. gruodžio 31 d., pokyčiai dėl perkainojimo (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie perkainojimo pokyčiai sudarė 68 mln. eurų (2022 m. – 430 mln. eurų) ir atsirado minėtų sandorių vertę perskaičiavus į eurus pagal balanso dieną galiojusius užsienio valiutų kursus, palyginti su sandorių vertėmis, gautomis jas perskaičiavus į eurus pagal tos pačios dienos atitinkamos valiutos vidurkinį kursą (žr. dalis Nebalansinės priemonės ir Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

13.2 pastaba. Sukauptos išlaidos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

Šį straipsnį sudarė:

2023 m. gruodžio 31 d. dvi pagrindinės šio straipsnio sudedamosios buvo i) sukauptos palūkanos už sistemos TARGET likučius, mokėtinos NCB už 2023 m. gruodžio mėn. (žr. 10 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais ir 12.2 pastabą Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai) ir ii) sukauptos palūkanos, mokėtinos euro zonos NCB už 2023 m. pagal jų pretenzijas, susijusias su į ECB pervestomis užsienio atsargomis (žr. 12.1 pastabą Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas). Šios sumos sumokėtos 2024 m. sausio mėn.

Į šį straipsnį įtrauktos ir sukauptos palūkanos, mokėtinos už indėlius, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip fiskalinis agentas (žr. 9.1 pastabą Įsipareigojimai valdžiai, 10 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais ir 12.2 pastabą Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai).

Kitą šio straipsnio dalį daugiausia sudarė i) susikaupusios palūkanos, mokėtinos už euro zonos išorinių sistemų, prisijungusių prie TARGET per TARGET-ECB komponentą, likučius (žr. 9.2 pastabą Kiti įsipareigojimai); ii) kitos sukauptos įvairios išlaidos ir būsimojo laikotarpio pajamos ir iii) susikaupusios palūkanos, mokėtinos už pinigines lėšas, gautas kaip įkaitas ECB vykdant vertybinių popierių skolinimo operacijas (žr. 8 pastabą Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais ir 10 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais).

13.3 pastaba. Kiti įvairūs įsipareigojimai

2023 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 1 401 mln. eurų (2022 m. – 1 562 mln. eurų). Į jį įtraukti su valiutų apsikeitimo sandoriais ir išankstiniais užsienio valiutų keitimo sandoriais, kurie galiojo 2023 m. gruodžio 31 d., susiję 635 mln. eurų (2022 m. – 974 mln. eurų) vertės likučiai (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie likučiai susidarė tokių sandorių vertes perskaičiavus į jų vertes eurais pagal balanso dieną galiojusį atitinkamos užsienio valiutos vidurkinį kursą, palyginti su jų pradinio pripažinimo apskaitoje vertėmis eurais (žr. dalį Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Į šį straipsnį įtraukta ir 117 mln. eurų nuomos įsipareigojimo suma (2022 m. – 141 mln. eurų) (žr. dalį Nuoma 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Į šį straipsnį įtraukti ir ECB grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimai, susiję su išmokomis tarnautojams^[45] ir Vykdomosios valdybos nariams, taip pat ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams pasibaigus jų darbo santykiams ir kitomis ilgalaikėmis išmokomis. Įtrauktos ir išeitinės išmokos tarnautojams.

ECB išmokos tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kitos ilgalaikės išmokos ir išeitinės išmokos

Balansas
Balanso straipsnyje Kiti įvairūs įsipareigojimai pripažintos sumos, susijusios su išmokomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kitomis ilgalaikėmis išmokomis ir išeitinėmis išmokomis tarnautojams^[46], buvo tokios:

2023 m. dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų tarnautojams vertė sudarė 2 458 mln. eurų (2022 m. – 1 947 mln. eurų), iš jų 278 mln. eurų (2022 m. – 233 mln. eurų) sudarė įmokomis nepadengtos išmokos, susijusios su išmokomis, mokamomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, išskyrus pensijas, ir su kitomis ilgalaikėmis išmokomis. Dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos nariams vertė sudarė 35 mln. eurų (2022 m. – 31 mln. eurų) ir yra susijusi tik su išmokoms pasibaigus darbo santykiams ir kitoms ilgalaikėms išmokoms taikomu įmokomis nepadengtų išmokų planu.

ECB grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimų pakartotinis vertinimas dėl išmokų, mokamų tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, parodytas balanso straipsnyje Perkainojimo sąskaitos. 2023 m. prieaugis dėl pakartotinio vertinimo šiame įsipareigojimų dalies straipsnyje sudarė 238 mln. eurų (2022 m. – 369 mln. eurų) (žr. 15 pastabą Perkainojimo sąskaitos).

Apibrėžtų išmokų įsipareigojimo, pensijų plano turto ir pakartotinio vertinimo rezultatų pokyčiai
Apibrėžtų išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės pokyčiai buvo tokie:

2023 m. bendras 331 mln. eurų nuostolis dėl pakartotinio vertinimo, susijęs su apibrėžtų išmokų įsipareigojimu, susidarė daugiausia dėl aktuariniam vertinimui naudojamos diskonto normos sumažėjimo nuo 3,9 % (2022 m.) iki 3,4 % (2023 m.).

Su tarnautojais susijusio apibrėžtų išmokų pensijų plano turto tikrosios vertės pokyčiai buvo tokie:

Pensijų plano turto prieaugis dėl pakartotinio vertinimo 2023 m. rodo tai, kad fondų vienetų grąža buvo didesnė negu prognozuotos palūkanų pajamos iš plano turto, kurios buvo pagrįstos 3,9 % diskonto normos prielaida.

Pakartotinio vertinimo rezultatų pokyčiai buvo tokie:

Pelno (nuostolio) ataskaita
Pelno (nuostolio) ataskaitoje pripažintos tokios sumos:

Pelno (nuostolio) ataskaitoje pripažintos sumos, susijusios su einamaisiais metais gautų tarnybos paslaugų verte, įsipareigojimų palūkanų išlaidomis ir plano turto palūkanų pajamomis, vertinamos taikant praėjusiais metais taikytas normas. Aktuariniam vertinimui naudojama diskonto norma padidėjo nuo 1,3 % (2021 m.) iki 3,9 % (2022 m.), todėl 2023 m. fiksuota i) mažesnė einamaisiais metais gautų tarnybos paslaugų vertė, ii) didesnės įsipareigojimų palūkanų išlaidos ir iii) didesnės plano turto palūkanų pajamos.

Kitų ilgalaikių ir išeitinių išmokų pakartotinių vertinimų prieaugis arba nuostolis pripažįstami einamųjų metų pelno (nuostolio) ataskaitoje, pritaikius vertinimui taikomas normas. Todėl dėl 2023 m. aktuariniam vertinimui taikytos mažesnės diskonto normos, t. y. 3,4 %, tais metais pripažintas nuostolis dėl pakartotinio vertinimo.

Pagrindinės prielaidos
Rengdami šioje pastaboje minimus vertinimus, nepriklausomi aktuarai rėmėsi tam tikromis prielaidomis, kurioms Vykdomoji valdyba pritarė apskaitos tvarkymo ir informacijos atskleidimo tikslais. Pagrindinės prielaidos, taikytos apskaičiuojant išmokų tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams ir kitų ilgalaikių išmokų įsipareigojimą, buvo tokios:

14 pastaba. Atidėjiniai

2023 m. gruodžio 31 d. šiame straipsnyje buvo 67 mln. eurų (2022 m. – 69 mln. eurų) administracinių atidėjinių. 2022 m. pabaigoje į šį straipsnį buvo įtraukti ir 6 566 mln. eurų dydžio atidėjiniai finansinėms rizikoms. Kroatijai įsivedus bendrąją valiutą, 2023 m. sausio 1 d. šie atidėjiniai padidėjo Hrvatska narodna banka sumokėta 53 mln. eurų suma^[47], tad visa atidėjinių suma padidėjo iki 6 620 mln. eurų.

Atidėjinių finansinėms rizikoms dydis ir nuolatinio papildymo poreikis kiekvienais metais peržiūrimi remiantis ECB atliekamu minėtų šių rizikų įvertinimu ir atsižvelgiant į įvairius veiksnius. Atidėjinių dydis kartu su bet kokio dydžio suma bendrajame atsargų fonde negali viršyti euro zonos NCB apmokėto ECB kapitalo vertės. Šie atidėjiniai naudojami dėl finansinės rizikos galimiems nuostoliams dengti tiek, kiek Valdančioji taryba mano esant būtina. 2023 m. pabaigoje dėl finansinės rizikos susidariusiems nuostoliams padengti panaudota visa šių atidėjinių suma, sumažinant ECB metų nuostolį iki 1 266 mln. eurų. Nuostoliai susidarė daugiausia dėl padidėjusios palūkanų normos, Eurosistemos taikomos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose, o tai nulėmė reikšmingą palūkanų išlaidų, susijusių su ECB grynaisiais įsipareigojimais sistemoje TARGET, padidėjimą (žr. 23.4 pastabą Kitos palūkanų pajamos ir kitos palūkanų išlaidos).

Kadangi buvo panaudota visa atidėjinių finansinei rizikai suma, jų dydis 2023 m. gruodžio 31 d. buvo lygus nuliui. Atlikdama metinę peržiūrą, Valdančioji taryba gali nuspręsti papildyti šiuos atidėjinius, kai tik ECB vėl uždirbs pelno.

15 pastaba. Perkainojimo sąskaitos

Šį straipsnį daugiausia sudaro perkainojimo likučiai, susidarantys iš turto, įsipareigojimų ir nebalansinių priemonių nerealizuotojo prieaugio (žr. dalis Pajamų pripažinimas, Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, Vertybiniai popieriai ir Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). Į jį taip pat įtraukiamas grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimų, susijusių su išmokomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, pakartotinio vertinimo rezultatas (žr. dalį ECB išmokos tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kitos ilgalaikės išmokos ir išeitinės išmokos 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 13.3 pastabą Kiti įvairūs įsipareigojimai).

Sumos perkainojimo sąskaitose 2023 m. padidėjo daugiausia dėl to, kad pakilo aukso rinkos kainos eurais. Be to, Kroatijai įsivedus bendrąją valiutą, nuo 2023 m. sausio 1 d. šie likučiai padidėjo Hrvatska narodna banka įnešta 296 mln. eurų suma. Šį padidėjimą iš dalies nusvėrė sumažėjimas užsienio valiutos perkainojimo sąskaitose – daugiausia dėl JAV dolerio ir Japonijos jenos nuvertėjimo euro atžvilgiu.

Perkainojimui metų pabaigoje buvo taikomi tokie užsienio valiutų kursai:

16 pastaba. Kapitalas ir rezervai

16.1 pastaba. Kapitalas

ECB pasirašytasis kapitalas yra 10 825 mln. eurų.

2023 m. sausio 1 d. Kroatija įsivedė bendrąją valiutą. Pagal ECBS statuto 48.1 straipsnį, 2023 m. sausio 1 d.^[48] Hrvatska narodna banka sumokėjo 69 mln. eurų – likusią savo pasirašyto ECB kapitalo dalį. Taigi ECB apmokėtas kapitalas padidėjo nuo 8 880 mln. eurų (2022 m. gruodžio 31 d.) iki 8 948 mln. eurų (2023 m. sausio 1 d.), kaip parodyta lentelėje:

Euro zonos NCB yra apmokėję visą jų pasirašyto kapitalo dalį.

Ne euro zonos NCB turi apmokėti 3,75 % savo dalies pasirašytame ECB kapitale kaip įnašą, skirtą prisidėti prie ECB veiklos išlaidų padengimo. Ne euro zonos NCB neturi teisės gauti jokios skirstytino ECB pelno dalies ir nėra įsipareigoję padengti jokių ECB nuostolių.

2.5 Nebalansinės priemonės

17 pastaba. Vertybinių popierių skolinimo programos

Valdydamas nuosavas lėšas ECB yra sudaręs susitarimą dėl vertybinių popierių skolinimo programos; pagal šį susitarimą specializuota įstaiga ECB vardu sudaro vertybinių popierių skolinimo sandorius.

Be to, pagal Valdančiosios tarybos sprendimus, ECB nusprendė leisti skolintis jo turimų pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių^[49].

Jeigu metų pabaigoje nėra vykdant šiuos vertybinių popierių skolinimo sandorius įkaitu pateiktų neinvestuotų piniginių lėšų, sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose^[50]. 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusių vertybinių popierių skolinimo sandorių vertė buvo 32 791 mln. eurų (2022 m. – 11 569 mln. eurų). Iš šios sumos 26 577 mln. eurų (2022 m. – 6 637 mln. eurų) suma buvo susijusi su pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių skolinimu.

18 pastaba. Palūkanų normų ateities sandoriai

Galiojo šie sandoriai užsienio valiuta, parodyti pagal metų pabaigos užsienio valiutų kursus:

Šie sandoriai buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas.

19 pastaba. Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai

Galiojo šie sandoriai užsienio valiuta, parodyti pagal metų pabaigos užsienio valiutų kursus:

Šie sandoriai buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas.

20 pastaba. Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai

Užsienio atsargų valdymas
Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas. Su galiojusiais sandoriais susijusios pretenzijos ir įsipareigojimai pagal metų pabaigos užsienio valiutų kursus sudarė:

Likvidumo didinimo valiutos apsikeitimo susitarimai
ECB yra vienas iš centrinių bankų apsikeitimo sandorių linijos tinklo dalyvių ir yra sudaręs abipusius valiutos apsikeitimo susitarimus su Kanados banku, Anglijos banku, Japonijos banku, Federalinio rezervo sistema ir Šveicarijos nacionaliniu banku. Be to, jis turi abipusę apsikeitimo sandorių liniją su Kinijos liaudies banku. Šie apsikeitimo susitarimai suteikia galimybę teikti i) likvidumą bet kuria iš minėtų centrinių bankų atitinkamų valiutų euro zonos bankams arba ii) likvidumą eurais minėtų centrinių bankų jurisdikcijai priklausančioms finansų įstaigoms. Be to, apsikeitimo susitarimai sudaryti ir su Danmarks Nationalbank, Narodowy Bank Polski ir Sveriges Riksbank, kad likvidumą eurais būtų galima teikti jų jurisdikcijai priklausančioms finansų įstaigoms. Minėtais susitarimais siekiama patenkinti galimus likvidumo poreikius, galinčius iškilti, jei sutriktų rinkos veikimas, ir taip sumažinti neigiamo šalutinio poveikio riziką euro zonos finansų rinkoms ir ekonomikai^[51].

JAV doleriais išreikštos pretenzijos ir įsipareigojimai, kurių terminas sueina 2024 m., yra susiję su likvidumo JAV doleriais teikimu Eurosistemos sandorio šalims (žr. 11 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais).

21 pastaba. Skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas

2023 m. ECB ir toliau buvo atsakingas už ES skolinimosi ir skolinimo operacijų, atliekamų pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos priemonę, Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę ir susitarimą dėl paskolos programos Graikijai, sąskaitų ir mokėjimų administravimą.

Reaguodama į COVID-19 pandemiją, ES teikė paskolas valstybėms narėms pagal laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (angl. Support to mitigate Unemployment Risks in an Emergency, SURE). Ši priemonė nuo 2022 m. gruodžio 31 d. panaikinta, tačiau pagal ją buvo išleista nuo 5 iki 30 metų termino obligacijų. 2023  m. ES taip pat toliau teikė negrąžintiną finansinę paramą ir paskolas valstybėms narėms pagal priemonę „Next generation EU“ (NGEU), skirtą ES ekonomikai gaivinti, o kartu ir ES ekonomikos žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai skatinti. Be to, 2023 m. ES teikė paramą Ukrainai, teikdama paskolas pagal naują priemonę „Makrofinansinė pagalba+“ (MFP+). ECB padėjo Europos Komisijai administruoti su minėtomis priemonėmis susijusias operacijas.

2023 m. ECB apdorojo su visomis pirmiau minėtomis operacijomis susijusius mokėjimus.

22 pastaba. Su nagrinėjamomis bylomis susiję sąlyginiai įsipareigojimai

Prieš ECB pareikšti keli ieškiniai dėl jo vykdomų Banca Carige S.p.A. (Banca Carige) priežiūros funkcijų. Vienu iš ieškinių Banca Carige akcininkai siekia, kad ECB atlygintų žalą, tariamai patirtą dėl įvairių ECB veiksmų, atliktų vykdant banko Banca Carige priežiūros funkcijas, t. y. tiek dėl tariamo neveikimo, tiek dėl žalingų veiksmų. Sprendimas dėl šios bylos bus priimtas atsižvelgiant, be kita ko, į galutinį kitų susijusių bylų rezultatą. Vienoje iš jų ES Bendrasis Teismas 2022 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą, kad ECB sprendimas skirti Banca Carige laikiną administravimą neturi tinkamo teisinio pagrindo pagal Italijos teisę. Todėl Bendrasis Teismas panaikino ECB sprendimą taikyti Banca Carige laikiną administravimą ir 2019 m. pirmą kartą nustatytą laikino administravimo laikotarpio pratęsimą. Tačiau Bendrojo Teismo sprendimą ECB apskundė ES Teisingumo Teismui, kuris vis dar gali panaikinti šį sprendimą. Be to, šiuo metu yra pateiktas ieškinys dėl kitų dviejų ECB sprendimų dėl laikino administravimo pratęsimo panaikinimo. Ieškinys vis dar nagrinėjamas.

2.6 Pastabos dėl pelno (nuostolio) ataskaitos

23 pastaba. Grynosios palūkanų pajamos

23.1 pastaba. Palūkanų pajamos iš užsienio atsargų

Šiame straipsnyje parodomos palūkanų pajamos, atėmus palūkanų išlaidas, susijusios su grynosiomis ECB užsienio atsargomis.

Toliau parodytos grynosios palūkanų pajamos / išlaidos, suskirstytos pagal priemonę:

Toliau parodytos grynosios palūkanų pajamos / išlaidos, suskirstytos pagal valiutą:

23.2 pastaba. Palūkanų pajamos iš eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje

Šiame straipsnyje parodomos palūkanų pajamos, susijusios su ECB dalimi (8 %) visoje eurų banknotų emisijoje (žr. dalį Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 5.1 pastabą Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje). 2023 m. šios palūkanų pajamos sudarė 4 817 mln. eurų (2022 m. – 736 mln. eurų). Jos padidėjo dėl 2023 m. pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikytų didesnių negu praėjusiais metais vidutinių palūkanų normų (2023 m. – 3,8 %, 2022 m. – 0,6 %).

23.3 pastaba. Atlygis pagal NCB pretenzijas dėl pervestų užsienio atsargų

Šiame straipsnyje parodomas euro zonos NCB sumokėtas atlygis pagal jų pretenzijas dėl Europos Centriniam Bankui pervestų užsienio atsargų (žr. 12.1 pastabą Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas). 2023 m. šios palūkanų išlaidos sudarė 1 335 mln. eurų (2022 m. – 201 mln. eurų). Išlaidos atlygiui padidėjo dėl 2023 m. pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikytų didesnių negu praėjusiais metais vidutinių palūkanų normų (2023 m. – 3,8 %, 2022 m. – 0,6 %).

23.4 pastaba. Kitos palūkanų pajamos ir kitos palūkanų išlaidos

Kitos palūkanų pajamos ir kitos palūkanų išlaidos buvo tokios:

24 pastaba. Realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

Iš finansinių operacijų gautos realizuotosios pajamos ir išlaidos buvo tokios:

Grynosios realizuotosios išlaidos dėl kainų pokyčių apima realizuotąsias pajamas ir išlaidas dėl operacijų vertybiniais popieriais ir palūkanų normų ateities sandorių. 2023 m. grynosios realizuotosios išlaidos dėl kainų pokyčių susidarė daugiausia dėl premijų ir diskontų amortizacijos, susijusios su TUVPPP portfelyje laikomų vertybinių popierių išpirkimu, apskaitos^[52].

Realizuotosios pajamos ir išlaidos iš finansinių operacijų pagal valiutą ir ketvirtį buvo tokios:

25 pastaba. Finansinio turto ir pozicijų nurašymai

Finansinio turto ir pozicijų nurašymai buvo tokie:

2023 m. kai kurių nuosavų lėšų portfelyje ir portfelyje JAV doleriais laikomų vertybinių popierių rinkos vertė sumažėjo, kartu padidėjo atitinkamas pajamingumas. Dėl to metų pabaigoje susidarė nerealizuotasis nuostolis dėl kainų pokyčių. 2022 m. šis nuostolis buvo gerokai didesnis, nes atitinkamas pajamingumas buvo gerokai padidėjęs, dėl to tų metų pabaigoje labai sumažėjo daugumos vertybinių popierių, laikomų minėtuose portfeliuose, rinkos vertė.

26 pastaba. Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos)

Didžiąją šiame straipsnyje parodytų pajamų dalį sudaro priežiūros mokesčiai. Išlaidas daugiausia sudaro pasaugos mokesčiai.

Su priežiūros uždaviniais susijusios pajamos ir išlaidos
Su bankų priežiūra susijusias pajamas daugiausia sudaro pajamos iš priežiūros mokesčių. Kad atgautų išlaidas, patiriamas vykdant priežiūros uždavinius, ECB prižiūrimiems subjektams taiko metinį mokestį. Atsižvelgus į faktines metines išlaidas, ECB patirtas vykdant su bankų priežiūra susijusius uždavinius, 2023 m. pajamos iš priežiūros mokesčių sudarė 654 mln. eurų (2022 m. – 594 mln. eurų).

Surinktina priežiūros mokesčių suma nustatoma pagal faktines su priežiūros uždaviniais susijusias metines išlaidas jas pakoregavus tam tikriems bankams už ankstesnius mokestinius laikotarpius grąžintomis (arba iš jų gautomis) sumomis bei kitomis sumomis, įskaitant už pavėluotus mokėjimus gautas palūkanas^[53]. Atsižvelgus į pakoregavimą, atitinkantį už pavėluotus mokėjimus gautas palūkanas, taip pat grynąsias atskiriems bankams už ankstesnius mokestinius laikotarpius grąžintas sumas, prižiūrimiems subjektams taikytinų metinių priežiūros mokesčių už 2023 m. mokestinį laikotarpį suma beveik atitinka 654 mln. eurų dydžio faktinių metinių išlaidų sumą^[54] (žr. 6.4 pastabą Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos). Priežiūros mokestis bus renkamas 2024 m. antrąjį ketvirtį^[55].

ECB taip pat turi teisę skirti administracines nuobaudas prižiūrimiems subjektams už ES bankų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų prudencinių reikalavimų (įskaitant ECB priežiūros sprendimus) nesilaikymą. Į su tuo susijusias pajamas neatsižvelgiama apskaičiuojant metinius priežiūros mokesčius, neatsižvelgiama nei į tokių nuobaudų grąžinimą, jei ankstesni sprendimai dėl sankcijų yra iš dalies keičiami arba panaikinami. Vietoj to šios sumos parodomos ECB pelno (nuostolio) ataskaitoje. 2023 m. pajamos iš prižiūrimų subjektų sumokėtų nuobaudų sudarė 18 mln. eurų (2022 m. – 12 mln. eurų).

Su priežiūros uždavinių vykdymu susijusios ECB pajamos buvo tokios:

Su bankų priežiūra susijusios išlaidos susidaro dėl tiesioginės svarbių subjektų priežiūros, stebėjimo, kaip vykdoma mažiau svarbių subjektų priežiūra, ir horizontaliųjų uždavinių vykdymo bei specializuotų paslaugų teikimo. Į jas įskaitomos tiesioginės ECB Bankų priežiūros tarnybos patiriamos išlaidos ir išlaidos susijusioms pagalbinių padalinių paslaugoms, reikalingoms su priežiūra susijusiems ECB įsipareigojimams vykdyti: patalpų ir įrangos, žmogiškųjų išteklių valdymo, informacinių technologijų (IT), teisinių, audito ir administracinių paslaugų, komunikacijos ir vertimo paslaugų bei kitos veiklos.

Faktinės su ECB priežiūros uždaviniais susijusios išlaidos, dengiamos iš metinių priežiūros mokesčių už 2023 m., sudarė 654 mln. eurų (2022 m. – 594 mln. eurų). Bendra šių išlaidų suma padidėjo dėl 2023 m. padidėjusių personalo išlaikymo išlaidų. Praėjusiais metais personalo išlaikymo išlaidos buvo sumažintos aktuariniu pelnu, susijusiu su kitomis ilgalaikėmis išmokomis, nes 2022 m. pabaigoje aktuariniam vertinimui buvo taikyta gerokai didesnė diskonto norma^[56]. 2023 m. personalo išlaikymo išlaidos padidėjo ir dėl didesnio vidutinio ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojų skaičiaus bei darbo užmokesčio koregavimų. Bendros su priežiūros uždaviniais susijusios išlaidos padidėjo dar ir dėl to, kad po pandemijos bankų priežiūros srityje grįžta prie įprasto veiklos lygio.

27 pastaba. Pajamos iš nuosavybės vertybinių popierių ir dalyvavimo nuosavybės priemonėse

Į šį straipsnį įtraukti 1 mln. eurų (2022 m. – taip pat 1 mln. eurų) dydžio dividendai, 2023 m. gauti už ECB turimas TAB akcijas (žr. 6.2 pastabą Kitas finansinis turtas).

28 pastaba. Kitos pajamos

Kitos įvairios pajamos 2023 m. sudarė 72 mln. eurų (2022 m. – 61 mln. eurų), jos gautos daugiausia iš dalyvaujančių NCB įmokų, skirtų ECB išlaidoms, patirtoms vykdant ECBS projektus ir teikiant paslaugas, padengti.

29 pastaba. Personalo išlaikymo išlaidos

Personalo išlaikymo išlaidos buvo tokios:

Vidutinis tarnautojų skaičius, išreikštas etato ekvivalentais^[57], buvo 4 222 (2022 m. – 4 136), iš jų 380 (2022 m. – 373) ėjo vadovaujamas pareigas.

Darbo užmokestis ir išmokos padidėjo dėl didesnio vidutinio ECB darbuotojų skaičiaus, ypač bankų priežiūros srityje, taip pat dėl darbo užmokesčio koregavimų. Šį padidėjimą iš dalies kompensavo mažesnės išlaidos išmokoms tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kurios sumažėjo daugiausia dėl didesnės diskonto normos, taikytos atliekant aktuarinį vertinimą 2023 m. gautų tarnybos paslaugų vertei apskaičiuoti^[58] (žr. 13.3 pastabą Kiti įvairūs įsipareigojimai).

Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos narių atlygis
Vykdomosios valdybos ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams mokama bazinė alga ir išmoka būstui. Pirmininkui, vietoj išmokos būstui, suteikiama rezidencija. Vykdomosios valdybos nariams ir Priežiūros valdybos pirmininkui mokama ir išmoka reprezentacinėms reikmėms. Vadovaujantis Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygomis, abiejų valdybų nariai, atsižvelgiant į asmenines aplinkybes, gali turėti teisę gauti namų ūkio, vaiko, mokslo ir kitas išmokas. Iš bazinės algos išskaitomas mokestis, mokamas ES naudai, taip pat daromi atskaitymai pensijai, sveikatos draudimui, ilgalaikės priežiūros draudimui ir draudimui nuo nelaimingų atsitikimų, o išmokos neapmokestinamos ir iš jų nedaromi atskaitymai pensijai.

2023 m. Vykdomosios valdybos nariams ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams (t. y. išskyrus nacionalinių priežiūros institucijų atstovus) buvo mokamos tokios bazinės algos^[59]:

Abiejų valdybų nariams išmokėtos išmokos ir ECB už juos sumokėtos įmokos pagal sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus sudarė 1 169 703 eurus (2022 m. – 1 110 618 eurų).

Buvusiems abiejų valdybų nariams gali būti mokamos pereinamojo laikotarpio išmokos už tam tikrą ribotą laikotarpį po jų kadencijos pabaigos. 2023 m. šios išmokos, taip pat kitos su jomis susijusios išmokos ir ECB įmokos į sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus buvusiems abiejų valdybų nariams sudarė 365 864 eurus (2022 m. – 742 892 eurus). Šios išlaidos sumažėjo daugiausia dėl to, kad 2023 m. tokias išmokas gavo mažiau buvusių valdybos narių negu 2022 m.

Su pensija susijusios išmokos, įskaitant išmokas pasibaigus darbo santykiams, ir įmokos į sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus buvusiems valdybų nariams ir jų išlaikytiniams sudarė 2 670 313 eurų (2022 m. – 1 095 737 eurus)^[60]. 2023 m. į šią sumą įtraukta vienam buvusiam valdybos nariui vietoj būsimų pensijos išmokų išmokėta vienkartinė pensijos išmoka.

30 pastaba. Administracinės išlaidos

Administracinės išlaidos buvo tokios:

2023 m. bendra administracinių išlaidų suma padidėjo daugiausia dėl: i) didesnių išlaidų išorės konsultantų paslaugoms, susijusioms su IT priežiūra ir Eurosistemos projektais (Išorės paslaugos); ii) grįžimo prie įprasto veiklos lygio po pandemijos, ypač bankų priežiūros srityje, ir iii) infliacijos poveikio. Du pastarieji veiksniai turėjo įtakos įvairioms į šį straipsnį įtrauktoms išlaidoms.

31 pastaba. Banknotų gamybos paslaugos

2023 m. šios išlaidos sudarė 9 mln. eurų (2022 m. – 9 mln. eurų). Jos susidarė daugiausia dėl tarpvalstybinio eurų banknotų pervežimo tarp banknotų spaustuvių ir NCB pristatant naujus banknotus bei banknotų pervežimo tarp NCB kompensuojant jų trūkumą perteklinėmis atsargomis. Šias išlaidas centralizuotai padengia ECB.

2.7 Įvykiai po balanso

32 pastaba. Kas penkerius metus atliekamas ECB kapitalo pasirašymo rakto koregavimas

Pagal ECBS statuto 29 straipsnį, nacionalinių centrinių bankų dalys ECB kapitalo pasirašymo rakte koreguojamos kas penkerius metus^[61]. Penktasis toks koregavimas nuo ECB įsteigimo atliktas 2024 m. sausio 1 d. Jis parodytas šioje lentelėje:

Poveikis ECB apmokėtajam kapitalui
Dėl 0,2200 procentinio punkto mažesnio bendro euro zonos NCB (jie pasirašytą kapitalą yra visiškai apmokėję) svorio pasirašytame ECB kapitale (10 825 mln. eurų) ir atitinkamai padidėjusio ne euro zonos NCB (jie apmoka tik 3,75 % jų pasirašyto kapitalo) svorio, 2024 m. sausio 1 d. ECB apmokėtasis kapitalas sumažėjo 23 mln. eurų.

Poveikis NCB pretenzijoms, atitinkančioms į ECB pervestas užsienio atsargas
Pagal ECBS statuto 30.2 straipsnį NCB įnašai į ECB pervedamas užsienio atsargas nustatomi proporcingai jų daliai pasirašytame ECB kapitale. Sumažėjus euro zonos NCB (kurie yra pervedę užsienio atsargas į ECB) svoriui pasirašytame ECB kapitale, atitinkamai buvo pakoreguotas pretenzijų dydis. Todėl 2024 m. sausio 1 d. jis sumažėjo 109 mln. eurų. Ši suma buvo grąžinta euro zonos NCB.

2.8 2019–2023 m. finansinės ataskaitos

Balansas

Pelno (nuostolio) ataskaita