„12 DALIS

Vertybinių popierių emisijų statistika

1 skyrius: Įvadas

euro zonos vertybinių popierių emisijų statistikoje teikiami du pagrindiniai suvestiniai rodikliai:

—	euro zonos rezidentų visos emisijos bet kuria valiuta ir

—	visos emisijos visame pasaulyje eurais tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose.

Esminis suskirstymas daromas remiantis emitento rezidavimo vieta: visi Eurosistemos NCB kartu teikia informaciją apie visas euro zonos rezidentų emisijas (1). Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) teikia duomenis apie „likusio pasaulio“ sektoriaus (LP), t. y. visų ne euro zonos rezidentų (įskaitant tarptautines organizacijas, kurios nėra euro zonos rezidentės), emisijas.

Šioje lentelėje apibendrinami atskaitomybės reikalavimai.

	Vertybinių popierių emisijos
	euro zonos rezidentų (kiekvienas NCB pateikia duomenis apie savo vidaus rezidentus)	Likusio pasaulio sektoriaus rezidentų (TAB/NCB)
		Ne euro zonos valstybės narės	Kitos šalys
Eurais/nacionaline valiuta	A blokas	B blokas
Kitomis valiutomis  (2)	C blokas	D bloko teikti nereikia

2 skyrius: Atskaitomybės reikalavimai

1 lentelė

A bloko ataskaitos forma, skirta NCB

	VIDAUS REZIDENTAI EMITENTAI//EURAIS/NACIONALINE VALIUTA
	Likučiai	Bendroji emisija	Išpirkimai	Grynoji emisija (4)
	A1	A2	A3	A4
1.   TRUMPALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI  (3)
Iš viso	S1	S68	S135	S202
ECB/NCB	S2	S69	S136	S203
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S3	S70	S137	S204
KFT	S4	S71	S138	S205
Iš jų: FPB	S5	S72	S139	S206
Finansiniai pagalbininkai	S6	S73	S140	S207
Priklausomos finansų įstaigos	S7	S74	S141	S208
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S8	S75	S142	S209
Ne finansų bendrovės	S9	S76	S143	S210
Centrinė valdžia	S10	S77	S144	S211
Krašto (regiono) ir vietos valdžia	S11	S78	S145	S212
Socialinės apsaugos fondai	S12	S79	S146	S213
2.   ILGALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI  (3)
Iš viso	S13	S80	S147	S214
ECB/NCB	S14	S81	S148	S215
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S15	S82	S149	S216
KFT	S16	S83	S150	S217
Iš jų: FPB	S17	S84	S151	S218
Finansiniai pagalbininkai	S18	S85	S152	S219
Priklausomos finansų įstaigos	S19	S86	S153	S220
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S20	S87	S154	S221
Ne finansų bendrovės	S21	S88	S155	S222
Centrinė valdžia	S22	S89	S156	S223
Krašto (regiono) ir vietos valdžia	S23	S90	S157	S224
Socialinės apsaugos fondai	S24	S91	S158	S225
2.1.   iš jų: emisijos su fiksuota palūkanų norma:
Iš viso	S25	S92	S159	S226
ECB/NCB	S26	S93	S160	S227
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S27	S94	S161	S228
KFT	S28	S95	S162	S229
Iš jų: FPB	S29	S96	S163	S230
Finansiniai pagalbininkai	S30	S97	S164	S231
Priklausomos finansų įstaigos	S31	S98	S165	S232
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S32	S99	S166	S233
Ne finansų bendrovės	S33	S100	S167	S234
Centrinė valdžia	S34	S101	S168	S235
Krašto (regiono) ir vietos valdžia	S35	S102	S169	S236
Socialinės apsaugos fondai	S36	S103	S170	S237
2.2.   iš jų: emisijos su kintama palūkanų norma:
Iš viso	S37	S104	S171	S238
ECB/NCB	S38	S105	S172	S239
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S39	S106	S173	S240
KFT	S40	S107	S174	S241
Iš jų: FPB	S41	S108	S175	S242
Finansiniai pagalbininkai	S42	S109	S176	S243
Priklausomos finansų įstaigos	S43	S110	S177	S244
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S44	S111	S178	S245
Ne finansų bendrovės	S45	S112	S179	S246
Centrinė valdžia	S46	S113	S180	S247
Krašto (regiono) ir vietos valdžia	S47	S114	S181	S248
Socialinės apsaugos fondai	S48	S115	S182	S249
2.3.   iš jų: nulinės atkarpos obligacijos:
Iš viso	S49	S116	S183	S250
ECB/NCB	S50	S117	S184	S251
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S51	S118	S185	S252
KFT	S52	S119	S186	S253
Iš jų: FPB	S53	S120	S187	S254
Finansiniai pagalbininkai	S54	S121	S188	S255
Priklausomos finansų įstaigos	S55	S122	S189	S256
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S56	S123	S190	S257
Ne finansų bendrovės	S57	S124	S191	S258
Centrinė valdžia	S58	S125	S192	S259
Krašto (regiono) ir vietos valdžia	S59	S126	S193	S260
Socialinės apsaugos fondai	S60	S127	S194	S261
3.   BIRŽINĖS AKCIJOS  (5)
Iš viso	S61	S128	S195	S262
ECB/NCB	S62	S129	S196	S263
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S63	S130	S197	S264
KFT	S64	S131	S198	S265
Finansiniai pagalbininkai	S65	S132	S199	S266
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S66	S133	S200	S267
Ne finansų bendrovės	S67	S134	S201	S268

2 lentelė

C bloko ataskaitos forma, skirta NCB

	VIDAUS REZIDENTAI EMITENTAI//KITOMIS VALIUTOMIS
	Likučiai	Bendroji emisija	Išpirkimai	Grynoji emisija
	C1	C2	C3	C4
4.   TRUMPALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI
Iš viso	S269	S335	S401	S467
ECB/NCB	S270	S336	S402	S468
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S271	S337	S403	S469
KFT	S272	S338	S404	S470
Iš jų: FPB	S273	S339	S405	S471
Finansiniai pagalbininkai	S274	S340	S406	S472
Priklausomos finansų įstaigos	S275	S341	S407	S473
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S276	S342	S408	S474
Ne finansų bendrovės	S277	S343	S409	S475
Centrinė valdžia	S278	S344	S410	S476
Krašto (regiono) ir vietos valdžia	S279	S345	S411	S477
Socialinės apsaugos fondai	S280	S346	S412	S478
5.   ILGALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI
Iš viso	S281	S347	S413	S479
ECB/NCB	S282	S348	S414	S480
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S283	S349	S415	S481
KFT	S284	S350	S416	S482
Iš jų: FPB	S285	S351	S417	S483
Finansiniai pagalbininkai	S286	S352	S418	S484
Priklausomos finansų įstaigos	S287	S353	S419	S485
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S288	S354	S420	S486
Ne finansų bendrovės	S289	S355	S421	S487
Centrinė valdžia	S290	S356	S422	S488
Krašto (regiono) ir vietos valdžia	S291	S357	S423	S489
Socialinės apsaugos fondai	S292	S358	S424	S490
5.1   iš jų: emisijos su fiksuota palūkanų norma:
Iš viso	S293	S359	S425	S491
ECB/NCB	S294	S360	S426	S492
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S295	S361	S427	S493
KFT	S296	S362	S428	S494
Iš jų: FPB	S297	S363	S429	S495
Finansiniai pagalbininkai	S298	S364	S430	S496
Priklausomos finansų įstaigos	S299	S365	S431	S497
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S300	S366	S432	S498
Ne finansų bendrovės	S301	S367	S433	S499
Centrinė valdžia	S302	S368	S434	S500
Krašto (regiono) ir vietos valdžia	S303	S369	S435	S501
Socialinės apsaugos fondai	S304	S370	S436	S502
5.2.   iš jų: emisijos su kintama palūkanų norma:
Iš viso	S305	S371	S437	S503
ECB/NCB	S306	S372	S438	S504
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S307	S373	S439	S505
KFT	S308	S374	S440	S506
Iš jų: FPB	S309	S375	S441	S507
Finansiniai pagalbininkai	S310	S376	S442	S508
Priklausomos finansų įstaigos	S311	S377	S443	S509
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S312	S378	S444	S510
Ne finansų bendrovės	S313	S379	S445	S511
Centrinė valdžia	S314	S380	S446	S512
Krašto (regiono) ir vietos valdžia	S315	S381	S447	S513
Socialinės apsaugos fondai	S316	S382	S448	S514
5.3.   iš jų: nulinės atkarpos obligacijos:
Iš viso	S317	S383	S449	S515
ECB/NCB	S318	S384	S450	S516
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S319	S385	S451	S517
KFT	S320	S386	S452	S518
Iš jų: FPB	S321	S387	S453	S519
Finansiniai pagalbininkai	S322	S388	S454	S520
Priklausomos finansų įstaigos	S323	S389	S455	S521
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S324	S390	S456	S522
Ne finansų bendrovės	S325	S391	S457	S523
Centrinė valdžia	S326	S392	S458	S524
Krašto (regiono) ir vietos valdžia	S327	S393	S459	S525
Socialinės apsaugos fondai	S328	S394	S460	S526
6.   BIRŽINĖS AKCIJOS
Iš viso	S329	S395	S461	S527
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S330	S396	S462	S528
KFT	S331	S397	S463	S529
Finansiniai pagalbininkai	S332	S398	S464	S530
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S333	S399	S465	S531
Ne finansų bendrovės	S334	S400	S466	S532

3 lentelė

A bloko papildomų straipsnių ataskaitos forma, skirta NCB

	VIDAUS REZIDENTAI EMITENTAI//EURAIS/NACIONALINE VALIUTA
	Likučiai	Bendroji emisija	Išpirkimai	Grynoji emisija
	A1	A2	A3	A4
6.   BIRŽINĖS AKCIJOS
Priklausomos finansų įstaigos	S533	S544	S555	S566
7.   NEBIRŽINĖS AKCIJOS
Iš viso	S534	S545	S556	S567
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S535	S546	S557	S568
KFT	S536	S547	S558	S569
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S537	S548	S559	S570
Ne finansų bendrovės	S538	S549	S560	S571
8.   KITOS NUOSAVYBĖS PRIEMONĖS
Iš viso	S539	S550	S561	S572
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S540	S551	S562	S573
KFT	S541	S552	S563	S574
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S542	S553	S564	S575
Ne finansų bendrovės	S543	S554	S565	S576

1.   Emitento rezidavimo vieta

Atskaitingosios šalies nerezidentams priklausančių patronuojamųjų bendrovių, kurios veikia atskaitingosios šalies ekonominėje teritorijoje, emisijos turi būti laikomos atskaitingosios šalies vienetų rezidentų emisijomis.

Pagrindinių buveinių, esančių atskaitingosios šalies ekonominėje teritorijoje, kurios veikia tarptautiniu mastu, emisijos taip pat turi būti laikomos vienetų rezidentų emisijomis. Pagrindinių buveinių arba patronuojamųjų bendrovių, esančių už atskaitingosios šalies ekonominės teritorijos ribų, bet priklausančių atskaitingosios šalies rezidentams, emisijos turi būti laikomos nerezidentų emisijomis. Pavyzdžiui, Volkswagen Brazil emisijos laikomos emisijomis, išleistomis subjektų, kurie yra Brazilijos vienetai rezidentai, o ne atskaitingosios šalies teritorijos rezidentai. Jei įmonė neturi fizinės išraiškos, jos rezidavimo vieta nustatoma remiantis ekonomine teritorija, pagal kurios teisės aktus įmonė įsteigta ar įregistruota (6).

Kad emisijos nebūtų apskaitomos du kartus ar neliktų neįskaitytos, duomenų apie specialiosios paskirties vienetų (SPV) emisijas teikimas turi būti sprendžiamas dvišaliu susitarimu, dalyvaujant atitinkamiems duomenų teikėjams. NCB, o ne TAB, praneša apie SPV, atitinkančių 2010 m. ESS rezidavimo vietos kriterijus ir laikomų euro zonos rezidentėmis, emisijas.

2.   Emitentų suskirstymas pagal sektorius

Emisijos turi būti priskiriamos tam sektoriui, kuriam tenka atsakomybė už išleistus vertybinius popierius. Skirstymas pagal sektorius apima šiuos 12 emitentų tipų:

—

ECB/NCB,

—	kitos PFĮ,

—

KFT,

—	iš jų: finansinių priemonių bendrovės, užsiimančios pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais,

—	finansiniai pagalbininkai,

—	priklausomos finansų įstaigos,

—	draudimo bendrovės ir pensijų fondai (7),

—	ne finansų bendrovės,

—	centrinė valdžia,

—	krašto (regiono) ir vietos valdžia,

—	socialinės apsaugos fondai,

—	tarptautinės institucijos.

SPV išleisti vertybiniai popieriai, kai galutinę atsakomybę už emisiją prisiima patronuojanti bendrovė, o ne SPV, turi būti priskirti patronuojančiai bendrovei, o ne SPV. Pavyzdžiui, AJAX Electronics, euro zonos šalyje „A šalis“ esančios ne finansų bendrovės, SPV emisijos turėtų būti priskirtos ne finansų bendrovių sektoriui, ir duomenis apie jas turėtų teikti A šalis. Tačiau SPV ir jo patronuojanti bendrovė turi būti tos pačios šalies rezidentai. Kai patronuojanti bendrovė nėra atskaitingosios šalies rezidentė, SPV turi būti laikomas atskaitingosios šalies menamuoju rezidentu, ir emisijos sektorius turi būti suderintas su SPV ekonomine funkcija. Pavyzdžiui, jeigu ACME Motors būtų ne finansų bendrovė Japonijos rezidentė, kuri gamina automobilius, o ACME Motor Finance būtų patronuojamoji bendrovė euro zonos šalies „B šalis“ rezidentė, ACME Motor Finance emisijos turėtų būti priskiriamos B šalies priklausomoms finansų įstaigoms, kadangi patronuojanti bendrovė ACME Motors nėra tos pačios šalies rezidentė. Vienintelė išimtis taikoma valdžios sektoriaus SPV, tokiu atveju nurodant, kad vertybinius popierius išleido valdžios sektorius patronuojančios bendrovės šalyje (8).

Viešoji bendrovė, kuri privatizuojama išleidžiant biržines akcijas, turi būti priskirta ne finansų bendrovių sektoriui. Taip pat viešoji kredito įstaiga (KĮ), kuri privatizuojama, turi būti priskirta PFĮ, išskyrus centrinius bankus sektoriui. Namų ūkių arba ne pelno institucijų, teikiančių paslaugas namų ūkiams, emisijos turi būti priskirtos ne finansų bendrovių emisijoms.

3.   Emisijų terminas

Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai – tai vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba trumpiau, net jei jie išleisti pagal ilgesnės trukmės galimybes.

Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai – tai vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra ilgesnis nei vieneri metai. Emisijos su pasirenkamomis išpirkimo datomis, kurių paskutinė yra daugiau negu po vienerių metų, ir emisijos su nefiksuotais terminais, yra priskiriamos prie ilgalaikių.

Nereikalaujama dvejų metų trukmės išskyrimo kaip PFĮ balanso statistikoje.

4.   Ilgalaikių skolos vertybinių popierių skirstymas pagal palūkanų normą

Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai skirstomi į:

Fiksuotos palūkanų normos skolos vertybinius popierius, t. y. skolos vertybinius popierius, kurių išleidimo ir išpirkimo vertė sutampa, ir skolos vertybiniai popieriai, kurie išleidžiami su diskontu ar premija nominaliosios vertės atžvilgiu.

Kintamos palūkanų normos skolos vertybinius popierius, t. y. skolos vertybinius popierius, kurių atkarpos palūkanų normos ir (arba) pagrindinės sumos mokėjimai yra susieti su bendruoju prekių ir paslaugų kainų indeksu (pavyzdžiui, vartotojų kainų indeksu), palūkanų norma arba turto kaina, lemiančiais kintamus nominalius atkarpos mokėjimus visą emisijos galiojimo laiką. Vertybinių popierių emisijų statistikos tikslais mišrios palūkanų normos skolos vertybiniai popieriai priskiriami prie kintamos palūkanų normos (9).

Nulinės atkarpos obligacijas, kurios išleidžiamos diskontuotos, t. y. priemones, pagal kurias neatliekami palūkanų mokėjimai ir kurios išleidžiamos su dideliu diskontu nominaliosios vertės atžvilgiu. Dažniausiai diskontas atitinka per obligacijos galiojimo laikotarpį susikaupusias palūkanas.

5.   Emisijų klasifikavimas

Emisijos analizuojamos pagal dvi dideles grupes: a) skolos vertybiniai popieriai (10) ir b) biržinės akcijos (11). Stengiamasi pateikti kiek įmanoma daugiau duomenų apie privačiai išplatintus vertybinius popierius. Pinigų rinkos popieriai neatskiriamai įtraukiami kaip skolos vertybinių popierių dalis. Duomenys apie nebiržines akcijas (12) ir kitus nuosavybės vertybinius popierius (13) gali būti savanoriškai teikiami kaip du atskiri papildomi straipsniai. Tai neapima pinigų rinkos fondų ir kitų investicinių fondų išleistų akcijų/vienetų.

Toliau pateikiamas nebaigtinis priemonių, kurias apima vertybinių popierių emisijų statistika, sąrašas:

a)

Skolos vertybiniai popieriai i) Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai Įtraukiamos bent šios priemonės: — iždo vekseliai ir kiti trumpalaikiai vertybiniai popieriai, kuriuos išleido valdžios sektorius, — perleidžiamieji trumpalaikiai vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia finansų ir ne finansų bendrovės. Tokiems vertybiniais popieriams taikomi įvairūs terminai, įskaitant šiuos: komerciniai vekseliai, skoliniai įsipareigojimai, prekybos vekseliai, įsakomieji vekseliai ir indėlių sertifikatai, — trumpalaikiai vertybiniai popieriai, išleisti pagal ilgalaikes užtikrinto vekselių išleidimo programas, — bankų akceptai. ii) Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai Įtraukiamos bent šios pavyzdinės priemonės: — pareikštinės obligacijos, — subordinuotosios obligacijos, — pasirenkamų išpirkimo datų obligacijos, kurių paskutinė data yra vėliau kaip po vienerių metų, — neterminuotos arba pratęsiamosios obligacijos, — kintamo pajamingumo obligacijos, — konvertuojamosios obligacijos, — padengtos obligacijos, — indeksuotieji vertybiniai popieriai, kurių pagrindinės sumos vertė yra susieta su kainos indeksu, prekės kaina arba valiutos kurso indeksu, — didelio diskonto obligacijos, kurių atkarpų mokėjimai maži ir kurios išleidžiamos diskontuotos nurodytosios vertės atžvilgiu, — nulinės atkarpos obligacijos, — euroobligacijos, — pasaulinės obligacijos, — privačiai išleistos obligacijos, — vertybiniai popieriai, atsiradę konvertavus paskolas, — paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis, — bendrovių obligacijos ir kitas skolintas kapitalas, kuriuos galima konvertuoti į akcijas (ar tai būtų jų emitento akcijos, ar kitos bendrovės akcijos), iki tol, kol jie nėra konvertuoti. Jei konvertavimo galimybę galima atskirti nuo pagrindinės obligacijos, ši galimybė laikoma išvestine finansine priemone ir čia neįtraukiama, — akcijos ar pajai, už kuriuos gaunamos pastovios pajamos, bet nenumatomas dalyvavimas skirstant bendrovės likutinę vertę, kai bendrovė likviduojama, įskaitant nedalyvavimo privilegijuotąsias akcijas, — finansinis turtas, išleistas kaip paskolų, hipotekos, kredito kortelių skolos, gautinų sumų ir kito turto pakeitimo vertybiniais popieriais dalis. Neįeina šios priemonės: — sandoriai vertybiniais popieriais kaip atpirkimo sandorių dalis, — neperleidžiamųjų vertybinių popierių emisijos, — neperleidžiamosios paskolos.

b)

Biržinės akcijos Biržinės akcijos apima: — akcinių bendrovių išleistas kapitalo akcijas, — išpirktas akcijas akcinėse bendrovėse, — akcinių bendrovių išleistas dividendų akcijas, — pirmenybines arba privilegijuotąsias akcijas ar pajus, kurie suteikia teisę dalyvauti skirstant bendrovės likutinę vertę, kai bendrovė likviduojama. Jie gali būti įtraukti arba neįtraukti į pripažintos biržos sąrašus, — privačiai išplatintus vertybinius popierius, jei įmanoma. Jei bendrovė privatizuojama, ir Vyriausybė pasilieka tam tikrą privatizuotos bendrovės akcijų dalį, o likusios yra kotiruojamos reguliuojamoje rinkoje, visa bendrovės kapitalo vertė apskaitoma kaip biržinių akcijų likučiai, kadangi visos akcijos potencialiai bet kuriuo metu gali būti parduotos rinkos verte. Tas pat taikoma, jei akcijų dalis parduodama dideliems investuotojams, ir vertybinių popierių biržoje prekiaujama tik likusia dalimi, t. y. laisvomis akcijomis. Į biržines akcijas neįeina: — pasiūlytos, tačiau išleidus neišpirktos akcijos, — bendrovių obligacijos ir skolintas kapitalas, kuriuos galima konvertuoti į akcijas, kurie įtraukiami, kai tik konvertuojami į akcijas, — korporuotų bendrovių neribotos atsakomybės partnerių nuosavybės priemonės, — valdžios sektoriaus investicijos į tarptautinių organizacijų, teisiškai įsteigtų kaip akcinės bendrovės, kapitalą, — premijinių akcijų emisijos tik išleidimo metu ir akcijų skaidymo emisijos. Tačiau premijinės akcijos ir padalintos akcijos yra neatskiriamai įtraukiamos į visą biržinių akcijų kiekį.

6.   Emisijų valiuta

Dviejų valiutų obligacijos turi būti klasifikuojamos pagal valiutą, kuria obligacijos išreikštos. Dviejų valiutų obligacijos yra apibrėžiamos kaip obligacijos, kurios išperkamos arba atkarpos mokamos ne ta valiuta, kuria išreikštos obligacijos. Jei pasaulinė obligacija yra išleista daugiau nei viena valiuta, kiekviena emisijos dalis ataskaitose turi būti nurodoma kaip atskira emisija pagal jos emisijos valiutą. Kai emisijos yra išreikštos dviem valiutomis, pvz., 70 % eurais ir 30 % JAV doleriais, jei įmanoma, atitinkamos sudedamosios emisijos dalys pateikiamos atskirai pagal valiutą, kuria jos išreikštos. Taigi pateiktame pavyzdyje 70 % emisijos turi būti pateikiama kaip emisija eurais/nacionaline valiuta (14), o 30 % kaip emisija kitomis valiutomis. Kai neįmanoma atskirai nurodyti emisijos sudedamųjų dalių pagal valiutą, atskaitingosios šalies faktinis suskirstymas turi būti nurodytas nacionaliniuose paaiškinamuosiuose raštuose.

7.   Emisijos apskaitymo laikas

Emisija laikoma išplatinta tuomet, kai emitentas gauna apmokėjimą, o ne tuomet, kai sindikatas prisiima įsipareigojimą.

8.   Atsargų ir srautų suderinimas

NCB privalo teikti informaciją apie trumpalaikių bei ilgalaikių skolos vertybinių popierių ir biržinių akcijų likučius, bendrąsias emisijas, išpirkimą ir grynąsias emisijas.

Toliau lentelėje pateikiama ryšių tarp atsargų (t. y. likučių) ir srautų (t. y. bendrųjų emisijų, išpirkimo ir grynųjų emisijų) schema. Praktiškai šis ryšys yra sudėtingesnis dėl kainų ir valiutų kursų pokyčių, pakartotinai investuotų (t. y. susikaupusių) palūkanų, perklasifikavimų, pataisymų ir kitų patikslinimų.

i)	Neišpirktų vertybinių popierių emisijos likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	≈	Neišpirktų vertybinių popierių emisijos likutis praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	+	Bendroji emisija ataskaitiniu laikotarpiu	–	Išpirkimai per ataskaitinį laikotarpį	+	Perklasifikavimas ir kiti pakeitimai
ii)	Neišpirktų vertybinių popierių emisijos likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	≈	Neišpirktų vertybinių popierių emisijos likutis praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	+	Grynoji emisija ataskaitiniu laikotarpiu			+	Perklasifikavimas ir kiti pakeitimai

a)   Bendroji emisija

Bendroji emisija per ataskaitinį laikotarpį turi apimti visas skolos vertybinių popierių ir biržinių akcijų emisijas, kai emitentas naujai sukurtus vertybinius popierius parduoda už grynuosius pinigus. Ji susijusi su reguliariu naujų priemonių kūrimu. Emisijų užbaigimo momentu laikomas tas momentas, kai yra atliktas mokėjimas; todėl apskaitant emisijas stengiamasi kuo tiksliau atspindėti emisijos apmokėjimo laiką.

Dėl biržinių akcijų – į bendrąją emisiją įeina bendrovių, įskaitant naujai sukurtų arba privačiomis bendrovėmis tapusių viešųjų bendrovių, kurios pirmą kartą įtraukiamos į biržos sąrašus, už grynuosius pinigus išleistos naujos akcijos. Į bendrąją emisiją taip pat įtraukiamos naujai sukurtos akcijos, išleistos už grynuosius pinigus privatizavus viešąsias bendroves, kai bendrovės akcijos įtraukiamos į biržos sąrašus. Čia neįtraukiamos premijinių akcijų emisijos (15). Duomenys apie bendrąją emisiją neteikiami, kai bendrovė tik įtraukiama į biržos sąrašus, bet nepritraukiamas naujas kapitalas.

Į bendrąją emisiją ar išpirkimą neįtraukiami egzistuojančių vertybinių popierių mainai ar perdavimai, įvykę perėmimo ar susijungimo metu (16), išskyrus naujas priemones, kurias už grynuosius pinigus sukūrė ar išleido euro zonos rezidentas.

Vertybinių popierių, kurie vėliau gali būti konvertuoti į kitas priemones, emisijos turi būti apskaitomos kaip jų pradinės priemonės kategorijos emisijos; konvertuojant jie nurodomi kaip iš tos priemonių kategorijos išpirkti, ir tokia pat suma nurodomi kaip bendroji emisija naujoje kategorijoje (17).

b)   Išpirkimai

Išpirkimai per ataskaitinį laikotarpį – tai visi emitento atpirkti skolos vertybiniai popieriai ir biržinės akcijos, kai investuotojas už vertybinius popierius gauna grynuosius pinigus. Dėl išpirkimų priemonės reguliariai išbraukiamos. Jie apima visus skolos vertybinius popierius, kurių terminas yra suėjęs, taip pat kurie išperkami prieš terminą. Prie išpirkimų priskiriami ir bendrovių akcijų atpirkimai, jei bendrovė atperka visas akcijas už grynuosius pinigus prieš pasikeičiant bendrovės teisiniam statusui, arba atperka dalį savo akcijų už grynuosius pinigus ir tuomet jas panaikina, dėl ko sumažėja kapitalas. Bendrovių akcijų atpirkimas nepriskiriamas prie išpirkimų, jeigu jis nurodo bendrovės investavimą į savo nuosavas akcijas (18).

Duomenys apie išpirkimus neteikiami, kai pašalinama iš vertybinių popierių biržos sąrašų.

c)   Grynoji emisija

Grynoji emisija – tai visų bendrųjų emisijų ir visų išpirkimų per ataskaitinį laikotarpį skirtumas.

Biržinių akcijų likučiai turi padengti visų rezidentų biržinių akcijų rinkos vertę. Todėl euro zonos valstybės pateikti duomenys apie biržinių akcijų likučius gali padidėti arba sumažėti pasikeitus į biržos sąrašus įtraukto subjekto rezidencijos vietai. Tai taip pat taikoma bendrovių perėmimo arba susijungimo atveju, kai už grynuosius pinigus nesukuriama ir neišleidžiama naujų priemonių ir (arba) jos nėra išperkamos už grynuosius pinigus ir panaikinamos. Kad skolos vertybiniai popieriai ir biržinės akcijos nebūtų apskaitomos du kartus ar išvis neliktų neįskaitytos, kai pasikeičia emitento rezidavimo šalis, atitinkami NCB turi tarpusavyje suderinti tokio įvykio pranešimo laiką.

9.   Vertinimas

Vertybinių popierių emisijos vertę sudaro du komponentai: kaina ir, kai emisija yra išreikšta ne ta valiuta, kuria pateikiami duomenys – valiutos kursas.

NCB turi pateikti duomenis apie trumpalaikius skolos vertybinius popierius nurodytąja verte (19), o apie biržines akcijas – rinkos verte. Ilgalaikių skolos vertybinių popierių vertinimui gali būti naudojami skirtingi metodai, priklausomai nuo palūkanų normos tipo, kurie lemia mišrų visumos vertinimą. Pavyzdžiui, fiksuotos ir kintamos palūkanų normų emisijos paprastai vertinamos nurodytąja verte, o nulinės atkarpos obligacijos – nominaliąja verte. Paprastai nulinės atkarpos obligacijų kiekis yra santykinai nedidelis, todėl kodų sąraše nenumatyta mišraus vertinimo reikšmė; visa ilgalaikių skolos vertybinių popierių suma pateikiama nurodytąja verte. Tais atvejais, kai reiškinio dydis yra reikšmingas, jam taikoma „nenurodyta“ (Z) vertė. Apskritai tais atvejais, kai taikomas mišrus vertinimas, NCB pateikia paaiškinimą požymių lygmeniu pagal III priede nurodytus požymius.

a)

Kainų vertinimas Biržinių akcijų atsargos ir srautai turi būti teikiami rinkos verte. Išimtis iš taisyklės, kad skolos vertybinių popierių atsargos ir srautai turi būti apskaitomi nurodytąja verte, taikoma didelio diskonto ir nulinės atkarpos obligacijoms, kurių likučiai ir bendroji emisija apskaitomos nominaliąja verte, t. y. diskontuota kaina emisijos metu kartu su susikaupusiomis palūkanomis, o suėjus išpirkimo terminui – nurodytąja verte. Nulinės atkarpos obligacijų likučių nominaliąją vertę galima apskaičiuoti taip: kur A = nominalioji vertė = faktiškai sumokėta suma kartu su susikaupusiomis palūkanomis E = emisijos metu diskontuota kaina (emisijos metu sumokėta suma) P = nurodytoji vertė (išmokėta suėjus terminui) T = laikas nuo emisijos dienos iki termino suėjimo (dienomis) t = laikas, praėjęs nuo emisijos dienos (dienomis) Skirtingose šalyse galimi tam tikri kainų vertinimo procedūros skirtumai. Šiuo atveju netaikomas kainos vertinimas pagal 2010 m. ESS, pagal kurį reikalaujama, kad skolos vertybinių popierių ir akcijų srautai būtų nurodyti sandorio verte, o atsargos – rinkos verte. Didelio diskonto ir nulinės atkarpos obligacijų duomenis teikiantis NCB, kai tai įmanoma, turi apskaičiuoti susikaupusias palūkanas.

b)

Valiutos, kuria teikiami duomenys, ir valiutos kurso vertinimas NCB turi teikti ECB visus duomenis, įskaitant istorines eilutes, eurais. Perskaičiuodami eurais vertybinius popierius, vidaus rezidentų išleistus kitomis valiutomis (C blokas) (20), NCB privalo kuo tiksliau laikytis valiutos kurso vertinimo principų, pagrįstų 2010 m. ESS (21), kaip nurodyta toliau. i) Likučiai turi būti konvertuoti į eurus/nacionalinę valiutą atitinkamu valiutos kurso rinkos vidurkiu, vyravusiu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, t. y. ataskaitinio laikotarpio paskutinės darbo dienos darbo pabaigoje. ii) Bendroji emisija ir išpirkimai turi būti konvertuoti į eurus/nacionalinę valiutą valiutos kurso rinkos vidurkiu, vyravusiu apmokėjimo metu. Jei konvertavimui taikytino tikslaus valiutos kurso nustatyti neįmanoma, galima taikyti valiutos kursą, kuris kuo artimesnis apmokėjimo metu buvusiam rinkos kurso vidurkiui.

10.   Sąvokų suderinamumas

Vertybinių popierių emisijų statistika ir PFĮ balanso statistika yra susijusios tiek, kiek tai siejasi su PFĮ išleistomis perleidžiamosiomis priemonėmis. Priemonių ir juos išleidžiančių PFĮ sąvokos yra suderintos; suderintas ir priemonių klasifikavimas pagal terminą bei jų suskirstymas pagal valiutą. Skiriasi vertybinių popierių emisijų statistikos ir PFĮ balanso statistikos vertinimo principai (t. y. dėl skolos vertybinių popierių: pirmuoju atveju vertinama pagal nurodytąją vertę, o antruoju – pagal rinkos vertę). Nepaisant vertinimo skirtumų ir turimų skolos vertybinių popierių užskaitos kiekvienos šalies PFĮ balanse, duomenys, teikiami apie PFĮ išleistų vertybinių popierių likučius vertybinių popierių emisijų statistikai, atitinka 11 straipsnį („išleisti skolos vertybiniai popieriai“) PFĮ balanso įsipareigojimų pusėje. Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai, kaip tai apibrėžta vertybinių popierių emisijų statistikoje, atitinka skolos vertybinius popierius, išleistus iki vienerių metų. Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai, kaip tai apibrėžta vertybinių popierių emisijų statistikoje, lygūs skolos vertybinių popierių, išleistų nuo vienerių iki dvejų metų, ir skolos vertybinių popierių, išleistų virš dvejų metų, sumai.

NCB turi tikrinti vertybinių popierių emisijų statistikos ir PFĮ balanso statistikos aprėptį ir nurodyti ECB visus sąvokų skirtumus. Emisijų atžvilgiu atliekami trijų tipų suderinamumo patikrinimai: a) NCB emisijų eurais/nacionaline valiuta; b) PFĮ, išskyrus centrinius bankus, emisijų eurais/nacionaline valiuta ir c) PFĮ, išskyrus centrinius bankus, emisijų kitomis valiutomis. Tarp vertybinių popierių emisijų statistikos ir PFĮ balanso statistikos gali atsirasti sąvokų skirtumų, kadangi vertybinių popierių emisijų statistika ir PFĮ balanso statistika gaunamos iš nacionalinių atskaitomybės sistemų skirtingiems tikslams.

11.   Reikalavimai duomenims

Kiekviena šalis turi pateikti statistines ataskaitas apie kiekvieną taikytiną laiko eilutę. Jei kurioje nors šalyje tam tikras straipsnis nėra taikomas, NCB turi nedelsiant raštu pranešti ECB ir pateikti paaiškinimus. Jei atitinkamo reiškinio nėra, NCB gali būti laikinai atleisti nuo pareigos teikti duomenis apie tokią laiko eilutę. NCB taip pat turi pranešti apie tokius atvejus ar visus kitus nukrypimus nuo III priede aprašytos atskaitomybės schemos. Be to, jie turi pranešti ECB apie siunčiamus pataisymus ir pateikti paaiškinimus apie tų pataisymų pobūdį.

3 skyrius: Nacionaliniai aiškinamieji raštai

Kiekvienas NCB turi pateikti ataskaitą, kurioje aprašomi šiame procese pateikti duomenys. Ataskaita turi apimti toliau nurodytą informaciją ir joje turi būti kuo tiksliau laikomasi siūlomos struktūros. NCB turi pateikti papildomą informaciją apie atvejus, kai pateikti duomenys neatitinka šių gairių arba kai jie nepateikė duomenų, ir tai pagrindžiančias priežastis. Ataskaita turi būti pateikta ne vėliau nei duomenys.

1.   Duomenų šaltiniai/duomenų rinkimo sistema: turi būti pateikiama išsami informacija apie duomenų šaltinius, naudotus vertybinių popierių emisijų statistikai parengti: administraciniai šaltiniai duomenims apie valdžios emisijas, tiesiogiai PFĮ ir kitų įstaigų pateikti duomenys, laikraščiai ir duomenų teikėjai, pavyzdžiui, International Financial Review ir kt. NCB turi nurodyti, ar duomenys surenkami ir saugomi pagal kiekvieną emisiją, ir kokie kriterijai yra taikomi. Kitu atveju NCB turi nurodyti, ar duomenys surenkami ir saugomi kaip kiekvieno emitento per ataskaitinį laikotarpį išleistų emisijų sumos jų neskirstant, pvz., kai taikomos tiesioginio duomenų surinkimo sistemos. NCB turi pateikti informaciją apie tiesioginiam duomenų teikimui taikytus kriterijus, pagal kuriuos nustatomi atskaitingieji agentai ir teiktina informacija.

2.   Rengimo procedūros: trumpai aprašomas naudojamas duomenų rengimo metodas, pvz., informacijos apie atskiras vertybinių popierių emisijas agregavimas, laiko eilučių tvarkymas, paskelbimas ar ne.

3.   Emitento rezidavimo vieta: NCB turi nurodyti, ar emisijų klasifikacijai įmanoma visapusiškai taikyti 2010 m. ESS (ir TVF) rezidavimo vietos apibrėžimą. Jei tai neįmanoma arba įmanoma tik iš dalies, NCB turi išsamiai paaiškinti, kokie kriterijai faktiškai buvo taikomi.

4.   Emitentų suskirstymas pagal sektorius: NCB turi nurodyti nukrypimus nuo 2 skyriaus 2 punkte pateiktos emitentų suskirstymo pagal sektorių klasifikacijos. Aiškinamuosiuose raštuose paaiškinami nustatyti nukrypimai ir bet kokios neaiškios sritys.

5.   Emisijos valiuta: jei neįmanoma nustatyti atskirų emisijos valiutos komponentų, NCB turi paaiškinti nukrypimus nuo taisyklių. Be to, tie NCB, kurie negali išskirti visų vertybinių popierių emisijų vietos valiuta, eurais/nacionaline valiuta ir kitomis valiutomis, turi aprašyti, kur tokios emisijos yra suklasifikuotos, ir nurodyti emisijų, kurios nėra tinkamai suklasifikuotos, bendrą kiekį, kad būtų galima suprasti iškraipymo dydį.

6.   Emisijų klasifikavimas: NCB turi pateikti išsamią informaciją apie vertybinių popierių, įtrauktų į nacionalinius duomenis, tipus, įskaitant jų nacionalinius terminus. Jei žinoma, kad aprėptis nėra visapusiška, NCB turi paaiškinti esamas spragas. Pirmiausia NCB turi pateikti toliau nurodytą informaciją.

—   Privačiai išplatinti vertybiniai popieriai: NCB turi nurodyti, ar jie įtraukti į pateiktus duomenis,

—   Bankų akceptai: jei jie yra perleidžiamieji ir įtraukti į pateiktus duomenis apie trumpalaikius vertybinius popierius, nacionaliniuose aiškinamuosiuose raštuose atskaitingasis NCB turi paaiškinti šių priemonių pobūdį ir jų įtraukimo į apskaitą nacionalines procedūras,

—   Biržinės akcijos: NCB turi nurodyti, ar nebiržinės akcijos ar kitos nuosavybės priemonės įtrauktos į pateiktus duomenis nurodant nebiržinių akcijų ir (arba) kitų nuosavybės priemonių kiekio įvertį, kad būtų galima suprasti iškraipymo dydį. Jei žinoma, kad duomenys apima ne visas biržines akcijas, nacionaliniuose aiškinamuosiuose raštuose NCB turi nurodyti visas žinomas spragas.

7.   Ilgalaikių skolos vertybinių popierių analizė pagal priemones: jei fiksuotos palūkanų normos, kintamos palūkanų normos ir nulinės atkarpos obligacijų suma nėra lygi ilgalaikių skolos vertybinių popierių bendrai sumai, NCB turi nurodyti ilgalaikių vertybinių popierių, kurių negalima priskirti šioms kategorijoms, tipą ir sumą.

8.   Emisijų terminas: jei neįmanoma griežtai laikytis ilgalaikių ir trumpalaikių skolos vertybinių popierių apibrėžčių, NCB turi nurodyti atvejus, kai pateikti duomenys nukrypsta nuo taisyklės.

9.   Išpirkimai: NCB turi nurodyti, kaip jie gauna informaciją apie išpirkimus, ir ar ši informacija renkama iš tiesiogiai pateiktų duomenų, ar apskaičiuojama pagal likutines sumas.

10.   Kainų vertinimas: nacionaliniuose aiškinamuosiuose raštuose NCB turi išsamiai nurodyti vertinimo procedūrą, taikomą: a) trumpalaikiams skolos vertybiniams popieriams; b) ilgalaikiams skolos vertybiniams popieriams; c) diskontuotoms obligacijoms ir d) biržinėms akcijoms. Jei atsargoms ir srautams taikomas vertinimas skiriasi, tai turi būti paaiškinta.

11.   Duomenų teikimo dažnumas, terminai ir apimamas laikotarpis: NCB privalo nurodyti, kokia apimtimi šiai statistikai parengtų duomenų pateikimas atitinka vartotojų reikalavimus, t. y. teikiant mėnesio duomenis per nustatytą penkių savaičių terminą. Taip pat turi būti nurodyta laiko eilučių trukmė. Pateikiami visi lūžiai eilutėse, pvz., vertybinių popierių aprėpties skirtumai laikui bėgant.

12.   Pataisymai: NCB privalo pateikti bet kokių pataisymų trumpus aiškinamuosius raštus bei nurodyti jų priežastis ir mastą.

13.   Aprėpties įverčiai pagal vidaus rezidentų išleistas priemones: NCB turi pateikti kiekvienos vidaus rezidentų išleistų vertybinių popierių kategorijos nacionalinius aprėpties įverčius, t. y. trumpalaikių vertybinių popierių, ilgalaikių vertybinių popierių ir biržinių akcijų emisijų vietos valiuta, eurais/nacionaline valiuta, įskaitant ekiu, ir kitomis valiutomis pagal toliau pateiktą lentelę. Skilties „aprėptis %“ įverčiai turi rodyti kiekvienos priemonių kategorijos vertybinių popierių procentinę dalį visoje emisijoje. Šie duomenys turi būti pateikti pagal atskaitomybės taisykles atitinkamoje lentelės dalyje. Skiltyje „pastabos“ galima pateikti trumpus paaiškinimus. NCB taip pat turi nurodyti bet kokius aprėpties pokyčius dėl prisijungimo prie pinigų sąjungos.

			Aprėptis %:	Pastabos:
Emisijos eurais/nacionaline valiuta	Vietos valiuta	STS
		LTS
		QUS
	Eurais/nacionaline valiuta, išskyrus vietos valiuta, įskaitant ekiu	STS
		LTS
Kitomis valiutomis		STS
		LTS
STS = trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai. LTS = ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai. QUS = biržinės akcijos.

4 skyrius: Tarptautinių atsiskaitymų banko reikalavimai

TAB atskaitomybės reikalavimai paremti tais pačiais principais kaip ir 1–3 skyriuose nustatyti NCB skirti reikalavimai, išskyrus:

4 lentelė

B bloko ataskaitos forma, skirta TAB

	LIKUSIO PASAULIO SEKTORIAUS REZIDENTAI EMITENTAI//EURAIS/NACIONALINE VALIUTA
	Likučiai	Bendroji emisija	Išpirkimai
	B1	B2	B3
9.   TRUMPALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI
Iš viso	S577	S642	S707
NCB	S578	S643	S708
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S579	S644	S709
KFT	S580	S645	S710
Iš jų: FPB	S581	S646	S711
Finansiniai pagalbininkai	S582	S647	S712
Priklausomos finansų įstaigos	S583	S648	S713
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S584	S649	S714
Ne finansų bendrovės	S585	S650	S715
Centrinė valdžia	S586	S651	S716
Krašto (regiono) ir vietos valdžia	S587	S652	S717
Socialinės apsaugos fondai	S588	S653	S718
Tarptautinės organizacijos	S589	S654	S719
10.   ILGALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI
Iš viso	S590	S655	S720
NCB	S591	S656	S721
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S592	S657	S722
KFT	S593	S658	S723
Iš jų: FPB	S594	S659	S724
Finansiniai pagalbininkai	S595	S660	S725
Priklausomos finansų įstaigos	S596	S661	S726
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S597	S662	S727
Ne finansų bendrovės	S598	S663	S728
Centrinė valdžia	S599	S664	S729
Krašto (regiono) ir vietos valdžia	S600	S665	S730
Socialinės apsaugos fondai	S601	S666	S731
Tarptautinės organizacijos	S602	S667	S732
10.1.   iš jų: emisijos su fiksuota palūkanų norma:
Iš viso	S603	S668	S733
NCB	S604	S669	S734
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S605	S670	S735
KFT	S606	S671	S736
Iš jų: FPB	S607	S672	S737
Finansiniai pagalbininkai	S608	S673	S738
Priklausomos finansų įstaigos	S609	S674	S739
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S610	S675	S740
Ne finansų bendrovės	S611	S676	S741
Centrinė valdžia	S612	S677	S742
Krašto (regiono) ir vietos valdžia	S613	S678	S743
Socialinės apsaugos fondai	S614	S679	S744
Tarptautinės organizacijos	S615	S680	S745
10.2.   iš jų: emisijos su kintama palūkanų norma:
Iš viso	S616	S681	S746
NCB	S617	S682	S747
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S618	S683	S748
KFT	S619	S684	S749
Iš jų: FPB	S620	S685	S750
Finansiniai pagalbininkai	S621	S686	S751
Priklausomos finansų įstaigos	S622	S687	S752
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S623	S688	S753
Ne finansų bendrovės	S624	S689	S754
Centrinė valdžia	S625	S690	S755
Krašto (regiono) ir vietos valdžia	S626	S691	S756
Socialinės apsaugos fondai	S627	S692	S757
Tarptautinės organizacijos	S628	S693	S758
10.3.   iš jų: nulinės atkarpos obligacijos:
Iš viso	S629	S694	S759
NCB	S630	S695	S760
PFĮ, išskyrus centrinius bankus	S631	S696	S761
KFT	S632	S697	S762
Iš jų: FPB	S633	S698	S763
Finansiniai pagalbininkai	S634	S699	S764
Priklausomos finansų įstaigos	S635	S700	S765
Draudimo bendrovės ir pensijų fondai	S636	S701	S766
Ne finansų bendrovės	S637	S702	S767
Centrinė valdžia	S638	S703	S768
Krašto (regiono) ir vietos valdžia	S639	S704	S769
Socialinės apsaugos fondai	S640	S705	S770
Tarptautinės organizacijos	S641	S706	S771

Emisijų terminas

Termino požiūriu TAB visus euro komercinius popierius (EKP) ir kitas euroobligacijas, išleistas pagal trumpalaikę programą, laiko trumpalaikėmis priemonėmis, o visas priemones, išleistas pagal ilgalaikę dokumentaciją – ilgalaikėmis priemonėmis, nesvarbu, koks būtų jų pradinis terminas.

Emitentų suskirstymas pagal sektorius

TAB laikosi toliau lentelėje nurodytos atitikties tarp TAB duomenų bazėje esančio emitentų suskirstymo pagal sektorius ir suskirstymo, kurio reikalaujama duomenų teikimo formose.

Suskirstymas pagal sektorius TAB duomenų bazėje		Suskirstymas duomenų teikimo formose
Centrinis bankas	→	NCB ir ECB
Komerciniai bankai	→	PFĮ
KFT	→	KFT
Centrinė valdžia	→	Centrinė valdžia
Kita valdžia Regioninės agentūros	→	Krašto (regiono) ir vietos valdžia
Bendrovės	→	Ne finansų bendrovės
Tarptautinės institucijos	→	Tarptautinės institucijos (LP)

Emisijų klasifikavimas

Vertybinių popierių emisijų statistikoje kaip skolos vertybiniai popieriai klasifikuojamos šios TAB duomenų bazėje esančios priemonės:

—	indėlių sertifikatai,

—	komerciniai popieriai,

—	iždo vekseliai,

—	obligacijos,

—	euro komerciniai popieriai,

—	vidutinės trukmės obligacijos,

—	kiti trumpalaikiai vertybiniai popieriai.

Vertinimas

Pagal galiojančias TAB vertinimo taisykles skolos vertybiniai popieriai vertinami nurodytąja verte, o biržinės akcijos – emisijos kaina.

Duomenis apie visas likusio pasaulio sektoriaus rezidentų emisijas eurais/nacionaline valiuta (B blokas) TAB teikia ECB JAV doleriais, likučiams taikydamas laikotarpio pabaigos valiutos kursą, o emisijoms bei išpirkimams – laikotarpio vidutinį valiutos kursą. ECB visus duomenis konvertuoja į eurus, taikydamas tą patį principą, kurį iš pradžių taikė TAB. Duomenims iki 1999 m. sausio 1 d. kaip ekvivalentas turi būti taikomas ekiu ir JAV dolerio kursas.“