EUROPOS CENTRINIO BANKO PRIEŽIŪROS VALDYBOS DARBO REGLAMENTAS

EUROPOS CENTRINIO BANKO PRIEŽIŪROS VALDYBA,

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (1), ypač į jo 26 straipsnio 12 dalį,

atsižvelgdama į 2004 m. vasario 19 d. Sprendimą ECB/2004/2 dėl Europos Centrinio Banko darbo reglamento patvirtinimo (2), ypač į jo 13d straipsnį,

PRIĖMĖ ŠĮ DARBO REGLAMENTĄ:

ĮŽANGINIS SKYRIUS

1 straipsnis

Papildantis pobūdis

Šis darbo reglamentas papildo Europos Centrinio Banko darbo reglamentą. Šiame darbo reglamente naudojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę kaip ir Europos Centrinio Banko darbo reglamente.

I SKYRIUS

PRIEŽIŪROS VALDYBA

2 straipsnis

Priežiūros valdybos posėdžiai

2.1.   Pirmininko siūlymu Priežiūros valdyba nusprendžia dėl savo posėdžių datų. Priežiūros valdyba iš esmės posėdžiauja reguliariai, vadovaudamasi grafiku, kurį ji nustato likus pakankamai laiko iki kiekvienų kalendorinių metų pradžios.

2.2.   Pirmininkas kviečia Priežiūros valdybos posėdį, jei prašymą dėl posėdžio pateikia bent trys jos nariai.

2.3.   Pirmininkas taip pat gali kviesti Priežiūros valdybos posėdžius, kai tik jis (ji) mano, kad to reikia. Tokiais atvejais tai nurodoma lydraštyje.

2.4.   Pirmininko prašymu Priežiūros valdybos svarstymai taip pat gali vykti telekonferencijos būdu, nebent tam prieštarautų bent trys Priežiūros valdybos nariai.

3 straipsnis

Dalyvavimas Priežiūros valdybos posėdžiuose

3.1.   Išskyrus šiame dokumente nustatytus atvejus, Priežiūros valdybos posėdžiuose gali dalyvauti tik jos nariai ir, kai nacionalinė kompetentinga institucija nėra nacionalinis centrinis bankas, nacionalinio centrinio banko atstovas.

3.2.   Kiekvieną nacionalinės kompetentingos institucijos atstovą paprastai gali lydėti vienas asmuo. Jeigu nacionalinė kompetentinga institucija nėra nacionalinis centrinis bankas, ši dalis taikoma atstovui, turinčiam balsavimo teisę. Ši dalis taip pat taikoma tuo atveju, kai posėdyje dalyvauja pakaitinis asmuo, kaip numatyta 3.3 straipsnyje.

3.3.   Jeigu nacionalinės kompetentingos institucijos atstovas arba, kai nacionalinė kompetentinga institucija nėra nacionalinis centrinis bankas, nacionalinio centrinio banko atstovas negali dalyvauti posėdyje, jis (ji) gali raštu paskirti pakaitinį asmenį dalyvauti posėdyje ir atitinkamai įgyvendinti jo (jos) balsavimo teisę, nebent rašytiniame pranešime nurodoma kitaip. Šis rašytinis pranešimas siunčiamas pirmininkui likus pakankamai laiko iki posėdžio.

3.4.   Jeigu nėra nei pirmininko, nei pirmininko pavaduotojo, Priežiūros valdybai pirmininkauja Priežiūros valdybos narys, kurio narystės laikotarpis ilgiausias, o jeigu tokių narių yra du ar daugiau, tai vyriausias pagal amžių narys.

3.5.   Pirmininko kvietimu Europos Komisijos atstovas ir (arba) Europos bankininkystės institucijos atstovas posėdžiuose gali dalyvauti stebėtojo teisėmis. Pirmininkas kviečia Komisijos ir Europos bankininkystės institucijos atstovus, jei prašymą dėl tokio pakvietimo pateikia bent trys Priežiūros valdybos nariai. Taikant tas pačias taisykles, Priežiūros valdyba taip pat gali pakviesti kitus asmenis dalyvauti jos posėdžiuose, jeigu ji mano, kad tai yra tinkama.

4 straipsnis

Priežiūros valdybos posėdžių organizavimas

4.1.   Priežiūros valdyba patvirtina kiekvieno posėdžio darbotvarkę. Pirmininkas sudaro išankstinę darbotvarkę, kuri drauge su susijusiais dokumentais išsiunčiama Priežiūros valdybos nariams ne vėliau kaip likus penkioms darbo dienoms iki atitinkamo posėdžio, išskyrus nepaprastus atvejus, kuriais pirmininkas atitinkamai veikia atsižvelgdamas į aplinkybes. Pirmininko arba bet kurio Priežiūros valdybos nario siūlymu Priežiūros valdyba gali nuspręsti išbraukti arba įtraukti klausimus į išankstinę darbotvarkę. Išskyrus nepaprastus atvejus, bent trijų Priežiūros valdybos narių prašymu klausimas išbraukiamas iš išankstinės darbotvarkės, jeigu Priežiūros valdybos nariams nebuvo tinkamu laiku pateikti susiję dokumentai.

4.2.   Priežiūros valdybos posėdžių protokolai pateikiami tvirtinti jos nariams artimiausiame posėdyje (arba, jei reikia, anksčiau rašytinės procedūros būdu), ir juos pasirašo pirmininkas.

5 straipsnis

Teisė susipažinti su informacija

Visi Priežiūros valdybos nariai turi teisę susipažinti su nuolat atnaujinama informacija apie įstaigas, kurios pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013/ES laikomos svarbiomis. Informacija, su kuria leidžiama susipažinti Priežiūros valdybos nariams, turi apimti svarbiausius informacijos aspektus, kurie padėtų iš esmės suprasti tokias įstaigas. Informacijos dalijimuisi šiuo tikslu Priežiūros valdyba gali patvirtinti vidinius pavyzdžius.

6 straipsnis

Balsavimas

6.1.   Šio straipsnio tikslu bet kurios dalyvaujančios valstybės narės institucijų atstovai laikomi vienu nariu.

6.2.   Balsavimo teisę įgyvendina nacionalinės kompetentingos institucijos atstovas arba pakaitinis asmuo, kaip numatyta 3.3 straipsnyje, nebent nacionalinė kompetentinga institucija aiškiai raštu nurodo kitaip.

6.3.   Kad Priežiūros valdyba galėtų balsuoti, turi būti dviejų trečdalių jos narių, turinčių balsavimo teisę, kvorumas. Jeigu kvorumo nėra, pirmininkas gali kviesti neeilinį posėdį, kuriame Priežiūros valdybos nariai gali balsuoti nesant kvorumo.

6.4.   Priežiūros valdyba pradeda balsuoti pirmininko prašymu. Pirmininkas taip pat inicijuoja balsavimo procedūrą trijų Priežiūros valdybos narių prašymu.

6.5.   Jeigu Reglamente (ES) Nr. 1024/2013 nenustatyta kitaip, Priežiūros valdyba sprendimus priima paprasta savo narių, turinčių balsavimo teisę, balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas. Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais taikomos Europos Centrinio Banko darbo reglamento 13c straipsnyje nustatytos balsavimo taisyklės.

6.6.   Pirmininkas gali inicijuoti slaptą balsavimą, jei to prašo bent trys Priežiūros valdybos nariai, turintys balsavimo teisę.

6.7.   Balsavimas taip pat gali vykti rašytine procedūra, nebent tam prieštarautų bent trys Priežiūros valdybos nariai, turintys balsavimo teisę. Tokiu atveju klausimas įrašomas į artimiausio Priežiūros valdybos posėdžio darbotvarkę. Rašytinei procedūrai paprastai keliamas ne mažiau kaip penkių darbo dienų reikalavimas, kad kiekvienas Priežiūros valdybos narys galėtų apsvarstyti, bei reikalaujamas įrašas apie kiekvieną tokį svarstymą artimiausio Priežiūros valdybos posėdžio protokole. Rašytinės procedūros metu aiškus Priežiūros valdybos nario nebalsavimas laikomas pritarimu.

7 straipsnis

Nepaprasti atvejai

7.1.   Nepaprastais atvejais pirmininkas arba, jo (jos) nebuvimo atvejais, pirmininko pavaduotojas kviečia Priežiūros valdybos posėdį, kad būtini sprendimai būtų priimti laiku, o atitinkamais atvejais nukrypstant nuo 2.4 straipsnio, taip pat ir telekonferencijos būdu. Kai kviečiamas toks posėdis, pirmininkas arba, jo (jos) nebuvimo atvejais, pirmininko pavaduotojas kvietime aiškiai nurodo, kad nukrypstant nuo 6.3 straipsnio, jeigu priimant nepaprastųjų atvejų sprendimus nebus 50 % kvorumo, posėdis bus nutraukiamas ir nedelsiant pradedamas neeilinis posėdis, kuriame sprendimai gali būti priimami nesant kvorumo.

7.2.   Priežiūros valdyba gali nustatyti papildomas vidaus taisykles dėl sprendimų priėmimo ir kitų priemonių nepaprastais atvejais.

8 straipsnis

Įgaliojimų perdavimas

8.1.   Priežiūros valdyba gali įgalioti pirmininką arba pirmininko pavaduotoją jos vardu ir atsakomybe imtis aiškiai apibrėžtų valdymo ar administracinių priemonių, įskaitant ir priemonių panaudojimą rengiantis vėliau priimti bendrą Priežiūros valdybos narių sprendimą bei priemonių, įgyvendinančių galutinius sprendimus, kuriuos priėmė Priežiūros valdyba.

8.2.   Priežiūros valdyba taip pat gali prašyti pirmininko arba pirmininko pavaduotojo priimti i) bet kurią priemonę apibrėžiantį tekstą, kaip numatyta 8.1 straipsnyje, esant sąlygai, kad tokios priemonės esmė jau buvo nustatyta žodinio aptarimo metu, ir (arba) ii) galutinius sprendimus, kai toks įgaliojimas apima ribotas ir aiškiai apibrėžtas vykdomąsias galias, kurių vykdymas griežtai prižiūrimas laikantis Priežiūros valdybos nustatytų objektyvių kriterijų.

8.3.   Įgaliojimai ir pagal 8.1 ir 8.2 straipsnius priimti sprendimai įrašomi į Priežiūros valdybos posėdžių protokolą.

II SKYRIUS

INICIATYVINIS KOMITETAS

9 straipsnis

Iniciatyvinis komitetas

Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 10 dalimi, įsteigiamas Priežiūros valdybos iniciatyvinis komitetas.

10 straipsnis

Įgaliojimai

10.1.   Iniciatyvinis komitetas padeda Priežiūros valdybai vykdyti veiklą ir yra atsakingas už Priežiūros valdybos posėdžių rengimą.

10.2.   Iniciatyvinis komitetas savo parengiamuosius uždavinius vykdo paisydamas tik visos Europos Sąjungos interesų ir veikia visiškai skaidriai Priežiūros valdybos atžvilgiu.

11 straipsnis

Sudėtis ir narių paskyrimas

11.1.   Iniciatyvinį komitetą sudaro aštuoni Priežiūros valdybos nariai: Priežiūros valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, vienas Europos Centrinio Banko (ECB) atstovas ir penki nacionalinių kompetentingų institucijų atstovai.

11.2.   Iniciatyviniam komitetui pirmininkauja Priežiūros valdybos pirmininkas arba, išskirtiniais pirmininko nebuvimo atvejais, pirmininko pavaduotojas.

11.3.   Priežiūros valdybai paskiriant nacionalinių kompetentingų institucijų atstovus turi būti užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp nacionalinių kompetentingų institucijų ir jų rotacija. Priežiūros valdyba laikosi rotacijos sistemos, pagal kurią nacionalinės kompetentingos institucijos suskirstomos į keturias grupes pagal reitingavimo eilę, kurios sudarymo pagrindas yra visas konsoliduotas bankų turtas atitinkamoje dalyvaujančioje valstybėje narėje. Kiekviena grupė turi bent vieną narį iniciatyviniame komitete. Priežiūros valdyba grupavimą peržiūri kasmet arba valstybei narei įsivedus eurą ar nustačius glaudų bendradarbiavimą su ECB. Kiekvienoje grupėje narių rotacija vykdoma abėcėlės tvarka pagal dalyvaujančių valstybių narių pavadinimus jų nacionalinėmis kalbomis. Priede pateikiamas nacionalinių kompetentingų institucijų suskirstymas į grupes ir grupėms skiriamų vietų skaičius iniciatyviniame komitete.

11.4.   Nacionalinių kompetentingų institucijų atstovų kaip iniciatyvinio komiteto narių kadencija yra vieneri metai.

11.5.   Pirmininkas paskiria ECB atstovą iniciatyviniame komitete iš keturių ECB atstovų Priežiūros valdyboje bei nustato atitinkamą kadencijos laikotarpį.

11.6.   Iniciatyvinio komiteto narių sąrašas yra paskelbiamas ir nuolat atnaujinamas.

12 straipsnis

Iniciatyvinio komiteto posėdžiai

12.1.   Pirmininko siūlymu iniciatyvinis komitetas nusprendžia dėl posėdžių datų. Pirmininkas taip pat gali kviesti posėdžius, kai tik jis (ji) mano, kad to reikia. Pirmininko prašymu iniciatyvinio komiteto posėdžiai taip pat gali vykti telekonferencijos būdu, nebent tam prieštarautų bent du iniciatyvinio komiteto nariai.

12.2.   Kiekvieno iniciatyvinio komiteto posėdžio darbotvarkę pasiūlo pirmininkas, ir posėdžio pradžioje patvirtina iniciatyvinis komitetas. Visi iniciatyvinio komiteto nariai gali pirmininkui siūlyti klausimus ir dokumentus, svarstytinus iniciatyviniame komitete.

12.3.   Kiekvieno iniciatyvinio komiteto posėdžio darbotvarkė prieš tokį posėdį pateikiama visiems Priežiūros valdybos nariams. Iniciatyvinio komiteto posėdžių protokolai pateikiami visiems Priežiūros valdybos nariams prieš artimiausią Priežiūros valdybos posėdį.

12.4.   Pirmininko siūlymu iniciatyvinis komitetas gali nuspręsti pakviesti vieną ar daugiau kitų Priežiūros valdybos narių dalyvauti viename jos posėdyje arba jo dalyje. Kai nagrinėjami konkretūs klausimai, susiję su konkrečia kredito įstaiga, kviečiamas dalyvaujančios valstybės narės, kurioje yra ta kredito įstaiga, nacionalinės kompetentingos institucijos atstovas.

III SKYRIUS

BAIGIAMOJI NUOSTATA

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis darbo reglamentas įsigalioja 2014 m. balandžio 1 d.

(1)  OL L 287, 2013 10 29, p. 63.

(2)  OL L 80, 2004 3 18, p. 33.