EUR-Lex Prieiga prie Europos Sąjungos teisės

Grįžti į „EUR-Lex“ pradžios puslapį

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

Dokumentas 32012O0025

2012/791/ES: 2012 m. lapkričio 26 d. Europos centrinio banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/14 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (ECB/2012/25)

OL L 348, 2012 12 18, p. 30—41 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Specialusis leidimas kroatų kalba: skyrius 10 tomas 006 p. 62 - 73

Dokumento teisinis statusas Nebegalioja, Galiojimo pabaigos data: 30/04/2015; panaikino 32014O0060

ELI: http://data.europa.eu/eli/guideline/2012/791/oj

18.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/30


EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS

2012 m. lapkričio 26 d.

kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/14 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų

(ECB/2012/25)

(2012/791/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 3 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką, 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio pirmą dalį,

kadangi:

(1)

siekiant bendros pinigų politikos reikia apibrėžti priemones ir procedūras, kurias Eurosistema naudos siekdama įgyvendinti šią politiką vienodu būdu visose valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro;

(2)

reikia kai kurių atnaujinimų, siekiant sureguliuoti, inter alia, turtu užtikrintų vertybinių popierių paskolų lygio duomenų atskaitomybės reikalavimų palaipsnį įvedimą, atkarpų pobūdžio ir veiklos rezultatų stebėjimo duomenų patikslinimą ir finansinių sankcijų, taikytinų kitai sandorio šaliai nevykdant įsipareigojimų, apskaičiavimą;

(3)

todėl reikia iš dalies pakeisti 2011 m. rugsėjo 20 d. Gaires ECB/2011/14 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (1),

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

I priedo dalinis pakeitimas

Gairių ECB/2011/14 I priedas pakeičiamas pagal šių gairių priedą.

2 straipsnis

Tikrinimas

Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniai centriniai bankai (toliau – NCB) ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 19 d. pateikia Europos Centriniam Bankui (ECB) tekstus ir priemones, kuriais jie ketina įgyvendinti šias gaires.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šios gairės įsigalioja praėjus dviem dienoms po jų priėmimo.

Jos taikomos nuo 2013 m. sausio 3 d.

4 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

Priimta Frankfurte prie Maino 2012 m. lapkričio 26 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  OL L 331, 2011 12 14, p. 1.


PRIEDAS

Gairių ECB/2011/14 I priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

5.1.3 skirsnis papildomas šiuo sakiniu:

„ECB pasilieka teisę imtis bet kokių, jo nuomone, deramų veiksmų, kad būtų ištaisyta klaida konkurso paskelbimo pranešime, įskaitant vykstančio konkurso atšaukimą arba sustabdymą.“;

2.

5.1.6 skirsnis papildomas šiuo sakiniu:

„Jei konkurso rezultatuose bet kurioje iš pirmiau nurodytos informacijos yra klaidų, ECB pasilieka teisę imtis bet kokių, jo nuomone, deramų veiksmų, kad būtų ištaisyta tokia klaidinga informacija.“;

3.

6.2.1.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„6.2.1.1.   Turto rūšis

1.   Bendrieji tinkamumo reikalavimai

Tai turi būti skolos priemonė su:

a)

fiksuota, besąlygiškai nustatyta pagrindine suma (1) ir

b)

su atkarpa, dėl kurios negali atsirasti neigiamas pinigų srautas, ir kuri yra:

i)

fiksuota, nulinė atkarpa arba daugiapakopė atkarpa (angl. multi-step coupon), t. y. priemonė su iš anksto nustatytu atkarpos tvarkaraščiu ir iš anksto nustatytomis atkarpos vertėmis / išmokų dydžiais;

ii)

paprasta kintamoji atkarpa (angl. flat floating coupon), t. y. atkarpa, susieta tik su vienu indeksu, atitinkančiu euro pinigų rinkos palūkanų normą, pvz., EURIBOR, LIBOR ir panašiais indeksais, arba pastovaus termino apsikeitimo sandorių palūkanų normą (angl. constant maturity swap rate), pvz., CMS, EIISDA, EUSA indeksais;

iii)

kintamoji atkarpa su svertu (angl. leveraged floating) ir kintamoji atkarpa be sverto (angl. de-leveraged floating), susieta tik su vienu indeksu, atitinkančiu euro pinigų rinkos palūkanų normą, pvz., EURIBOR, LIBOR ir panašiais indeksais, arba pastovaus termino apsikeitimo sandorių palūkanų normą (angl. constant maturity swap rate), pvz., CMS, EIISDA, EUSA indeksais;

iv)

paprasta kintamoji atkarpa, kintamoji atkarpa su svertu ir kintamoji atkarpa be sverto, susieta su vienos euro zonos Vyriausybės obligacijos, kurios terminas yra vieneri metai arba trumpesnis, pelnu (indekso arba bendrasis lyginamasis pelningumas);

v)

su infliacija susieti kintamųjų palūkanų vertybiniai popieriai (angl. flat inflation-floaters), susieti su euro zonos infliacijos indeksais, neturintys diskretaus intervalo (angl. discrete range), intervalo kintamųjų atkarpų (angl. range accrual), sąlyginių kintamųjų atkarpų (angl. ratchet) arba panašių sudėtingų struktūrų.

Neįtraukiamos šios atkarpų struktūros: visi kintamųjų palūkanų vertybiniai popieriai (angl. floaters), susieti su užsienio valiutos palūkanų normomis, prekių ir akcijų indeksais bei valiutų kursais, dviejų indeksų kintamųjų palūkanų vertybiniai popieriai (angl. dual floaters) ir kintamųjų palūkanų vertybiniai popieriai, susieti su apsikeitimo sandorių (pelningumo) priedu (angl. swap spreads) arba su kitokia indeksų kombinacija, ir visi sąlyginių kintamųjų atkarpų ir intervalo kintamųjų atkarpų, taip pat atvirkštinės kintamųjų palūkanų atkarpų (angl. inverse floaters) ir atkarpų, kurios priklauso nuo kredito reitingo, vertybiniai popieriai. Be to, neįtraukiamos tokios sudėtingos struktūros kaip tikslinės išpirkimo obligacijos ir galimybės pakeisti atkarpos rūšį pasinaudojant papildomomis (priešlaikinio) išpirkimo teisėmis (angl. additional calling rights).

Tinkamos atkarpos negali turėti nuo emitento priklausančių pasirinkimų, t. y. priemonės galiojimo laikotarpiu emitentas negalėtų spręsti dėl atkarpos pobūdžio pakeitimo. Be to, jei yra aukščiausios ar žemiausios ribos, jos turi būti fiksuotos ir iš anksto nustatytos. Jei atkarpa yra susieta su tam tikru dydžiu, priemonė pagal atkarpą klasifikuojama atsižvelgiant į ateities perspektyvą.

Jei turtas neatitinka pirmiau minėtų tinkamumo kriterijų, jis yra netinkamas, net jei jie taikomi tik atlyginimo struktūros dalims (pvz., premijai) ir net jei aiškiai garantuojama, kad nebus neigiamos atkarpos išmokos ir bus sumokama bent jau pagrindinė suma.

1 dalies a ir b punktų reikalavimai taikomi iki įsipareigojimo išpirkimo. Skolos priemonės negali suteikti teisės į pagrindinę sumą ir (arba) palūkanas, kurios yra antraeilės pagal kitų to paties emitento skolos priemonių savininkų teises.

2.   Papildomi tinkamumo kriterijai, taikytini turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams

Eurosistemos pinigų politikos teisinėje sistemoje padengtos obligacijos nelaikomos turtu užtikrintais vertybiniais popieriais.

1 dalies a punktas netaikomas turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams. Eurosistema įvertina turtu užtikrintų vertybinių popierių tinkamumą pagal šiame skyriuje nustatytus papildomus kriterijus.

Pinigų srautą sukuriantis turtas, kuriuo užtikrinti turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

tokiam turtui įsigyti turi būti taikoma ES valstybės narės teisė;

b)

jis turi būti įsigytas iš sukūrėjo arba iš tarpininko per pavertimo vertybiniais popieriais specialios paskirties įmonę tokiu būdu, kurį Eurosistema laiko „tikru pardavimu“, įvykdytinu bet kokios trečiosios šalies atžvilgiu, ir būti nepasiekiamas sukūrėjui ir jo kreditoriams arba tarpininkui ir jo kreditoriams, taip pat sukūrėjo arba tarpininko nemokumo atveju (2);

c)

jį sukurti ir emitentui parduoti turi EEE įsteigtas sukūrėjas ir, jei taikytina, EEE įsteigtas tarpininkas;

d)

jis negali būti sudarytas – visiškai ar iš dalies, faktiškai ar potencialiai – iš kitų turtu užtikrintų vertybinių popierių emisijų dalių (3). Be to, jis negali būti sudarytas – visiškai ar iš dalies, faktiškai ar potencialiai – iš su kredito įvykiais susietų obligacijų, apsikeitimo sandorių arba kitų išvestinių priemonių (4), arba sintetinių vertybinių popierių;

e)

jei tai kredito reikalavimai, skolininkai ir kreditoriai turi būti įsteigti (o jei tai fiziniai asmenys – reziduojantys) EEE ir, jei taikytina, atitinkamas vertybinis popierius turi būti EEE. Šiems kredito reikalavimams taikoma teisė turi būti EEE šalies teisė. Jei tai obligacijos, emitentai turi būti įsteigti EEE, jos turi būti išleistos EEE šalyje pagal EEE šalies teisę ir bet koks susijęs vertybinis popierius turi būti EEE.

Kaip nustatyta 6.2.1.7 skirsnyje, turtu užtikrintų vertybinių popierių emitentas turi būti įsteigtas EEE.

Tais atvejais, kai sukūrėjai arba, jei taikytina, tarpininkai buvo įsteigti euro zonoje arba Jungtinėje Karalystėje, Eurosistema patikrino, kad šiose jurisdikcijose nebūtų nustatyta griežtų lėšų susigrąžinimo nuostatų (angl. clawback provisions). Jei sukūrėjas arba, jei taikytina, tarpininkas yra įsteigtas kitoje EEE šalyje, turtu užtikrinti vertybiniai popieriai gali būti laikomi tinkamais tik jei Eurosistema įsitikina, kad jos teisės bus tinkamai apsaugotos nuo lėšų susigrąžinimo nuostatų, kurias Eurosistema laiko svarbiomis pagal atitinkamos EEE šalies teisę. Todėl prieš turtu užtikrintų vertybinių popierių pripažinimą tinkamais, Eurosistemai priimtina forma turi būti pateiktas nepriklausomas teisinis įvertinimas, kuriame nurodomos šalyje taikomos lėšų susigrąžinimo taisyklės. Kad galėtų nuspręsti, ar jos teisės yra tinkamai apsaugotos nuo lėšų susigrąžinimo taisyklių, Eurosistema atitinkamam abejotinam laikotarpiui gali pareikalauti kitų dokumentų, įskaitant gavėjo mokumo pažymėjimą. Lėšų susigrąžinimo taisyklės, kurias Eurosistema laiko griežtomis ir todėl nepriimtinomis, apima tokias taisykles, pagal kurias likvidatorius gali pripažinti pinigų srautą sukuriančio turto, kuriuo užtikrinti turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, pardavimą negaliojančiu tik todėl, kad toks sandoris buvo atliktas per tam tikrą laikotarpį (abejotiną laikotarpį) iki paskelbimo apie pardavėjo (sukūrėjo arba tarpininko) nemokumą, arba jeigu tokio pripažinimo negaliojančiu galima išvengti tik tuomet, jei gavėjas gali įrodyti, kad pardavimo metu jis nežinojo apie pardavėjo (sukūrėjo arba tarpininko) nemokumą.

Struktūrinės emisijos atveju tam, kad emisijos dalis (ar dalies dalis) būtų tinkama, ji negali būti antraeilė kitų tos pačios emisijos dalių atžvilgiu. Laikoma, kad emisijos dalis (ar dalies dalis) yra neantraeilė kitų tos pačios emisijos dalių (ar dalies dalių) atžvilgiu, jeigu pagal mokėjimo prioritetą, taikomą pateikus vykdymo nurodymą, kaip numatyta prospekte, jokiai kitai emisijos daliai (ar dalies daliai) nesuteikiamas prioritetas dėl mokėjimų (pagrindinės dalies ar palūkanų) gavimo tos dalies (ar dalies dalies) atžvilgiu ir taip tokia dalis (ar dalies dalis) tarp skirtingų struktūrinės emisijos dalių (ar dalies dalių) patiria nuostolį paskutinė. Struktūrinių emisijų atveju, kai prospekte numatyta, kad reikia pateikti pagreitinimo ir vykdymo nurodymą, emisijos dalies (ar dalies dalies) neantraeiliškumas turi būti užtikrintas ir pagal pagreitinimo, ir pagal vykdymo nurodymo mokėjimų pirmenybę.

Kad turtu užtikrinti vertybiniai popieriai taptų arba išliktų tinkami Eurosistemos pinigų politikos operacijoms, Eurosistema reikalauja, kad atitinkamos turtu užtikrintų vertybinių popierių šalys, vadovaudamosi 8 priedėliu, teiktų išsamius ir standartizuotus paskolų lygio duomenis apie visą pinigų srautą sukuriantį turtą, kuriuo užtikrinti turtu užtikrinti vertybiniai popieriai.

Siekdama nustatyti turtu užtikrintų vertybinių popierių tinkamumą, Eurosistema atsižvelgia į atitinkamos paskolos lygio duomenų ataskaitos formos privalomuose laukeliuose, kaip nurodyta 8 priedėlyje, įrašytus duomenis. Vertindama tinkamumą, Eurosistema atsižvelgia: a) į visus atvejus, kai nepateikiami duomenys, ir b) į tai, kaip dažnai atskiruose paskolos lygio duomenų laukeliuose aptinkami beprasmiai duomenys.

Kad būtų tinkami, turtu užtikrinti vertybiniai popieriai turi būti užtikrinti pinigų srautą sukuriančiu turtu, kurį Eurosistema laiko homogenišku, t. y. pinigų srautą sukuriantis turtas, kuriuo užtikrinami turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, yra sudarytas tik iš vienos rūšies turto, kuris yra būsto paskolos, komercinio nekilnojamojo turto paskolos, paskolos mažoms ir vidutinėms įmonėms, paskolos automobiliams, vartojimo paskolos arba finansinė nuoma. Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai netinkami Eurosistemos pinigų politikos operacijoms, jei juos užtikrinančio turto visuma yra sudaryta iš heterogeniško turto, nes apie jį neįmanoma teikti ataskaitų naudojant vieną formą konkretaus turto klasei (5).

Eurosistema pasilieka teisę reikalauti iš kiekvienos atitinkamos trečiosios šalies, pvz., emitento, sukūrėjo ar tvarkytojo, bet kokio paaiškinimo ir (arba) teisinio patvirtinimo, kurie, jos nuomone, yra reikalingi, kad būtų galima įvertinti turtu užtikrintų vertybinių popierių tinkamumą, ir dėl paskolų lygio duomenų teikimo. Dėl tokių reikalavimų nevykdymo gali būti sustabdytas atitinkamų turtu užtikrintų vertybinių popierių tinkamumas arba atsisakyta pripažinti tokių turtu užtikrintų vertybinių popierių tinkamumą.

3.   Papildomi tinkamumo kriterijai, taikytini padengtoms obligacijoms

Nuo 2013 m. kovo 31 d. padengtoms obligacijoms taikomi šie papildomi reikalavimai:

Padengtų obligacijų užstato fonde nėra turtu užtikrintų vertybinių popierių, išskyrus turtu užtikrintus vertybinius popierius, kurie:

a)

atitinka direktyvose 2006/48/EB ir 2006/49/EB nustatytus reikalavimus turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams padengtose obligacijose;

b)

yra sukurti tos pačios konsoliduotos grupės, kurios nariu taip pat yra ir padengtų obligacijų emitentas, nario arba subjekto, pavaldaus tam pačiam centriniam subjektui, kuriam taip pat pavaldus padengtų obligacijų emitentas;

c)

naudojami kaip techninis įrankis hipotekoms arba garantija užtikrintoms nekilnojamojo turto paskoloms perleisti iš sukūrusio subjekto užstato fondui.

Padengtos obligacijos, kurios buvo tinkamų turtu užtikrintų vertybinių popierių sąraše nuo 2012 m. lapkričio 28 d. ir neatitiko a–c punktų reikalavimų, išlieka tinkamos iki 2014 m. lapkričio 28 d.

4.

6.2.1.7 skirsnyje išbraukiama 58 išnaša;

5.

6.2.2 skirsnyje išbraukiama 60 išnaša;

6.

6.2.2.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

kredito reikalavimas privalo būti su: i) fiksuota, besąlygiškai nustatyta pagrindine suma ir ii) palūkanų norma, dėl kurios negali atsirasti neigiamas pinigų srautas. Šios savybės turi būti išsaugotos iki įsipareigojimo išpirkimo. Be to, palūkanų norma turi būti viena iš šių palūkanų normų: i) nulinės atkarpos tipo; ii) fiksuotoji arba iii) kintamoji, susieta su nuoroda į kitą palūkanų normą. Be to, kredito reikalavimai su palūkanų norma, susieta su infliacijos dydžiu, taip pat yra tinkami.“;

b)

f punktas pakeičiamas taip:

„f)

minimalus dydis: tuo metu, kai kita sandorio šalis pateikia kredito reikalavimą prievolei užtikrinti (panaudoti kaip įkaitą), kredito reikalavimas turi atitikti minimalaus dydžio ribą. Kiekvienas NCB savo šalies kredito reikalavimams gali taikyti savo pasirinktą minimalų dydį. Tarpvalstybinio naudojimo atveju taikoma 500 000 eurų bendra minimali riba.“;

7.

6.2.3 skirsnyje įterpiama ši pastraipa:

„Nepaisant to, kad jie yra tinkami, nacionaliniai centriniai bankai gali nuspręsti nepriimti iš kitos sandorio šalies šio antrinę rinką turinčio arba antrinės rinkos neturinčio turto kaip įkaito:

a)

skolos priemonių, kurias reikia išpirkti nedelsiant, ir

b)

skolos priemonių, kurių pajamų srautas, pvz., atkarpos mokėjimas, turi įvykti nedelsiant.“;

8.

6.2.3.2 skirsnis pakeičiamas taip:

„6.2.3.2.   Tinkamo turto naudojimo taisyklės

Antrinę rinką turintį turtą galima naudoti visoms pinigų politikos operacijoms, kurios grindžiamos užtikrinamuoju turtu, t. y. grįžtamiesiems ir vienakrypčiams atvirosios rinkos sandoriams ir ribinio skolinimosi galimybei. Antrinės rinkos neturintį turtą galima naudoti kaip užtikrinamąjį turtą sudarant atvirosios rinkos grįžtamuosius sandorius ir naudojantis ribinio skolinimosi galimybe. Jis nenaudojamas sudarant Eurosistemos vienakrypčius sandorius. Visas antrinę rinką turintis ir antrinės rinkos neturintis turtas gali būti naudojamas ir kaip užtikrinamasis turtas dienos paskoloms gauti.

Neatsižvelgiant į tai, ar antrinę rinką turintis arba antrinės rinkos neturintis turtas atitinka visus tinkamumo kriterijus, kita sandorio šalis kaip įkaito negali pateikti jokio turto, kurį išleido ar garantavo ji pati arba bet kuris kitas subjektas, su kuriuo ji yra susijusi glaudžiais ryšiais (6).

Glaudūs ryšiai – bet kuri iš toliau nurodytų padėčių, kai kita sandorio šalis susijusi su tinkamo turto emitentu, skolininku arba garantu:

a)

kita sandorio šalis tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau kitų įstaigų turi 20 % ar daugiau emitento, skolininko ar garanto kapitalo;

b)

emitentas, skolininkas ar garantas tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau kitų įstaigų turi 20 % ar daugiau kitos sandorio šalies kapitalo arba

c)

trečioji šalis tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi daugiau negu 20 % kitos sandorio šalies kapitalo ir daugiau negu 20 % emitento, skolininko ar garanto kapitalo.

Pinigų politikos įgyvendinimo tikslais, ypač stebėdama, kaip laikomasi tinkamo turto naudojimo taisyklių dėl glaudžių ryšių, Eurosistema viduje dalijasi informacija apie turimas kapitalo dalis, kurią šiais tikslais suteikė priežiūros institucijos. Informacijai taikomi tokie pat slaptumo standartai, kokius taiko priežiūros institucijos.

Pirmiau pateiktos nuostatos dėl glaudžių ryšių netaikomos: a) glaudiems ryšiams tarp kitos sandorio šalies ir EEE viešojo sektoriaus subjekto, kuris turi teisę rinkti mokesčius, arba tuo atveju, kai EEE viešojo sektoriaus subjektas, turintis teisę rinkti mokesčius, yra skolos priemonės garantas; b) padengtoms bankų obligacijoms, išleistoms pagal kriterijus, nustatytus Direktyvos 2006/48/EB VI priedo 1 dalies 68–70 punktuose; c) atvejais, kai skolos priemonės apsaugotos specialiomis teisinėmis garantijomis, panašiomis į tas priemones, kurios nurodytos b punkte, pavyzdžiui, tokiais atvejais: i) antrinės rinkos neturinčių MHUSP, kurios nėra vertybiniai popieriai, arba ii) padengtų banko obligacijų, kurios atitinka visus Direktyvos 2006/48/EB VI priedo 1 dalies 68–70 punktuose nustatytus kriterijus, išskyrus apribojimus garantuotoms paskoloms užstato fonde.

Be to, kita sandorio šalis negali pateikti kaip įkaito tų turtu užtikrintų vertybinių popierių, kuriems ta kita sandorio šalis (arba bet kuri trečioji šalis, su kuria ją sieja artimi ryšiai) suteikia valiutos apsidraudimą, sudarydama valiutos apsidraudimo sandorį su emitentu kaip apsidraudimo sandorio šalis, arba suteikia likvidumo paramą 20 % arba didesnei apyvartoje esančių tokių turtu užtikrintų vertybinių popierių sumos daliai.

Visas tinkamas antrinę rinką turintis ir antrinės rinkos neturintis turtas turi būti naudojamas vykdant tarpvalstybines operacijas visoje euro zonoje. Tai reiškia, kad visos Eurosistemos kitos sandorių šalys gali panaudoti tokį tinkamą turtą arba per jų vietos VPAS jungtį antrinę rinką turinčio turto atveju, arba remdamosi kitokiais tinkamais susitarimais, kad gautų lėšų iš valstybės narės, kurioje ji įsteigta, NCB (žr. 6.6 skirsnį).

Turtu užtikrintus vertybinius popierius pateikianti kita sandorio šalis, glaudžiais ryšiais susijusi su turtu užtikrintų vertybinių popierių užtikrinamojo turto sukūrėju, turi pranešti Eurosistemai apie bet kokius planuojamus tų turtu užtikrintų vertybinių popierių pakeitimus, kurie gali turėti poveikį jų kredito kokybei, pvz., obligacijoms taikomos palūkanų normos pakeitimą, apsikeitimo sandorio pakeitimą, prospekte nenumatytus užtikrinamojo turto sudėties pakeitimus, mokėjimų pirmenybės pakeitimus. Eurosistema turi būti įspėta ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį iki bet kokio pateiktų turtu užtikrintų vertybinių popierių pakeitimo. Be to, pateikdama turtu užtikrintus vertybinius popierius, kita sandorio šalis turėtų pateikti informaciją apie visus pakeitimus, padarytus per paskutinius šešis mėnesius. Kaip nustatyta 6.2 skirsnyje, Eurosistema neteikia patarimų dėl siūlomo pakeitimo.

4   lentelė

Eurosistemos pinigų politikos operacijoms tinkamas turtas

Tinkamumo kriterijai

Antrinę rinką turintis turtas (7)

Antrinės rinkos neturintis turtas (8)

Turto rūšis

ECB skolos sertifikatai

Kitos antrinę rinką turinčios skolos priemonės (9)

Kredito reikalavimai

MHUSP

Kredito standartai

Turtas turi atitikti griežtus kredito standartus. Griežti kredito standartai vertinami pagal EKVS taisykles dėl antrinę rinką turinčio turto (9)

Skolininkas ar garantas turi atitikti griežtus kredito standartus. Kreditingumas vertinamas pagal EKVS taisykles dėl kredito reikalavimų

Turtas turi atitikti griežtus kredito standartus. Griežti kredito standartai vertinami pagal EKVS taisykles dėl MHUSP

Emisijos vieta

EEE (9)

Netaikytina

Netaikytina

Atsiskaitymo (tvarkymo) procedūros

Atsiskaitymo vieta: euro zona

Priemonės turi būti centralizuotai laikomos nematerialiu pavidalu NCB arba VPAS, atitinkančiose ECB minimalius standartus

Eurosistemos procedūros

Eurosistemos procedūros

Emitento, skolininko arba garanto rūšis

NCB

Viešasis sektorius

Privatus sektorius

Tarptautinės ir viršvalstybinės institucijos

Viešasis sektorius

Nefinansinės korporacijos

Tarptautinės ir viršvalstybinės institucijos

Kredito įstaigos

Emitento, skolininko ir garanto įsteigimo vieta

Emitentas (9): EEE arba G10 šalys, nepriklausančios EEE

Skolininkas: EEE

Garantas (9): EEE

Euro zona

Euro zona

Priimtinos rinkos

Reguliuojamos rinkos

Nereguliuojamos rinkos, priimtinos ECB

Netaikytina

Netaikytina

Valiuta

Euro

Euro

Euro

Minimalus dydis

Netaikytina

Minimalaus dydžio riba kredito reikalavimo pateikimo metu

naudojant vidaus rinkoje: pasirenka NCB,

tarpvalstybinio naudojimo atveju: bendra 500 000 eurų minimali riba

Netaikytina

Taikoma teisė

Turtu užtikrintų vertybinių popierių atveju užtikrinamajam turtui įsigyti turi būti taikoma ES valstybės narės teisė. Susijusiems kredito reikalavimams taikoma teisė turi būti EEE šalies teisė

Kredito reikalavimo sutarčiai ir panaudojimo kaip įkaito sutarčiai taikoma teisė: valstybės narės teisė

Negali būti taikomos daugiau kaip dvi skirtingos teisės:

a)

kitai sandorio šaliai;

b)

kreditoriui;

c)

skolininkui;

d)

garantui (jei taikytina);

e)

kredito reikalavimo sutarčiai ir

f)

panaudojimo kaip

įkaito sutarčiai

Netaikytina

Tarpvalstybinis naudojimas

Taip

Taip

Taip

9.

6.3.2 skirsnyje išbraukiama 72 išnaša;

10.

6.3.4.1 skirsnis papildomas šia pastraipa:

„EKVS dalyvaujančiai IKVI taikomas Eurosistemos veiklos rezultatų stebėjimo procesas (žr. 6.3.5 skirsnį). Kartu su pateikiamais veiklos rezultatų stebėjimo duomenimis pateikiamas IKVI vadovo arba įgalioto atstovo, atsakingo už IKVI audito arba atitikties sritis, pasirašytas sertifikatas, patvirtinantis veiklos rezultatų stebėjimo informacijos tikslumą ir tikrumą.“;

11.

6.3.4.4 skirsnyje trečia pastraipa pakeičiama taip:

„EKVS dalyvaujantis PRN teikėjas turi pasirašyti sutartį, sutikdamas, kad jam bus taikomas Eurosistemos veiklos rezultatų stebėjimo procesas (10) (žr. 6.3.5 skirsnį). PRN teikėjas yra įpareigotas sukurti ir palaikyti būtiną infrastruktūrą, siekiant kontroliuoti statinį fondą. Statinio fondo sudarymas ir įvertinimas turi atitikti EKVS veiklos rezultatų stebėjimo bendruosius reikalavimus. PRN teikėjas turi įsipareigoti informuoti Eurosistemą apie veiklos vertinimo rezultatus iš karto, kai tik jis atliks vertinimą. Kartu su pateikiamais veiklos rezultatų stebėjimo duomenimis turi būti pateiktas vadovo arba įgalioto atstovo, atsakingo už PRN audito arba atitikties sritis, pasirašytas sertifikatas, patvirtinantis veiklos rezultatų stebėjimo informacijos tikslumą ir tikrumą. Jie turi įsipareigoti penkerius metus saugoti statinių fondų vidaus dokumentus ir informaciją apie įsipareigojimų neįvykdymą.

12.

6.3.5 skirsnis pakeičiamas taip:

„6.3.5.   Kredito vertinimo sistemų veiklos rezultatų stebėjimas

Visoms kredito vertinimo sistemoms taikomas EKVS veiklos rezultatų stebėjimo procesas. Kiekvienai kredito vertinimo sistemai EKVS veiklos rezultatų stebėjimo procesą sudaro metinis ex post palyginimas: a) visų kredito vertinimo sistemos vertinamų tinkamų subjektų ir priemonių, sugrupuotų į statinius fondus pagal tam tikras savybes, pvz., kredito reitingo, turto klasės, ekonomikos sektoriaus, kredito vertinimo modelio, stebimo įsipareigojimų neįvykdymo lygio, ir b) atitinkamos Eurosistemos kredito kokybės minimalios ribos pagal įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (ĮNT) orientacinę vertę (yra dvi ĮNT orientacinės vertės: 0,10 % ĮNT per vienerius metus, kuri laikoma lygiaverte kredito kokybės 2 žingsnio kredito vertinimui, ir 0,40 % ĮNT per vienerius metus, kuri laikoma lygiaverte kredito kokybės 3 žingsnio kredito vertinimui pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę). Šiuo procesu siekiama užtikrinti, kad kredito vertinimo sistemos teikiamų reitingų palyginamasis sugretinimas (angl. mapping) su Eurosistemos suderinta reitingų skale išlieka tinkamas ir kad galėtų būti palyginami visų sistemų ir šaltinių kredito vertinimo rezultatai.

Pirmoji proceso dalis – kredito vertinimo sistemos teikėjo atliekamas metinis subjektų ir priemonių, turinčių kredito vertinimus, kurie tenkina Eurosistemos kredito kokybės minimalią ribą stebėjimo laikotarpio pradžioje, sąrašo sudarymas. Tuomet kredito vertinimo sistemos teikėjas pateikia šį sąrašą Eurosistemai, naudodamas Eurosistemos nurodytą formą, kurioje yra su identifikavimu, klasifikacija ir kredito vertinimu susiję laukai. Antroji proceso dalis vyksta 12 mėnesių stebėjimo laikotarpio pabaigoje, kai kredito vertinimo sistemos teikėjas atnaujina sąraše esančių subjektų ir priemonių veiklos rezultatų duomenis. Eurosistema pasilieka teisę reikalauti bet kokios papildomos informacijos, kurios reikia veiklos rezultatų stebėjimui atlikti.

Kredito vertinimo sistemos statinių fondų stebima įsipareigojimų neįvykdymo norma, užregistruota per vienus metus, naudojama kaip pradiniai duomenys stebint EKVS veiklos rezultatus atliekant metinį ir kelių laikotarpių vertinimą. Jei per metinį ir (arba) kelerių metų laikotarpį pastebimas reikšmingas nuokrypis tarp stebimo statinių fondų įsipareigojimų neįvykdymo lygio ir kredito kokybės minimalios ribos, Eurosistema konsultuojasi su kredito vertinimo sistemos teikėju ir analizuoja tokio nuokrypio priežastis. Dėl to gali būti pakoreguota minėtai sistemai taikoma kredito kokybės minimali riba.

Eurosistema gali nuspręsti laikinai sustabdyti naudojimąsi kredito vertinimo sistema arba ją išbraukti iš sąrašo tais atvejais, kai kelerius metus nepastebima jokio veiklos rezultatų pagerėjimo. Be to, EKVS reglamentuojančių taisyklių pažeidimo atveju kredito vertinimo sistema bus pašalinta iš EKVS. Jei kredito vertinimo sistemos atstovas veiklos rezultatų stebėjimui pateikia netikslią ar neišsamią informaciją, Eurosistema gali nepašalinti sistemos, jei padaromi smulkūs pažeidimai.“;

13.

6.4.2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

f punktas išbraukiamas;

b)

8 lentelė išbraukiama;

14.

6.5.1 skirsnyje a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)

kiekvienam antrinę rinką turinčiam tinkamam turtui Eurosistema nustato vieną tipiškiausią kainą, kuri bus taikoma turto rinkos vertei apskaičiuoti;

b)

antrinę rinką turinčio turto vertė apskaičiuojama remiantis tipiškiausia kaina, buvusia darbo dieną prieš vertinimo dieną. Jeigu darbo dieną prieš vertinimo dieną konkretaus turto tipiškiausios kainos nėra, Eurosistema nustato teorinę kainą.“;

15.

6 priedėlio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Finansinės baudos

Jeigu kita sandorio šalis pažeidžia konkurso (11), dvišalių sandorių (12), prievolę užtikrinančio turto naudojimo (13), dienos pabaigos procedūrų taisykles arba sąlygas, leidžiančias pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe (14), Eurosistema taiko šias finansines baudas:

a)

už konkurso, dvišalių sandorių ir prievolę užtikrinančio turto naudojimo taisyklių pirmą ir antrą pažeidimus, kurie abu padaryti per 12 mėnesių, finansinė bauda taikoma už kiekvieną pažeidimą. Finansinės baudos apskaičiuojamos taikant pažeidimo pradėjimo metu taikytą ribinę skolinimosi normą pridėjus 2,5 procentinio punkto;

i)

už konkurso ir dvišalių sandorių taisyklių pažeidimus finansinės baudos apskaičiuojamos pagal įkaito arba pinigų sumą, už kurią kita sandorio šalis negalėjo atsiskaityti, ją padauginus iš koeficiento X/360. X – tai skaičius kalendorinių dienų, daugiausia – septynios, kai kita sandorio šalis negalėjo pateikti tinkamo įkaito arba paskirtos sumos per operacijos terminą, kai apskaičiuota suma yra mažesnė nei 500 eurų, taikoma nustatyta 500 eurų bauda, ir

ii)

už prievolę užtikrinančio turto naudojimo taisyklių (15) pažeidimus finansinės baudos apskaičiuojamos pagal netinkamo turto arba turto, kurio kita sandorio šalis negali naudoti, sumą: kurią kita sandorio šalis pateikė NCB arba ECB; arba kurios kita sandorio šalis neatsiėmė iki prasidedant aštuntai kalendorinei dienai po įvykio, po kurio tinkamas turtas tapo netinkamas arba toliau negalėjo būti naudojamas kitos sandorio šalies, ją padauginus iš koeficiento X/360. X – tai skaičius kalendorinių dienų, daugiausia – septynios, kai kita sandorio šalis pažeidė prievolę užtikrinančio turto naudojimo taisykles. Kai apskaičiuota suma yra mažesnė nei 500 eurų, taikoma nustatyta 500 eurų bauda.

b)

pirmąjį kartą pažeidus dienos pabaigos procedūrų taisykles arba sąlygas, leidžiančias pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe, taikomos finansinės baudos apskaičiuojamos taikant pažeidimo pradėjimo metu taikytą ribinę skolinimosi normą pridėjus 5 procentinius punktus. Pakartotinių pažeidimų atveju baudos palūkanų norma padidinama 2,5 procentinio punkto už kiekvieną pakartotinį pažeidimą per 12 mėnesių laikotarpį, apskaičiuojant pagal neteisėto pasinaudojimo ribinio skolinimosi galimybe sumą. Kai apskaičiuota suma yra mažesnė nei 500 eurų, taikoma nustatyta 500 eurų bauda.

16.

7 priedėlis pakeičiamas taip:

„7 priedėlis

TINKAMOS KREDITO REIKALAVIMŲ APSAUGOS SUKŪRIMAS

Siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta tinkama kredito reikalavimų apsauga ir kad, kitai sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų, kredito reikalavimus būtų galima nedelsiant realizuoti, turi būti tenkinami šie papildomi teisiniai reikalavimai:

a)

kredito reikalavimų egzistavimo tikrinimas: NCB, siekdami patikrinti, ar egzistuoja Eurosistemai kaip įkaitas pateikti kredito reikalavimai, privalo taikyti bent šias toliau nurodytas priemones: i) bent kas ketvirtį kita sandorio šalis privalo pasitikrinti ir patvirtinti NCB apie jos kredito reikalavimų, pateiktų kaip įkaitas, egzistavimą; vietoj tokio pasitikrinimo gali būti palyginama centrinių kredito registrų, jei tokie yra, informacija; ii) vieną kartą nacionaliniai centriniai bankai, priežiūros institucijos arba išorės auditoriai privalo patikrinti procedūras, pagal kurias kitos sandorio šalys teikia Eurosistemai informaciją apie kredito reikalavimų egzistavimą; iii) nacionaliniai centriniai bankai, atitinkami kredito registrai, priežiūros institucijos arba išorės auditoriai privalo atsitiktinai patikrinti kitos sandorio šalies pasitikrinimo kokybę ir tikslumą.

Ketvirtinis pasitikrinimas ir patvirtinimas, nurodytas i punkte, apima reikalavimą Eurosistemos kitoms sandorio šalims raštu:

i)

patvirtinti ir laiduoti, kad NCB pateikti kredito reikalavimai tenkina Eurosistemos taikomus tinkamumo kriterijus;

ii)

patvirtinti ir laiduoti, kad joks kredito reikalavimas, pateiktas kaip prievolę užtikrinantis turtas, tuo pačiu metu nėra naudojamas kaip įkaitas bet kurios trečiosios šalies naudai, ir užtikrinti, kad sandorio šalis nepanaudos kredito reikalavimų kaip įkaito bet kuriai trečiajai šaliai;

iii)

patvirtinti ir laiduoti, kad atitinkamam NCB būtų nedelsiant, bet ne vėliau kaip per kitą darbo dieną, pranešta apie bet kokį įvykį, kuris daro esminę įtaką faktiniams kitos sandorio šalies ir atitinkamo NCB sutartiniams santykiams, o ypač – kredito grąžinimui prieš nustatytą terminą, viso kredito arba jo dalies grąžinimui, reitingų sumažinimui ir esminiam kredito reikalavimų sąlygų pasikeitimui.

Tikrinimams, nurodytiems ii ir iii punktuose, atlikti priežiūros institucijos, nacionaliniai centriniai bankai ar išorės auditoriai turi būti tam įgalioti, jei būtina, sudarant sutartį arba pagal taikomus nacionalinius reikalavimus;

b)

kredito reikalavimų panaudojimo kaip įkaito sutarties galiojimas: kredito reikalavimo panaudojimo kaip įkaito sutartis taip pat turi galioti tarp šalių (perdavėjo ir gavėjo) pagal nacionalinę teisę. Turi būti įvykdyti visi teisiniai formalumai, reikalingi sutarties galiojimui užtikrinti ir kredito reikalavimo panaudojimui kaip įkaitui užtikrinti;

c)

visapusiškas panaudojimo kaip įkaito galiojimas trečiųjų šalių atžvilgiu: skolininko informavimui apie kredito reikalavimo naudojimą kaip įkaitą, atsižvelgiant į įvairių su tuo susijusių jurisdikcijų ypatumus, privaloma:

i)

tose valstybėse narėse, kuriose skolininką informuoti apie kredito reikalavimo panaudojimą kaip įkaitą yra būtina, kad jis visapusiškai galiotų trečiųjų šalių atžvilgiu, o ypač kad NCB vertybinių popierių interesai būtų pirmaeiliai kitų kreditorių atžvilgiu, kaip nustatyta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose, reikalaujama, kad skolininkas būtų informuojamas iš anksto arba kredito reikalavimo panaudojimo kaip įkaito metu;

ii)

kitose valstybėse narėse, kuriose kredito reikalavimo panaudojimą kaip įkaitą būtina užregistruoti viešame registre, kad jis visapusiškai galiotų trečiųjų šalių atžvilgiu, o ypač kad NCB vertybinių popierių interesai būtų pirmaeiliai kitų kreditorių atžvilgiu, kaip nustatyta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose, reikalaujama, kad tokia registracija būtų padaryta iš anksto arba kredito reikalavimo panaudojimo kaip įkaito metu;

iii)

galiausiai valstybėse narėse, kuriose pagal i ir ii punktus nereikalaujama išankstinio skolininko informavimo apie kredito reikalavimo panaudojimą kaip įkaitą arba išankstinės viešos kredito reikalavimo panaudojimo kaip įkaito registracijos, kaip nustatyta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose, reikalaujama informuoti skolininką ex post. Informuojant skolininką ex post, reikalaujama, kad kita sandorio šalis arba NCB (kaip nustatyta nacionaliniuose dokumentuose) informuotų skolininką apie tai, kad naudoja kredito reikalavimą kaip įkaitą NCB naudai iš karto po kredito įvykio. Kredito įvykis – tai įsipareigojimų neįvykdymas ar panašūs įvykiai, kaip išsamiau apibūdinta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose.

Informuoti nereikia, jei kredito reikalavimai yra pareikštinės priemonės, kurioms taikomoje nacionalinėje teisėje nenumatytas reikalavimas informuoti. Tokiais atvejais atitinkamas NCB gali pareikalauti, kad tokios pareikštinės priemonės būtų fiziškai pervestos jam arba trečiajai šaliai iš anksto arba jų panaudojimo kaip įkaito metu.

Prieš tai paminėti reikalavimai yra būtinieji. Nacionaliniai centriniai bankai gali nuspręsti reikalauti iš anksto pranešti arba užregistruoti ir kitais negu pirmiau išvardytais atvejais, kaip nustatyta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose.

Turi būti įvykdyti ir visi kiti teisiniai formalumai, reikalingi kredito reikalavimo panaudojimui kaip įkaitui užtikrinti;

d)

su banko paslaptimis ir konfidencialumu susijusių apribojimų nebuvimas: kita sandorio šalis neturi būti įsipareigojusi gauti skolininko sutikimą, kad būtų atskleista informacija apie kredito reikalavimą ir skolininką, kurios reikalauja Eurosistema, siekdama garantuoti, kad būtų sukurta tinkama kredito reikalavimų apsauga ir kad, kitai sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų, kredito reikalavimus būtų galima nedelsiant realizuoti. Kita sandorio šalis ir skolininkas turi susitarti sudarydami sutartį, kad skolininkas besąlygiškai neprieštarauja tokios informacijos apie kredito reikalavimą ir skolininką atskleidimui Eurosistemai. Tai nebūtina, jei pagal nacionalinę teisę tokios informacijos teikimo nevaržo jokios taisyklės, kaip nustatyta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose;

e)

apribojimų kredito reikalavimo panaudojimui kaip įkaitui nebuvimas: kitos sandorių šalys privalo užtikrinti, kad kredito reikalavimai yra visiškai perleidžiami ir kad nėra apribojimų jų panaudojimui kaip įkaitui Eurosistemos naudai. Sutartyje dėl kredito reikalavimo ar kitose sutartinėse priemonėse tarp kitos sandorio šalies ir skolininko neturėtų būti kokių nors panaudojimą kaip įkaitą ribojančių nuostatų, nebent nacionaliniuose įstatymuose yra nustatyta, kad bet kokie tokie sutartiniai apribojimai neriboja Eurosistemos dėl panaudojimo kaip įkaito;

f)

apribojimų kredito reikalavimo realizavimui nebuvimas: kredito reikalavimo sutartyje ar kitose sutartinėse priemonėse tarp kitos sandorio šalies ir skolininko neturėtų būti numatyta jokių kredito reikalavimo, panaudoto kaip įkaito, realizavimo apribojimų, įskaitant formą, laiką ar kitą su realizavimu susijusį reikalavimą.“;

17.

Pridedamas šis 8 priedėlis:

„8 priedėlis

TURTU UŽTIKRINTŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ PASKOLŲ LYGIO DUOMENŲ ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

ECB nurodyti paskolų lygio duomenys teikiami paskolų lygio duomenų saugyklai vadovaujantis Eurosistemos reikalavimais, įskaitant atviro prisijungimo, padengimo, nediskriminavimo, atitinkamos valdymo struktūros ir skaidrumo reikalavimus, kaip nustatyta šiame priedėlyje. Šie duomenys skelbiami paskolų lygio duomenų saugykloje elektroniniu būdu. Kiekvienam atskiram sandoriui – atsižvelgiant į pinigų srautą sukuriančio turto fondą sudarančią turto klasę – naudojamas atitinkamas paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonas (16).

Paskolų lygio duomenys turi būti teikiami bent kas ketvirtį, ne vėliau kaip praėjus vienam mėnesiui po dienos, kai reikia sumokėti palūkanas už atitinkamus turtu užtikrintus vertybinius popierius. Jei per mėnesį nuo atitinkamos palūkanų normos mokėjimo dienos paskolų lygio duomenys nepateikiami arba neatnaujinami, turtu užtikrinti vertybiniai popieriai tampa netinkamais. Siekiant užtikrinti šių reikalavimų vykdymą, paskolų lygio duomenų saugykla atliks automatines kiekvieno sandorio naujų ir (arba) atnaujintų paskolų lygio duomenų suderinamumo ir tikslumo patikras.

Nuo paskolų lygio duomenų atskaitomybės reikalavimų turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, t. y. atitinkamai turto klasei pagal šabloną, taikymo dienos apie kiekvieną turtu užtikrintą vertybinį popierių – kad jis taptų arba liktų tinkamas – turi būti pateikta išsami informacija apie kiekvieną paskolą pinigų srautą sukuriančio turto fonde. Per tris mėnesius turtu užtikrinti vertybiniai popieriai turi pasiekti privalomą minimalų atitikties lygį, kuris vertinamas atsižvelgiant į paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablono atitinkamuose duomenų laukuose esančią informaciją. Siekiant apimti neturimą informaciją, kiekviename tokiame šablone pateikiamas šešių „duomenų nėra“ (ND) parinkčių rinkinys; jie turi būti naudojami, kai pagal šabloną duomenų pateikti negalima. Komercine hipoteka užtikrintiems vertybiniams popieriams skirtam šablonui taip pat taikoma dar viena, septinta, ND parinktis.

ND parinktys ir jų prasmė paaiškinta šioje lentelėje:

Parinktys „duomenų nėra“

Paaiškinimas

ND1

Duomenys nerinkti, nes to nereikalauta emisijos organizavimo kriterijuose

ND2

Duomenys rinkti taikymo metu, bet neįvesti į atskaitomybės sistemą baigus jų surinkimą

ND3

Duomenys rinkti taikymo metu, bet įvesti ne į atskaitomybės, o į kitą sistemą

ND4

Duomenys surinkti, bet bus prieinami tik nuo xxx m. xxx mėn.

ND5

Netaikytina

ND6

Šiai jurisdikcijai netaikoma

ND7

Tik komercine hipoteka užtikrintiems vertybiniams popieriams, kurių vertė, t. y. visos komercinės paskolos balanso sukūrimo metu vertė, mažesnė nei 500 000 EUR

Visiems turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams taikomas šis devynių mėnesių pereinamasis laikotarpis (atsižvelgiant į tai, nuo kurios dienos atitinkamai turto klasei taikomi paskolų lygio duomenų atskaitomybės reikalavimai):

pirmasis ketvirtis nuo reikalavimų taikymo dienos yra bandymo laikotarpis. Paskolų lygio duomenys turi būti teikiami, bet nėra konkrečių apribojimų dėl privalomųjų laukų, kuriuose būtų ND1–ND7, skaičiaus,

antrojo ketvirčio metu privalomųjų laukų, kuriuose būtų ND1, skaičius neturi viršyti 30 % visų privalomųjų laukų skaičiaus, o privalomųjų laukų, kuriuose būtų ND2, ND3 arba ND4, skaičius neturi viršyti 40 % visų privalomųjų laukų skaičiaus,

trečiojo ketvirčio metu privalomųjų laukų, kuriuose būtų ND1, skaičius neturi viršyti 10 % visų privalomųjų laukų skaičiaus, o privalomųjų laukų, kuriuose būtų ND2, ND3 arba ND4, skaičius neturi viršyti 20 % visų privalomųjų laukų skaičiaus,

devynių mėnesių pereinamojo laikotarpio pabaigoje neturi būti paskolų lygio duomenų privalomųjų laukų, kuriuose atskiram sandoriui būtų nurodytos ND1, ND2, ND3 arba ND4 vertės.

Taikydama šias vertes, paskolų lygio duomenų pateikimo ir apdorojimo metu paskolų lygio duomenų saugykla nustatys ir priskirs kiekvienam turtu užtikrintų vertybinių popierių sandoriui tam tikrą įvertį. Šis įvertis atspindės privalomųjų laukų, kuriuose yra ND1, skaičių ir privalomųjų laukų, kuriuose yra ND2, ND3 arba ND4, skaičių, kiekvieną kartą palygintą su visu privalomųjų laukų skaičiumi. ND5, ND6 ir ND7 parinktys gali būti naudojamos tik tuomet, jei atitinkamame paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablone yra atitinkami jas leidžiantys duomenų laukai. Suderinus šiuos du apribojimus, gaunamas šis paskolų lygio duomenų įverčių diapazonas:

Įverčių matrica

ND1 laukai

0

≤ 10 %

≤ 30 %

> 30 %

ND2

arba

ND3

arba

ND4

0

A1

B1

C1

D1

≤ 20 %

A2

B2

C2

D2

≤ 40 %

A3

B3

C3

D3

> 40 %

A4

B4

C4

D4

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą pereinamąjį laikotarpį, kiekvieną ketvirtį įvertis turi palaipsniui gerėti, kaip nustatyta toliau:

Laikotarpis

Įvertis (tinkamumo vertinimas)

pirmasis ketvirtis (pradinis pateikimas)

(minimalaus įverčio nėra)

antrasis ketvirtis

C3 (minimalus įvertis)

trečiasis ketvirtis

B2 (minimalus įvertis)

nuo ketvirtojo ketvirčio

A1

Būsto hipoteka užtikrintiems vertybiniams popieriams (BHUVP) informacijos apie kiekvieną paskolą reikalavimai bus taikomi nuo 2013 m. sausio 3 d., o devynių mėnesių pereinamasis laikotarpis baigsis 2013 m. rugsėjo 30 d.

Turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, kurių pinigų srautą sukuriantis turtas apima paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), informacijos apie kiekvieną paskolą reikalavimai bus taikomi nuo 2013 m. sausio 3 d., o devynių mėnesių pereinamasis laikotarpis baigsis 2013 m. rugsėjo 30 d.

Komercine hipoteka užtikrintiems vertybiniams popieriams (KHUVP) informacijos apie kiekvieną paskolą reikalavimai bus taikomi nuo 2013 m. kovo 1 d., o devynių mėnesių pereinamasis laikotarpis baigsis 2013 m. lapkričio 30 d.

Turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, kurių pinigų srautą sukuriantis turtas apima paskolas automobiliams, vartojimo paskolas arba finansinę nuomą, informacijos apie kiekvieną paskolą reikalavimai bus taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d., o devynių mėnesių pereinamasis laikotarpis baigsis 2014 m. rugsėjo 30 d.

Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, išleisti praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams nuo naujų paskolų lygio duomenų atskaitomybės reikalavimų taikymo dienos (17), turi visapusiškai atitikti atskaitomybės reikalavimus nuo pradinio paskolų lygio duomenų pateikimo, t. y. emisijos metu. Jau esantys turtu užtikrintų vertybinių popierių sandoriai, kurie neatitinka jokių paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonų, liks tinkami iki 2014 m. kovo 31 d. Eurosistema kiekvienu atskiru atveju vertins, ar konkrečiam turtu užtikrintų vertybinių popierių sandoriui gali būti taikoma ši įgytų teisių apsaugos nuostata.


(1)  Obligacijos su ilgalaikėmis pirkimo teisėmis ar kitomis panašiomis joms priskiriamomis teisėmis yra netinkamos.

(2)  Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai nelaikomi tinkamais, jei turtą, kuris yra pinigų srautą sukuriančio turto, kuriuo užtikrinami turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, dalis, tiesiogiai sukūrė specialios paskirties įmonė (SPĮ), leidžianti TUVP obligacijas.

(3)  Šis reikalavimas neišskiria turtu užtikrintų vertybinių popierių, kurių išleidimo struktūra apima dvi specialios paskirties įmones ir „tikro pardavimo“ reikalavimas dėl šių specialios paskirties įmonių yra įvykdytas taip, kad antros specialios paskirties įmonės išleistos skolos priemonės yra tiesiogiai arba netiesiogiai užtikrintos pradiniu turto fondu ir visi pinigų srautai iš pinigų srautą sukuriančio turto yra pervedami iš pirmos specialios paskirties įmonės į antrą.

(4)  Šis apribojimas neapima apsikeitimo sandorių, naudojamų sandoriuose turtu užtikrintais vertybiniais popieriais tik siekiant apsidrausti nuo rizikos.

(5)  Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, kurie neatitinka paskolų lygio duomenų atskaitomybės reikalavimų, nes jie yra sudaryti iš mišrių heterogeniško užtikrinamojo turto junginių ir (arba) jiems netinka jokios paskolų lygio formos, išlieka tinkami iki 2014 m. kovo 31 d.“;

(6)  Jeigu kita sandorio šalis naudoja turtą, kurio dėl emitento, skolininko arba garanto tapatybės ar glaudžių ryšių ji negali naudoti arba daugiau nenaudoja paimtai paskolai garantuoti, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti atitinkamam NCB. Kitą vertinimo dieną šis turtas įvertinamas nuliu ir gali prireikti papildomų pervedimų įkaito vertės išlaikymo prievolei įvykdyti (taip pat žr. 6 priedėlį). Be to, kita sandorio šalis turi atsiimti tokį turtą per įmanomą trumpiausią laiką.“;

(7)  Išsamesnė informacija pateikta 6.2.1 skirsnyje.

(8)  Išsamesnė informacija pateikta 6.2.2 skirsnyje.

(9)  Nefinansinių korporacijų išleistų ar garantuotų ir nereitinguotų antrinę rinką turinčių skolos priemonių kredito standartai nustatomi remiantis kredito vertinimo šaltiniu, pasirinktu atitinkamos kitos sandorio šalies pagal EKVS taisykles, taikomas kredito reikalavimams, kaip nustatyta 6.3.3 skirsnyje. Šių antrinę rinką turinčių skolos priemonių atveju buvo pakoreguoti šie antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai: emitento ar garanto įsteigimo vieta: euro zona; emisijos vieta: euro zona.

(10)  Kita sandorio šalis turi nedelsdama informuoti PRN teikėją apie bet kokį kredito įvykį, kuris gali rodyti kredito kokybės prastėjimą.“;

(11)  Taikoma, jeigu kita sandorio šalis neperveda pakankamos prievolę užtikrinančio turto sumos arba pinigų (jei taikytina, įkaito vertės išlaikymo prievolės atveju) atsiskaityti atsiskaitymo dieną arba užtikrinti įkaitu iki operacijos termino pabaigos atitinkamomis įkaito vertės išlaikymo prievolėmis už likvidžias lėšas, kurios buvo jai paskirtos atliekant likvidumo didinimo operaciją, arba jeigu ji neperveda pakankamos pinigų sumos atsiskaityti už sumą, kuri jai buvo paskirta atliekant likvidumo mažinimo operaciją.

(12)  Taikoma, jeigu kita sandorio šalis neperveda pakankamos tinkamo prievolę užtikrinančio turto sumos arba jeigu ji neperveda pakankamos pinigų sumos atsiskaityti už dvišaliais sandoriais suderėtą sumą, arba jeigu ji neužtikrina įkaitu likusio dvišalio sandorio bet kuriuo metu iki jo termino pabaigos atitinkamomis įkaito vertės išlaikymo prievolėmis.

(13)  Taikoma, jeigu kita sandorio šalis naudoja turtą, kuris yra arba tapo netinkamas arba kurio ji negali naudoti, pvz., dėl glaudžių ryšių su kitos sandorio šalies emitentu arba garantu arba dėl kitos sandorio šalies emitento arba garanto tapatybės.

(14)  Taikoma, jeigu kita sandorio šalis dienos pabaigoje turi neigiamą likutį atsiskaitomojoje sąskaitoje ir netenkina sąlygų, leidžiančių pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe.

(15)  Šios nuostatos taip pat taikomos, kai: a) kita sandorio šalis naudoja netinkamą turtą arba pateikė informaciją, darančią neigiamą poveikį įkaito vertei, pvz., apie likusį panaudoto kredito reikalavimo dydį, kuris yra arba buvo neteisingas arba pasenęs, arba b) kita sandorio šalis naudoja turtą, kuris yra netinkamas dėl glaudžių ryšių tarp emitento arba garanto ir kitos sandorio šalies.“;

(16)  Aktualios paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonų konkrečioms turto klasėms versijos skelbiamos ECB interneto svetainėje.

(17)  T. y. BHUVP ir MVĮ – 2013 m. rugsėjo 30 d., KHUVP – 2013 m. lapkričio 30 d., o paskoloms automobiliams, vartojimo paskoloms ir finansinei nuomai – 2014 m. rugsėjo 30 d.“


Į viršų