13.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 272/1

1.

2009 m. birželio 3 d. Europos centrinis bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų ir direktyvų 2004/39/EB ir 2009/…/EB dalinio keitimo (1) (toliau – pasiūlyta direktyva).

2.

ECB kompetencija teikti nuomonę yra grindžiama Europos bendrijos steigimo sutarties 105 straipsnio 4 dalies pirma įtrauka. Vadovaudamasi Europos centrinio banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

3.

ECB pritaria ketinimui nustatyti Europos Sąjungoje suderintą alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (AIFV) veiklos reguliavimo ir priežiūros sistemą. Siūlomos nuostatos dėl ataskaitų teikimo kompetentingoms institucijoms iš principo turėtų žymiai padėti pagerinti finansinio stabilumo stebėjimą, taigi ir pateikti geriau informuotus su AIFV ir jų valdomų alternatyvaus investavimo fondų (AIF) veikla susijusios finansinio stabilumo rizikos įvertinimus. Taisyklių suderinimas ir dėl to atsirandanti leidimo tvarka turėtų prisidėti prie finansinės integracijos pagerinant vienodas sąlygas ES.

4.

ECB ragina Europos Bendrijų Komisiją tęsti dialogą su savo tarptautiniais partneriais, ypač Jungtinėmis Valstijomis, siekiant užtikrinti pasauliniu lygiu suderintą reguliavimo ir priežiūros sistemą. Kaip Eurosistema pažymėjo savo indėlyje į Komisijos konsultaciją dėl rizikos draudimo fondų, atsižvelgiant į itin tarptautinį sektoriaus pobūdį ir iš to kylančią savavališko reguliavimo ir vengimo riziką, būtina pateikti tarptautiniu mastu suderintą atsakymą (2). Tai galėtų padėti užtikrinti, kad reikalavimai, keliami AIFV trečiosiose šalyse, atitiktų tuos, kurie turi būti įgyvendinami ES, ir kad AIFV, kurių buveinė yra ne Europos Sąjungoje, galėtų patekti į ES rinkas abipusiškumo pagrindu.

5.

Pasiūlytos direktyvos trečioji konstatuojamoji dalis kaip vieną iš jos pagrindinių tikslų nurodo sistemos, kurią taikant būtų galima kovoti su AIF sukelta rizika, susijusia su „investuotojais, kitais rinkos dalyviais ir rinkomis“, „atsižvelgiant į AIFV taikomų investavimo strategijų ir būdų įvairovę“, sukūrimą. Šiuo požiūriu pažymėtina, kad pasiūlyta direktyva turėtų būti taikoma visų tipų fondams, kuriems netaikoma Direktyva 2009/…/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (nauja redakcija) (3), pavyzdžiui, rizikos draudimo fondams, žaliavų fondams, atvirojo tipo nekilnojamojo turto fondams, į biržos prekybos sąrašus įtrauktiems uždariesiems investiciniams fondams, privataus kapitalo fondams ir rizikos kapitalo fondams. Tokie fondai yra įvairiarūšė investicijų grupė, jie sudaryti pagal įvairias teisines formas skirtingose jurisdikcijose, ir ES, ir už jos ribų. Šiuo atžvilgiu siūlomos direktyvos nuostatos galėtų konkrečiau atspindėti esminius skirtumus tarp AIF.

6.

Turėtų būti aiškiai nurodyta, kad siūloma direktyva yra netaikoma visiems centriniams bankams.

7.

Bendrai tariant, ECB įžvelgia galimą savavališko reguliavimo riziką tarp AIFV, draudimo bendrovių ir kredito įstaigų, kurioms siūloma direktyva nesukuria vienodų sąlygų. Išskyrus kai AIFV valdo savo pačių turtą, pasiūlos direktyvos reikalavimai turėtų būti suderintai taikomi AIFV, kredito įstaigoms ir draudimo bendrovėms. Panašiai, siūloma direktyva nenustato „parengties ir tinkamumo“ kriterijų ir mažiausios patirties reikalavimų vyresniesiems valdytojams ir vykdymo organams. Todėl ECB, siekdamas vienodų sąlygų, rekomenduoja pasiūlytoje direktyvoje įterpti atitinkamas nuostatas, suderintas su panašiomis nuostatomis kitose ES finansų teisės srityse.

8.

ECB pažymi, kad tam tikromis pasiūlytos direktyvos nuostatomis (pavyzdžiui, susijusiomis su skolintų vertybinių popierių pardavimu, pakeitimu vertybiniais popieriais ir bendrovių kontrolinių paketų įsigijimu) siekiama reguliuoti ne tik AIFV, bet visiems rinkos dalyviams aktualius horizontalius klausimus. Nors ECB supranta kai kurių šių nuostatų pagrindą, ECB siūlytų apsvarstyti galimybę tokias nuostatas įtvirtinti tik teisės aktais, kurie užtikrina vienodas sąlygas įvairiems rinkos dalyviams, pavyzdžiui, įterpiant tokias nuostatas į esamus įvairiems sektoriams taikomus ES teisės aktus.

9.

ECB iš principo pritaria nuostatoms, susijusioms su AIFV ataskaitų teikimo prievolėmis (iš jų būtų reikalaujama kompetentingoms institucijoms pateikti aukštos kokybės informaciją) ir su priežiūros institucijų keitimosi informacija mechanizmais. Tačiau ECB laikosi nuomonės, kad reikėtų atlikti nuodugnią analizę, siekiant ataskaitų teikimo prievoles susieti su duomenimis, kurių svarbos pagrįstai galima tikėtis stebint finansinį stabilumą, užtikrinti duomenų ataskaitų teikimo prievolių suderinamumą su teisine sistema, kurią sudarys Europos sisteminės rizikos taryba (ESRT) ir Europos finansų priežiūros institucijų sistema (EFPIS) ir sudaryti sąlygas šioms institucijoms gauti jų uždaviniams vykdyti reikalingą ir tinkamą priežiūros informaciją (4). Pasiūlytoje direktyvoje išdėsčius šios analizės dėka nustatytas susietas ataskaitų teikimo prievoles, išsamesnis reguliavimas taip pat būtų galimas pasitelkiant komitologiją. ECB pasirengęs padėti atliekant analizę.

10.

Taip pat galėtų būti tinkamai apsvarstyta, kaip tam tikrus reikalavimus teikti ataskaitas kompetentingoms institucijoms (kaip numatyta 21 ir 24 straipsnių projektuose) suderinti su reikalavimais, numatytais 2007 m. liepos 27 d. Reglamento ECB/2007/8 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (5). Šis reglamentas, šiuo metu taikomas euro zonoje buveinę turintiems investiciniams fondams, sudaro galimybes rinkti suderintą balanso statistiką. Suderinimas su šiais atskaitomybės reikalavimais ir standartinio ataskaitos pavyzdžio visiems AIF, kuriems taikoma pasiūlyta direktyva, naudojimas padėtų sisteminės rizikos įvertinimui ES mastu. Tai taip pat sumažintų papildomą atskaitomybės naštą tiems AIF, kurie jau teikia tokią informaciją. Pasiūlyta direktyva turėtų nustatyti pagrindines taisykles, taikomas AIFV įgyvendinamiems veiklos modeliams, o ECB taip pat pritartų komitologijos procedūrų taikymui, kad būtų nustatytos labiau techninės ir išsamesnės nuostatos, kuriomis siekiama ES mastu standartizuoti 21 ir 24 straipsnių projektuose minimą informaciją. Todėl atskaitomybės reikalavimai galėtų apimti, pavyzdžiui, šiuos elementus: Reglamentu ECB/2007/8 paremtą AIF balanso informaciją, pajamų ataskaitas, grynųjų pinigų srautų ataskaitas ir prognozes (įskaitant pirminius finansavimo šaltinius, pagrindinių finansų maklerių sąrašus ir įvairioms įvykių sekoms pritaikytus likvidumo susitarimus ypatingais atvejais), investuotojų išpirkimo apribojimus, turimą turtą, naudojant vertinimą pagal tam tikrą modelį, finansinį svertą, išvestinių finansinių priemonių pozicijas (įskaitant tariamąsias sumas ir pateiktą įkaitą), nelikvidų turtą, investavimui netinkamą turtą ir skolintų vertybinių popierių pardavimo naudojimą. ECB tikisi, kad bus konsultuojamasi su ESRT dėl šios srities įgyvendinimo priemonių priėmimo.

11.

Finansinio sverto sąvoka yra labai svarbi daugelio AIFV įgyvendintame veiklos modelyje. Tačiau, pagal pasiūlytą direktyvą „finansinio sverto“ apibrėžtis neapima specialių finansinio sverto rodiklio sąvokų. ECB yra susirūpinęs, kad be papildomų patikslinimų, įterptų į pasiūlytos direktyvos tekstą, pasiūlytą apibrėžtį gali būti sudėtinga įgyvendinti. Prie bet kokių įgyvendinimo priemonių šioje srityje techniniais įnašais turėtų prisidėti centriniai bankai ir priežiūros institucijos, kurios nėra centriniai bankai. Taigi ECB tikisi, kad su ESRT ir EFPIS bus konsultuojamasi dėl įgyvendinimo priemonių, kurios bus priimtos šioje srityje, įskaitant, kaip pasiūlyta priede pateiktame 7 pakeitime, dėl galimų priemonių, patobulinančių „finansinio sverto“ sąvoką, ir dėl patikslinimo, kada AIF sistemiškai naudoja didelį finansinį svertą.

12.

Pasiūlytos direktyvos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose nustatomi AIFV naudojamo finansinio sverto lygio apribojimai, atsižvelgdama į, inter alia, AIF tipus, jų investavimo strategijas ir finansinio sverto šaltinius. ECB pripažįsta, kad finansinis svertas gali sukelti didelę riziką finansiniam stabilumui. Dėl savo investavimo lankstumo AIFV gali vaidinti svarbų vaidmenį didinant finansų rinkos likvidumą, taip prisidėdami prie efektyvaus finansų rinkos veikimo ir kainos formavimo. Kad jie galėtų vykdyti šį vaidmenį, AIF turi būti taikomi subalansuoti ir tinkamai su rizika suderinti finansinio sverto apribojimai, kuriais būtų atsižvelgiama į jų didelės rizikos lygį, tuo pačiu perdėtai netrukdant jų investavimo lankstumui.

13.

ECB yra pasiruošęs, jei būtų paprašyta, pateikti nuomonę dėl bet kokio pataisyto projekto, kuris būtų parengtas. Kur ECB rekomenduoja iš dalies pakeisti pasiūlytą direktyvą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su paaiškinimu yra pateikiami priede. Dauguma šių pasiūlymų neatspindi pirmiau pateiktų bendro pobūdžio pastabų.