EUR-Lex Prieiga prie Europos Sąjungos teisės
Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“
Dokumentas 02001R2423-20080104
Regulation (EC) No 2423/2001 of the European Central Bank of 22 November 2001 concerning the consolidated balance sheet of the monetary financial institutions sector (ECB/2001/13)
Konsoliduotas tekstas: Europos centrinio banko reglamentas (EB) Nr. 2423/2001 2001 m. lapkričio 22 d. dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus konsoliduoto balanso (ECB/2001/13)
Europos centrinio banko reglamentas (EB) Nr. 2423/2001 2001 m. lapkričio 22 d. dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus konsoliduoto balanso (ECB/2001/13)
Nebegalioja
2001R2423 — LT — 04.01.2008 — 006.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (EB) Nr. 2423/2001 2001 m. lapkričio 22 d. dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus konsoliduoto balanso (OL L 333, 17.12.2001, p.1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (EB) Nr. 994/2002 2002 m. birželio 6 d. |
L 151 |
11 |
11.6.2002 |
|
|
EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (EB) Nr. 2174/2002 2002 m. lapkričio 21 d. |
L 330 |
29 |
6.12.2002 |
|
|
L 250 |
17 |
2.10.2003 |
||
|
EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (EB) Nr. 2181/2004 2004 m. gruodžio 16 d. |
L 371 |
42 |
18.12.2004 |
|
|
EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (EB) Nr. 4/2007 2006 m. gruodžio 14 d. |
L 2 |
3 |
5.1.2007 |
|
|
EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (EB) Nr. 1489/2007 2007 m. lapkričio 29 d. |
L 330 |
20 |
15.12.2007 |
|
EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (EB) Nr. 2423/2001
2001 m. lapkričio 22 d.
dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus konsoliduoto balanso
(ECB/2001/13)
EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,
atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos ( 2 ), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2531/98 dėl Europos centrinio banko privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo ( 3 ), ypač į jo 6 straipsnio 4 dalį,
kadangi:|
(1) |
1998 m. gruodžio 1 d. Europos centrinio banko reglamentas (EB) Nr. 2819/98 dėl pinigų finansinių institucijų konsoliduoto balanso (ECB/1998/16) ( 4 ) jau buvo iš dalies pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1921/2000 (ECB/2000/8) ( 5 ); dabar, naujai iš esmės keičiant minėtą reglamentą, tam tikras nuostatas reikėtų pertvarkyti ir įtraukti į vientisą šio reglamento tekstą. |
|
(2) |
Vykdant Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) užduotis, reikia pateikti konsoliduotą pinigų finansinių institucijų (PFI) sektoriaus balansą. Pagrindinė jo paskirtis yra pateikti Europos centriniam bankui išsamią statistinę informaciją apie pinigų pokyčius dalyvaujančiose valstybėse narėse, priskiriamose vienai ekonominei erdvei. Ši statistika apima agreguotus finansinio turto ir įsipareigojimų balanso atsargų duomenis, aukštos kokybės paskolų srautų duomenis ir pagerintus srautų duomenis apie turimus vertybinius popierius. |
|
(3) |
ECB, vadovaudamasis Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau - Sutartis) nuostatomis ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statute (toliau - Statutas) nustatytomis sąlygomis, priima taisykles, kiek reikalinga ECBS užduotims, apibrėžtoms Statute, o kai kuriais atvejais - Sutarties 107 straipsnio 6 dalyje nurodytose Tarybos priimtose nuostatose, įvykdyti. |
|
(4) |
Pagal Statuto 5.1 straipsnį, kad vykdytų ECBS užduotis, ECB, padedamas nacionalinių centrinių bankų (NCB), turi rinkti reikalingą statistinę informaciją iš kompetentingų nacionalinių institucijų arba tiesiogiai iš ūkio subjektų. Statuto 5.2 straipsnyje nustatyta, kad NCB, kiek įmanoma, vykdo 5.1 straipsnyje nustatytas užduotis. |
|
(5) |
NCB gali būti reikalinga, ir tai gali sumažinti jų atskaitomybės naštą, rinkti iš faktinės atskaitomybės visumos statistinę informaciją, reikalingą ECB statistiniams reikalavimams įvykdyti, kaip dalį platesnės statistinės atskaitomybės sistemos, kurią savo atsakomybe nustato NCB pagal Bendrijos arba nacionalinę teisę arba priimtą praktiką ir kuri naudojama kitais statistikos tikslais, jeigu tai netrukdo vykdyti ECB statistinių reikalavimų. Siekiant didesnio skaidrumo, šiais atvejais atskaitingiems ūkio subjektams tikslinga pranešti apie tai, kad duomenys renkami kitais statistikos tikslais. Konkrečiais atvejais ECB gali pasinaudoti tokiais tikslais surinkta statistine informacija savo reikalavimams įvykdyti. |
|
(6) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 2533/98 3 straipsnį ECB turi nurodyti faktinę atskaitomybės visumą nustatytose atraminės atskaitomybės visumos ribose, suteikiant ECB teisę konkrečioms atskaitingų ūkio subjektų klasėms netaikyti visų arba dalies jo statistinės atskaitomybės reikalavimų. 6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ECB gali priimti taisykles, nustatančias sąlygas, pagal kurias galima naudotis teise tikrinti arba privalomai rinkti statistinę informaciją. |
|
(7) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 2531/98 5 straipsnį ECB įgaliojamas priimti reglamentus arba sprendimus dėl privalomųjų atsargų reikalavimų netaikymo įstaigoms, nustatyti įsipareigojimų kitai įstaigai neįskaitymo į pastarosios privalomųjų atsargų bazę arba išskaitymo iš jos būdus ir skirtingas privalomųjų atsargų normas konkrečioms įsipareigojimų kategorijoms. Pagal 6 straipsnį ECB turi teisę rinkti iš įstaigų privalomosioms atsargoms taikyti reikalingą informaciją ir tikrinti įstaigų teikiamos informacijos apie privalomųjų atsargų reikalavimų vykdymą tikslumą ir kokybę. Siekiant sumažinti bendrą atskaitomybės naštą, nuolatiniam kredito įstaigų, kurioms taikoma ECBS privalomųjų atsargų sistema atsargų bazės skaičiavimui pageidautina papildomai naudoti statistinę informaciją, pateiktą mėnesiniame balanse. |
|
(8) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 2533/98 4 straipsnį valstybės narės organizuoja savo veiklą statistikos srityje ir visapusiškai bendradarbiauja su ECBS, kad garantuotų, jog Statuto 5 straipsnyje nustatyti įsipareigojimai yra vykdomi. |
|
(9) |
Nors pagal Statuto 34.1 straipsnį ECB priimami reglamentai nesuteikia jokių teisių ir nenustato jokių prievolių nedalyvaujančioms valstybėms narėms, Statuto 5 straipsnis taikomas dalyvaujančioms ir nedalyvaujančioms valstybėms narėms. Reglamente (EB) Nr. 2533/98 nurodoma, kad Statuto 5 straipsnis kartu su Sutarties 5 straipsniu reiškia įsipareigojimą nacionaliniu lygiu parengti ir įgyvendinti visas priemones, kurios, nedalyvaujančių valstybių narių nuomone, joms reikalingos, kad galėtų rinkti statistinę informaciją pagal ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus ir laiku pasirengtų statistikos srityje, kad jos galėtų tapti dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis. |
|
(10) |
Siekiant palengvinti ECB ir kredito įstaigų likvidumo valdymą, atsargų reikalavimus reikėtų tvirtinti ne vėliau kaip pirmąją jų laikymo laikotarpio dieną; išimtiniais atvejais kredito įstaigoms gali prireikti pateikti atsargų bazės arba patvirtintų atsargų reikalavimų pataisymo ataskaitas; atsargų reikalavimų patvirtinimo ir pripažinimo procedūros nepažeidžia atskaitingų subjektų prievolės visada teikti teisingą informaciją ir taisyti klaidingą statistinę informaciją, kurią jie anksčiau galbūt pateikė. |
|
(11) |
Reikia nustatyti konkrečias jungimosi ir skaidymosi proceso, kuriame dalyvauja kredito įstaigos, procedūras, siekiant paaiškinti šių įstaigų prievoles privalomųjų atsargų atžvilgiu; šiame reglamente pateikti jungimosi ir skaidymosi apibrėžimai yra grindžiami jau vartojamais antriniuose Bendrijos teisės aktuose apibrėžimais dėl ribotos atsakomybės kompanijų. Minėti apibrėžimai buvo pritaikyti šiam reglamentui; šios procedūros nepažeidžia privalomųjų atsargų laikymo per tarpininką galimybės. |
|
(12) |
ECB pinigų statistinius duomenis gauna iš PFI balanso statistinių duomenų, kurie renkami pagal antrajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape parengtą Reglamentą (EB) Nr. 2819/98 (ECB/1998/16), ir dėl to buvo laikomi tik minimaliu duomenų rinkiniu, reikalingu pinigų politikos reikmėms. Be to, minėtame reglamente buvo numatyta rinkti tik balanse nurodomų atsargų duomenis, netaikant jo duomenims apie patikslinimus dėl perkainojimo, reikalingiems rinkti srautų statistiką pinigų P3, pagal kuriuos skaičiuojami augimo tempai, priešiniams. Atsižvelgiant į šių duomenų rinkinių ribotumą, buvo būtina praplėsti renkamus PFI balanso duomenis. |
|
(13) |
Būtina išplėsti reikalavimus, taikomus mėnesiniams duomenims, reikalaujant pateikti mėnesinius duomenis apie indėlių įsipareigojimus, suskaidytus pagal subsektorius ir pagal terminą/valiutas, ir apie paskolas, suskaidytus pagal subsektorius/terminą ir paskirtį, kadangi tokie suskaidymai yra svarbūs pinigų politikos tikslais. Čia įeina ir tie duomenys, kurie anksčiau buvo renkami tik kas ketvirtį. |
|
(14) |
Pinigų junginiams ir priešiniams reikalinga atsargų ir srautų statistika turi būti išvedama laiku. Srautų statistika iš konsoliduoto balanso atsargų išvedama, pasinaudojant papildoma statistine informacija apie valiutos santykio pokyčius, kitus vertybinių popierių vertės ir visiško ar dalinio paskolų nurašymo pokyčius, kitokius patikslinimus, tokius kaip, pavyzdžiui, perklasifikavimai. |
|
(15) |
Būtina užtikrinti, kad duomenys apie visišką arba dalinį paskolų nurašymą būtų tinkamai suderinti ir labai kokybiški, taikant šį reikalavimą atskaitingų subjektų teikiamai statistinei informacijai. Taip pat reikia rinkti duomenis apie vertybinių popierių perkainojimus dėl kainos. |
|
(16) |
Atskira balanso duomenų kategorija „pinigų rinkos vertybiniai popieriai“ panaikinama, sujungiant ją su įsipareigojimų dalies duomenų kategorija „išleisti skolos vertybiniai popieriai“. Šiai kategorijai priskiriamos priemonės įrašomos į „išleistus skolos vertybinius popierius“ ir klasifikuojamos pagal jų pradinį terminą. PFI balanso turto dalyje duomenų kategorijos taip pat buvo atitinkamai perskirstytos. |
|
(17) |
Apibrėžiant indėlius, reikėtų atsižvelgti į iš anksto apmokėtų lėšų naudojimą elektroninių pinigų kontekste, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Apibrėžimai
Šiame reglamente vartojamos sąvokos „atskaitingi subjektai“, „dalyvaujanti valstybė narė“, „rezidentas“ ir „rezidavimas“ apibrėžiamos Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje.
Šiame reglamente vartojamos sąvokos „elektroninių pinigų įstaiga“ ir „elektroniniai pinigai“ apibrėžiamos 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/46/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros ( 6 ) 1 straipsnio 3 dalyje.
2 straipsnis
Faktinė atskaitomybės visuma
1. Faktinę atskaitomybės visumą sudaro dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje reziduojančios PFI. Statistikos tikslais PFI apima kredito įstaigas rezidentes, apibrėžtas Bendrijos teisėje, ir visas kitas finansines įstaigas rezidentes, kurios verčiasi priimdamos indėlius ir (arba) indėliams artimus pakaitus iš subjektų, kurie nėra PFI, ir savo sąskaita (bent jau ekonomine prasme) teikdamos kreditus ir (arba) investuodamos į vertybinius popierius.
2. Nacionaliniai centriniai bankai mažoms PFI gali taikyti nukrypimus, jeigu kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje mėnesines konsoliduotas balansines ataskaitas teikiančių PFI agreguotas balansas sudaro bent 95 % visų PFI balanso atsargų. NCB laiku patikrina, kaip laikomasi šios sąlygos, kad prireikus galėtų suteikti arba atšaukti bet kokį nukrypimą, įsigaliojantį nuo kiekvienų metų pradžios.
3. I priedo 1 dalies III skyriaus vi punkte faktiškai atsiskaitančius tarpininkus taip pat sudaro kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo korporacijas ir pensijų fondus (toliau — KFT), kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 2 dalies a punkte. NCB šiems subjektams gali suteikti leidžiančias nukrypti nuostatas, jeigu reikalaujama statistinė informacija yra renkama iš kitų prieinamų šaltinių pagal I priedo 1 dalies III skyriaus vi punktą. Siekdami suteikti arba, jei būtina, atšaukti bet kurią leidžiančią nukrypti nuostatą, NCB, susitarę su ECB, nuo kiekvienų metų pradžios tinkamu laiku tikrina šios sąlygos įgyvendinimą. Šiame Reglamente NCB gali nustatyti ir palaikyti atsiskaitančių KFT sąrašą pagal I priedo 1 dalies III skyriaus vi punkte nustatytus principus.
4. Nepažeidžiant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) ( 7 ) ir 2003 m. rugsėjo 12 d. Europos centrinio banko reglamento (EC) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (ECB/2003/9) ( 8 ) 2 straipsnio, NCB, atsižvelgdami į III priedo 2–4 dalyse nustatytas sąlygas, atskiroms elektroninių pinigų įstaigoms gali taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas. NCB laiku tikrina, ar tenkinamos III priedo 2 dalyje nustatytos sąlygos, kad galėtų taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas arba, prireikus, jų nebetaikyti. Kiekvienas NCB, taikydamas leidžiančias nukrypti nuostatas, praneša apie tai ECB.
3 straipsnis
Statistikos reikmėms naudojamas PFI sąrašas
1. Vadovaudamasis I priedo 1 dalies I skyriuje išdėstytais klasifikavimo principais, ECB parengia ir tvarko PFI sąrašą, naudojamą statistikos reikmėms, atsižvelgdamas į dažnumo ir savalaikiškumo reikalavimus, kurie atsiranda naudojant tą sąrašą ECBS privalomųjų atsargų sistemos reikmėms. PFI sąrašo, naudojamo statistikos reikmėms, parengimo ir tvarkymo įgaliojimai yra suteikti ECB Vykdančiajai valdybai.
2. Statistikos reikmėms naudojamą PFI sąrašą ir jo atnaujinimus NCB ir ECB suinteresuotoms institucijoms pateikia tinkamu būdu, įskaitant elektronines priemones, internetą arba suinteresuotų atskaitingų subjektų prašymu išspausdintą popieriuje.
3. Statistikos reikmėms naudojamas PFI sąrašas skirtas tik informacijai. Tačiau, jeigu pagal šio straipsnio 2 dalį prieinamas naujausias sąrašo variantas yra klaidingas, ECB netaiko nuobaudų jokiam savo atskaitomybės reikalavimus netinkamai vykdžiusiam subjektui, jei tokiu sąrašu jis naudojosi, sąžiningai nežinodamas, jog jis neteisingas.
4 straipsnis
Statistinės atskaitomybės reikalavimai
1. Kad būtų galima reguliariai parengti PFI sektoriaus konsoliduoto balanso atsargas ir srautus, faktinė atskaitomybės visuma valstybės narės, kurios rezidentė yra PFI, nacionaliniam centriniam bankui pateikia mėnesinę statistinę informaciją, susijusią su savo ataskaitinio laikotarpio pabaigos balansu, ir mėnesinius srautų patikslinimus dėl visiškai ar dalinai nurašytų paskolų ir turimų vertybinių popierių perkainojimų dėl kainos per ataskaitinį laikotarpį. Kita informacija apie tam tikrus balanso atsargų straipsnius teikiama kas ketvirtį.
2. Reikalaujama statistinė informacija yra nurodyta šio reglamento I priede. ►M3 I priedo 1 dalies IV skirsnio 6a ir 7a skirsnio dalių atžvilgiu kiekvienas NCB įvertina, ar I priedo 2 dalies 3 ir 4 lentelių ►M5 „#“ arba „*“ ženklu ◄ pažymėtų langelių duomenys yra nereikšmingi, ir praneša atskaitingiems ūkio subjektams, jei jis nereikalauja jų pateikti. ◄
3. Reikalaujama statistinė informacija pateikiama laikantis šio reglamento IV priede nustatytų būtiniausių perdavimo, tikslumo, koncepcinio atitikimo ir taisymo reikalavimų.
4. Atsižvelgdami į nacionalines charakteristikas, NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės reikalavimus, kurių turi laikytis faktinė atskaitomybės visuma. NCB užtikrina, kad pagal tokius atskaitomybės reikalavimus būtų teikiama reikalinga statistinė informacija ir būtų galima kruopščiai patikrinti, kaip laikomasi 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų būtiniausių perdavimo, tikslumo, koncepcinio atitikimo ir taisymo reikalavimų.
5. Taikant 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus nukrypimus, PFI statistinės atskaitomybės reikalavimai sumažinami taip:
— kredito įstaigoms, kurioms taikomi tokie nukrypimai, nustatomi sumažinti šio reglamento II priede išvardyti atskaitomybės reikalavimai,
— mažoms PFI, kurios nėra kredito įstaigos, taikomi sumažinti šio reglamento III priede išvardyti atskaitomybės reikalavimai.
Mažos PFI gali nuspręsti nesinaudoti tokiais nukrypimais ir vykdyti visus atskaitomybės reikalavimus.
6. Nepažeisdami 2 straipsnio 2 dalyje minimo nukrypimo, NCB gali taikyti nukrypimą reikalavimui teikti duomenis apie pinigų rinkos fondų (PRF) patikslinimus dėl perkainojimo ir panaikinti PRF visus reikalavimus teikti duomenis apie perkainojimo patikslinimus.
7. NCB gali taikyti nukrypimą reikalavimui dėl duomenų apie vertybinių popierių perkainojimus dėl kainos teikimo dažnumo ir savalaikiškumo ir reikalauti, kad šie duomenys būtų teikiami kas ketvirtį ir tokiu pat nustatytu laiku kaip kas ketvirtį teikiami duomenys apie atsargas, laikantis šių reikalavimų:
— atskaitingi subjektai pateikia NCB atitinkamą informaciją apie vertinimo būdus ir nurodo skirtingais būdais įvertintas turimas priemones procentais,
— jei yra padarytas didelis perkainojimas dėl kainos, NCB turi teisę reikalauti, kad atskaitingi subjektai pateiktų papildomos informacijos apie tą mėnesį, kai įvyko toks pasikeitimas.
8. Jungimosi, skaidymosi ar bet kokio kito reorganizavimo, galinčio turėti poveikį atskaitingo subjekto statistinės prievolės vykdymui, atveju po to, kai tampa žinoma apie ketinimą įgyvendinti tokią operaciją ir likus pakankamai laiko iki įsigaliojant susijungimui, skaidymuisi ar reorganizavimui, šiuose procesuose dalyvaujantis atskaitingas subjektas atitinkamam NCB praneša apie procedūras, kuriomis planuojama vykdyti šiame reglamente nustatytus atskaitomybės reikalavimus.
5 straipsnis
Pateiktos statistinės informacijos naudojimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2818/98 (ECB/1998/15)
1. Pagal šį reglamentą kredito įstaigų pateiktą statistinę informaciją kiekviena kredito įstaiga naudoja savo atsargų bazei apskaičiuoti 1998 m. gruodžio 1 d. Europos centrinio banko reglamente (EB) Nr. 2818/98 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (ECB/1998/15) ( 9 ), su pakeitimais, padarytais Reglamente (EB) Nr. 1921/2000 (ECB/2000/8) nustatyta tvarka. Visų pirma, kiekviena kredito įstaiga šią informaciją patikrinti, kaip ji vykdo savo privalomųjų atsargų reikalavimus per visą atsargų laikymo laikotarpį.
▼M3 —————
3. Specialiosios ir pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl ECBS privalomųjų atsargų sistemos taikymo yra nustatytos šio reglamento II priede. Specialiosios minėto priedo nuostatos panaikina Reglamento (EB) Nr. 2818/98 (ECB/1998/15) nuostatas.
6 straipsnis
Tikrinimas ir privalomas rinkimas
Teisė tikrinti arba privalomai rinkti informaciją, kurią teikia atskaitingi subjektai, vykdydami šiame reglamente nustatytus statistinės atskaitomybės reikalavimus, suteikiama NCB, nepažeidžiant ECB teisės pačiam pasinaudoti šiomis teisėmis. Šia teise visų pirma naudojamasi tada, kai faktinei atskaitomybės visumai priklausanti įstaiga nevykdo šio reglamento IV priede nustatytų būtiniausių perdavimo, tikslumo, koncepcinio atitikimo ir taisymo reikalavimų.
7 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl šio reglamento sudedamųjų dalių taikymo išdėstytos šio reglamento V priede.
8 straipsnis
Panaikinimas
1. Reglamentas (EB) Nr. 2819/98 (ECB/1998/16) panaikinamas 2003 m. sausio 1 d.
2. Nuorodos į panaikintą reglamentą aiškinamos kaip nuorodos į šį reglamentą.
9 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2003 m. sausio 1 d.
I PRIEDAS
STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI IR KLASIFIKAVIMO PRINCIPAI
1 DALIS
Pinigų finansinės institucijos ir statistinės atskaitomybės reikalavimai
Įvadas
Pagal šiuos reikalavimus turi būti reguliariai teikiamos tinkamai parengtos vienai ekonominei erdvei priskiriamų dalyvaujančių valstybių narių pinigų kūrimo finansinių tarpininkų konsoliduoto balanso atsargos ir srautai, apimantys visą vienalytį pinigų sektorių ir atskaitomybės visumą.
Todėl dalyvaujančių valstybių narių statistikos sistema, taikoma pinigų finansinių institucijų (PFI) sektoriaus konsoliduotam balansui, susideda iš šių dviejų pagrindinių elementų:
— PFI sąrašo, naudojamo statistikos tikslais, ir
— statistinės informacijos, kurią šios PFI teikia kas mėnesį ir kas ketvirtį, nurodymo.
Kad būtų gauta visapusiška informacija apie PFI balansus, būtina nustatyti tam tikrus atskaitomybės reikalavimus apie kitus finansinius tarpininkus, išskyrus draudimo korporacijas ir pensijų fondus (toliau — KFT), kai jos užsiima finansine veikla, apimančia PFI akcijas (vienetus).
Šią statistinę informaciją nacionaliniai centriniai bankai (NCB) renka iš PFI ir iš KFT neviršydami I skyriaus 6 pastraipoje nustatytų ribų ir vadovaudamiesi nacionaline praktika, pagrįstomis suderintomis sąvokomis ir klasifikacijomis, nustatytomis šiame priede.
I. Pinigų finansinės institucijos
|
1. |
Europos centrinis bankas (ECB) rengia ir reguliariai atnaujina statistikos tikslais naudojamą PFI sąrašą, laikydamasis toliau nustatytų klasifikavimo principų. Vienas svarbus aspektas - tai finansinės naujovės, kurioms savo ruožtu įtakos turi bendrosios rinkos vystymasis bei ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimas, kurie daro poveikį finansinių priemonių ypatumams ir skatina finansines įstaigas keisti savo veiklos kryptis. Stebėjimo ir nuolatinio tikrinimo procedūros užtikrina, kad PFI sąrašas būtų atnaujinamas, tikslus ir kuo vienalytiškesnis bei pakankamai pastovus statistikos tikslais. Statistikos tikslais naudojamame PFI sąraše nurodoma, ar įstaigoms taikoma įstatyme nustatyta Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) privalomųjų atsargų sistema. |
|
2. |
Kaip nurodoma šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje pateiktame apibrėžime, PFI sektorių sudaro centriniai bankai ir dvi didelės finansinių institucijų rezidenčių grupės. Tai Bendrijos teisėje apibrėžiamos kredito įstaigos („įmonė, kuri verčiasi indėlių) ( 10 ) ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita; arba elektroninių pinigų įstaiga, apibrėžiama 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/46/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros“) (OL L 275, 2000 10 27, p. 39) ( 11 )ir kitos PFI, t. y. kitos kredito įstaigos rezidentės, atitinkančios PFI apibrėžimą, neatsižvelgiant į jų veiklos pobūdį. Pastarosios kredito įstaigos klasifikuojamos pagal jų leidžiamų finansinių priemonių pakeičiamumo kredito įstaigose laikomais indėliais laipsnį, jeigu jos atitinka PFI apibrėžimą kitais požiūriais. |
|
3. |
Būtina pabrėžti, kad Direktyvoje 2000/12/EB numatyta jos netaikyti kai kuriems subjektams. Jeigu minėti subjektai atitinka PFI apibrėžimą, jiems taikomas šis reglamentas. |
|
4. |
Galimybė pakeisti indėlius finansinių tarpininkų leidžiamomis finansinėmis priemonėmis nustatoma, atsižvelgiant į finansinių priemonių likvidumą, tokius ypatumus kaip galimybė jas perleisti, konvertabilumas, jų vertės tikrumas ir apyvartumas organizuotoje rinkoje, ir prireikus į terminą, kuriam minėtos priemonės yra išleistos. ►M6 Šie galimybės pakeisti indėlius kitomis priemonėmis kriterijai taip pat taikomi siekiant nustatyti, ar įsipareigojimai turėtų būti klasifikuojami kaip indėliai, išskyrus atvejus, kai tokiems įsipareigojimams yra numatyta atskira kategorija. ◄ |
|
5. |
►M6 Pagal pirmiau pateiktą punktą nustatant galimybę pakeisti indėlius kitomis priemonėmis ir klasifikuojant įsipareigojimus kaip indėlius: ◄ — galimybė perleisti - tai galimybė realizuoti finansinėje priemonėje esančias lėšas, naudojant mokėjimo priemones, tokias kaip čekiai, perleidimo pavedimai, tiesioginis debetas arba panašios priemonės, — konvertabilumas - tai galimybė konvertuoti finansines priemones į valiutą arba pervedamasis indėlius ir tokio konvertavimo kaina; dėl tokio konvertavimo prarastos mokesčių lengvatos gali būti laikomos tam tikros rūšies bauda, kuri sumažina likvidumą, — vertės tikrumas - tai finansinės priemonės tikslios kapitalo vertės nacionaline valiuta žinojimas iš anksto, — vertybiniai popieriai, kurie yra kotiruojami ir kuriais reguliariai prekiaujama organizuotoje rinkoje, laikomi apyvarčiais organizuotoje rinkoje. Atvirų kolektyvinio investavimo įmonių akcijos neturi įprastos rinkos. Tačiau investuotojai akcijų kainą žino kiekvieną dieną ir pagal ją gali atsiimti įdėtas lėšas. |
|
6. |
Kolektyvinio investavimo įmonių (KIĮ) atveju pinigų rinkos fondai (PRF) atitinka nustatytas likvidumo sąlygas ir todėl priskiriami PFI sektoriui. Pinigų rinkos fondai apibrėžiami kaip tokios KIĮ, kurių finansinės priemonės pagal likvidumą yra artimi indėlių pakaitai ir kurios daugiausia investuoja į pinigų rinkos finansines priemones ir (arba) į PRF akcijas/vienetus, ir (arba) į kitas perleidžiamas skolos finansines priemones, kurių likęs grąžinimo terminas yra ne ilgesnis kaip vieneri metai, ir (arba) bankų indėlius, ir (arba) kurių pajamingumo norma panaši į pinigų rinkos finansinių priemonių palūkanų normas. PRF identifikavimo kriterijai nustatomi pagal viešai skelbiamus prospektus, taip pat fondo taisykles, steigimo dokumentus, patvirtintus įstatus, akcijų pasirašymo dokumentus arba investicijų sutartis, pardavimo dokumentus ar bet kokį kitą panašaus poveikio KIĮ dokumentą. ►M2 Pats PRF ar jam teisiškai atstovaujantys asmenys užtikrina bet kurios informacijos, kurios reikia PFI atskaitomybės reikalavimams patenkinti, pateikimą. Duomenys, kai dėl praktinių priežasčių tai yra būtina, gali būti efektyviai pateikiami bet kurio kito subjekto, kuris užsiima finansine veikla, apimančia PRF akcijas (vienetus), tokia, kaip depozitoriumai. ◄ |
|
7. |
PRF apibrėžimui 6 dalyje taikomi šie terminai: — KIĮ - tai įmonės, kurių vienintelė paskirtis yra kolektyviai investuoti iš visuomenės gautą kapitalą ir kurių vienetai jų turėtojų prašymu tiesiogiai arba netiesiogiai atperkamos ar išperkamos iš įmonės turto. Tokios įmonės gali būti steigiamos pagal sutarčių teisę (kaip valdymo bendrovių valdomi bendri fondai) arba pagal turto patikėjimo santykius reguliuojančias teisės normas (kaip smulkiųjų investuotojų patikos fondai), arba pagal įstatus (kaip investicinės bendrovės), — bankų indėliai - tai grynųjų pinigų indėliai kredito įstaigose, grąžintini pareikalavus arba įspėjus apie atsiėmimą ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius arba suėjus sutartiniam ne ilgesniam kaip dvejų metų terminui, įskaitant sumas, sumokėtas kredito įstaigoms už vertybinių popierių perleidimą pagal atpirkimo operacijas arba vertybinių popierių paskolas, — artimi indėlių pakaitai pagal likvidumą - tai galimybė įprastomis rinkos sąlygomis atpirkti, išpirkti arba perleisti KIĮ vienetus jų turėtojo prašymu, kai vienetų likvidumas prilygsta indėlių likvidumui, — daugiausia reiškia ne mažiau kaip 85 % investicijų portfelio, — pinigų rinkos finansinės priemonės - tai pervedamų skolos finansinių priemonių, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje, klasės (pavyzdžiui, indėlių sertifikatai, komerciniai vekseliai ir banko akceptai, iždo ir vietinės valdžios vekseliai) dėl to, kad joms būdingi toliau išvardyti ypatumai: —i) likvidumas, kai jas galima atpirkti, išpirkti arba parduoti, taikant ribotą mokestį už tokią paslaugą, išreiškiamą nedideliais atlygiais už paslaugą ir nedideliu pardavimo kainos ir pardavėjo prašomos kainos skirtumu, atsiskaitant labai greitai; ir ii) rinkos gylis, kai jomis prekiaujama rinkoje, kuri pajėgi absorbuoti didelį skaičių sandorių ir kurioje prekyba tokiomis didelėmis apimtimis turi tik nedidelį poveikį jų kainai; ir iii) vertės tikrumas, kai jų vertę galima tiksliai nustatyti bet kuriuo metu arba bent kartą per mėnesį; ir iv) maža palūkanų rizika, kai jų likęs grąžinimo terminas yra iki vienerių metų imtinai arba kurių pajamingumas reguliariai tikslinamas pagal pinigų rinkos sąlygas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių; ir v) maža kredito rizika, kai tokios finansinės priemonės: — įrašytos oficialiuose vertybinių popierių biržos sąrašuose arba jomis prekiaujama kitose nuolat veikiančiose organizuotose, pripažintose ir atvirose rinkose, arba — leidžiamos pagal investuotojams ir santaupoms apsaugoti skirtas taisykles, arba — kurias išleidžia: —— centrinė, regioninė ar vietinė valdžios institucija, valstybės narės centrinis bankas, Europos Sąjunga, ECB, Europos investicijų bankas, valstybė ne narė arba, jeigu pastaroji yra federalinė valstybė, viena iš federaciją sudarančių narių arba viešoji tarptautinė organizacija, kuriai priklauso viena valstybė narė ar kelios, — arba — įstaiga, kuriai taikoma riziką ribojanti priežiūra pagal Bendrijos teisėje nustatytus kriterijus, arba įstaiga, kuriai taikomos riziką ribojančios taisyklės ir kuri jų laikosi, kai, kompetentingų institucijų nuomone, tokios taisyklės yra bent jau tokios pat griežtos, kaip Bendrijos teisėje nustatytos taisyklės, arba kurias garantuoja bet kuri tokia įstaiga, — arba — įmonė, kurios vertybiniai popieriai yra įtraukti į oficialius vertybinių popierių biržos sąrašus arba kuriais prekiaujama kitose nuolat veikiančiose, pripažintose ir atvirose reguliuojamose rinkose. |
|
8. |
Europos sąskaitų sistemoje (ESA 95) PFI priskiriamos finansinės institucijos skirstomos į du subsektorius, būtent: centrinius bankus (S.121) ( 12 ) ir kitas PFI (S.122). |
|
9. |
Šiame reglamente: — „PRF registruotos akcijos (vienetai)“; reiškia PFR akcijas (vienetus), kurios vadovaujantis nacionalinės teisės aktais apskaitomos identifikuojant akcijų (vienetų) turėtojai, įtraukiant informaciją apie turėtojo rezidavimo vietą, — „PRF savininko akcijos (vienetai)“; reiškia PFR akcijas (vienetus), kurios vadovaujantis nacionalinės teisės aktais nėra apskaitomos, identifikuojant akcijų (vienetų) turėtojus, arba apskaitomos, bet neįtraukiant informacijos apie turėtojo rezidavimo vietą. |
II. Apskaitos taisyklės
Jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip, apskaitos taisyklės, kurių laikosi PFI atskaitomybės pagal šį reglamentą tikslais, yra nustatytos į nacionalinę teisę perkeltoje 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvoje 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės ( 13 ) ir visuose kituose taikomuose tarptautiniuose standartuose. Nepažeidžiant valstybėse narėse galiojančių įskaitymo taisyklių ir apskaitos praktikos, statistikos tikslais duomenys apie visą finansinį turtą ir įsipareigojimus teikiami bendrąja verte.
III. Konsoliduotas mėnesio balansas: atsargos
Tikslas
|
1. |
Tikslas - pateikti mėnesio duomenis apie PFI veiklos atsargas. Teikiami duomenys turi būti pakankamai išsamūs, kad ECB gautų išsamią statistinę informaciją apie pinigų pokyčius dalyvaujančiose valstybėse narėse, priskiriamose vienai ekonominei erdvei, ir būtų galima lanksčiau skaičiuoti pinigų suvestinius rodiklius ir jų priešinius šioje erdvėje. Be to, kredito įstaigų, kurioms taikoma ECBS privalomųjų atsargų sistema, mėnesiniai duomenys apie atsargas, yra naudojami minėtų kredito įstaigų atsargų bazei skaičiuoti pagal 1998 m. gruodžio 1 d. Europos centrinio banko reglamentą (EB) Nr. 2818/98 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (ECB/1998/15) ( 14 ) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1921/2000 (ECB/2000/8) ( 15 ). Reikalaujami mėnesio atsargų duomenys yra nurodyti toliau pateiktoje 1 lentelėje. Langelius siaurais rėmeliais ( 16 ) pildo tik kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai (daugiau informacijos žr. II priedą); šiuos duomenis pateikti privaloma, išskyrus duomenis apie indėlius, grąžintinus įspėjus daugiau kaip prieš dvejus metus, kurie teikiami savanoriškai, kol bus nurodyta kitaip. Šio priedo 3 dalyje pateikiamas išsamus finansinių priemonių apibūdinimas. |
Reikalavimai
|
2. |
ECB dalyvaujančių valstybių narių erdvės pinigų suvestinių rodiklių duomenis parengia kaip likutines sumas (atsargas). Pinigų atsargą sudaro PFI banknotai ir monetos, esančios apyvartoje, bei kiti piniginiai įsipareigojimai (indėliai ir kitos finansinės priemonės, kurios yra artimi indėlių pakaitai). Pinigų atsargos priešiniai apima visus kitus PFI balanso straipsnius. ECB taip pat parengia srautus, kuriuos išveda iš atsargų ir kitų duomenų, įskaitant PFI teikiamus duomenis (žr. toliau pateiktą V skirsnį). |
|
3. |
ECB reikalauja statistinę informaciją suskirstyti pagal finansinių priemonių ir trukmės kategorijas, valiutas ir priešingas šalis. Kadangi turtui ir įsipareigojimams taikomi atskiri reikalavimai, dvi PFI balanso pusės čia yra analizuojamos iš eilės. Jos yra pateiktos šio priedo 2 dalies A lentelėje. i) Finansinių priemonių ir trukmės kategorijos a) Įsipareigojimai
b) Turtas
ii) Valiutos
iii) Priešingos šalys
iv) Paskolų paskirtis
v) Priemonių ir trukmės kategorijų siejimas su valiutomis ir priešingomis šalimis
vi) PRF akcijų (vienetų) turėtojų rezidavimo vieta
|
Savalaikiškumas
|
14. |
ECB gauna suvestinį mėnesio balansą su kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės PFI pozicijomis iki 15-tos darbo dienos pabaigos, pasibaigus mėnesiui, kurio duomenys pateikiami. NCB nusprendžia, kada jie turi gauti duomenis iš atskaitingų subjektų, kad būtų laikomasi šio termino, atsižvelgdami į duomenų pateikimo terminus, nustatytus ECBS privalomųjų atsargų sistemoms. |
Indėlių įsipareigojimų ir paskolų statistinis vertinimas
|
15. |
Pagal šį reglamentą duomenys apie indėlių įsipareigojimus ir paskolas teikiami mėnesio pabaigos likutine nominaliąja verte ir bendrąja verte. Nominalioji vertė – tai pagrindinės sumos, kurią skolininkas pagal sutartį turi grąžinti kreditoriui, dydis. |
|
16. |
Nacionaliniai centriniai bankai gali leisti pateikti paskolų vertę, sumažintą atidėjiniais, ir perimtų paskolų kainą, sutartą pirkimo dieną, jei visi reziduojantys atskaitingi agentai taiko tokią atskaitomybės praktiką, ir ji yra būtina siekiant užtikrinti statistinio paskolų vertinimo tęstinumą su duomenimis, pateiktais už laikotarpius iki 2005 m. sausio mėnesio. |
IV. Balanso statistika, teikiama kas ketvirtį (atsargos)
Tikslas
|
1. |
Tolesnei pinigų pokyčių analizei ir kitais statistikos tikslais, tokiais kaip finansinės sąskaitos ir mokėjimų balansas, reikia tam tikrų duomenų. Tam turi būti pateikti papildomi tam tikrų balanso straipsnių duomenys. |
Reikalavimai
|
2. |
Ketvirčių ataskaitose teikiami tik pagrindinių suvestinio balanso straipsnių duomenys. Be to, ECB gali numatyti tam tikrą lankstumą skaičiuojant suvestinius rodiklius, jeigu, remiantis aukštesniame apjungimo lygyje pateiktais skaičiais, galima pasakyti, jog nėra tikėtina, kad atitinkami duomenys būtų svarbūs. a) Dalyvaujančių valstybių narių ne pinigų finansinėms institucijoms suteiktų paskolų skirstymas pagal sektorius ir trukmę
b) Dalyvaujančių valstybių narių PFI indėlių įsipareigojimų valstybinio valdymo institucijoms, išskyrus centrinę vyriausybę skirstymas pagal sektorius
c) Skirstymas pagal šalis
d) Skirstymas pagal valiutas
e) Pozicijų su priešingomis šalimis, esančiomis už dalyvaujančiųjų valstybių ribų (nedalyvaujančiose valstybėse ir likusioje pasaulio dalyje), skirstymas pagal sektorius
|
Savalaikiškumas
|
9. |
Ketvirčio statistiką NCB perduoda ECB iki 28-tos darbo dienos pabaigos, pasibaigus mėnesiui, kurio duomenys pateikiami. NCB nusprendžia, kada jie turi gauti atitinkamus duomenis iš atskaitingų subjektų, kad būtų laikomasi šio termino. |
|
9a. |
Jei langelių, skirtų euro neįsivedusioms valstybėms narėms, pozicijos yra nereikšmingos, bet NCB vis tiek jas renka, NCB gali jas perduoti ECB papildomai uždelsdami vieną mėnesį po 28-os darbo dienos, einančios po ketvirčio, kurio pozicijos pateikiamos, pabaigos. NCB gali nuspręsti, kada jie turi gauti duomenis iš atskaitingųjų agentų, kad būtų laikomasi šio termino. |
Indėlių įsipareigojimų ir paskolų statistinis vertinimas
|
10. |
Duomenys apie indėlių įsipareigojimus ir paskolas yra teikiami pagal III skirsnio 15 ir 16 dalyse nustatytas taisykles mėnesio atsargų duomenims. |
V. Srautų statistikos rengimas
Tikslas
|
1. |
Pinigų suvestinių rodiklių ir jų priešinių srautų statistikai parengti būtina laiku gauti atsargų konsoliduoto balanso, kuriame pateikiami duomenys apie likutines turto ir įsipareigojimų sumas, duomenis apie sandorių vertę ir papildomą statistinę informaciją apie perklasifikavimus, valiutų santykio pokyčius, kitus vertinimo pokyčius ir tam tikrus patikslinimus, tokius kaip nurašytos paskolos. |
Reikalavimai
|
2. |
Finansiniai sandoriai apibrėžiami kaip skirtumas atsargų pozicijų ataskaitinėmis datomis mėnesio pabaigoje skirtumas, atėmus pokyčius, atsirandančius ne dėl sandorių, o dėl kitokių poveikių. Šiuo tikslu ECB reikalauja pateikti statistinę informaciją apie šiuos poveikius daugeliui PFI balanso straipsnių. Tokia informacija pateikiama patikslinimų, apimančių „perklasifikavimus ir kitus patikslinimus“, valiutų santykio patikslinimus ir „perkainojimus ir visiškai ar iš dalies nurašytas paskolas“, forma. Be to, ECB reikalauja pateikti paaiškinimus apie „perklasifikavimus ir kitų patikslinimus“. |
|
3. |
Statistikos reikalavimai, pagal šį reglamentą taikomi faktinei atskaitomybės visumai, yra susijęs tik su „perkainojimo patikslinimais“, apimančiais ataskaitinio laikotarpio visiškai ar iš dalies nurašytas paskolas ir turimų vertybinių popierių perkainojimus dėl kainos. |
|
4. |
Atskaitingiems subjektams taikomi privalomieji „atskaitomybės reikalavimai“, nurodyti šio priedo 2 dalies 1A lentelėje. Privalomieji reikalavimai — tai būtiniausi reikalavimai, kurių reikia laikytis rengiant ir įvertinant visus ECB reikalingus duomenis. NCB gali rinkti papildomus duomenis, nenumatytus „privalomuose reikalavimuose“. Šie papildomi duomenys gali būti susiję su 1A lentelėje pažymėtais skirstymais, neįeinančiais į „privalomuosius reikalavimus“. |
|
5. |
Atskaitingiems subjektams taikomas reikalavimas neapima valiutų santykio pokyčių ir perklasifikavimo patikslinimo. Mėnesio valiutų santykio patikslinimą apskaičiuoja ECB iš atskaitingų subjektų pateiktų duomenų apie kiekvienos valiutos atsargas. Šie duomenys teikiami kas ketvirtį pagal šio priedo 2 dalies 4 lentelę. Duomenų apie 1 dalyje minėtus perklasifikavimus taip pat nereikia pateikti, nes juos renka patys NCB iš įvairių NCB jau prieinamų informacijos šaltinių. |
Visiškai ar iš dalies nurašytos paskolos
|
6. |
Visiškai ar iš dalies nurašytų paskolų patikslinimas pateikiamas tam, kad srautų statistikoje neatsispindėtų balanse nurodytų paskolų vertės pokyčių, kurie atsiranda visiškai ar iš dalies nurašant paskolas, poveikis. Patikslinime taip pat turi atsispindėti atidėjinių paskoloms pokyčiai, jei NCB nusprendžia, kad atsargų likutinės sumos turi būti apskaitomos be atidėjinių. Kur įmanoma nustatyti, taip pat nurodomos visiškai ar iš dalies nurašytos paskolos, pripažintos paskolos pardavimo arba perleidimo trečiajai šaliai metu. i) Priemonių ir trukmės kategorijos
ii) Valiutos
iii) Priešingos šalys
iv) Savalaikiškumas
|
Vertybinių popierių perkainojimas dėl kainos
|
11. |
Patikslinimas dėl vertybinių popierių perkainojimo dėl kainos yra susijęs su vertybinių popierių vertinimo svyravimais, atsirandančiais dėl vertybinių popierių kainos, kuria jie apskaityti ar prekiaujami, pasikeitimo. Šis patikslinimas apima laikotarpio pabaigos balanse nurodytų atsargų vertės pokyčius, atsirandančius dėl vertybinių popierių pamatinės vertės apskaitoje pokyčių, t.y. galimą prieaugį (nuostolį). Jis taip pat gali apimti tam tikrus vertinimo pokyčius, atsirandančius iš vertybinių popierių operacijų, t. y. realizuotą prieaugį (nuostolį). i) Finansinių priemonių ir trukmės kategorijos a) Įsipareigojimai
b) Turtas
ii) Valiutos
iii) Priešingos šalys
iv) Savalaikiškumas
|
2 DALIS
Būtini suskirstymai
A tabula
PFI sektoriaus suvestinio balanso duomenų skirstymo apžvalga
Finansinių priemonių ir trukmės kategorijos, priešingos šalys ir valiutos
(Mėnesio duomenų skirstymas nurodytas juodu šriftu ir pažymėtas žvaigždute)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ IR TRUKMĖS KATEGORIJOS
|
Turtas |
Įsipareigojimai |
|
1.Grynieji pinigai *2.Paskolos *iki 1 metų (1) *nuo 1 iki 5 metų (1) *nuo 5 metų (1) *3.Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas *iki 1 metų (2) *nuo 1 iki 2 metų (2) *nuo 2 metų (2) *4.Pinigų rinkos fondų akcijos ir vienetai *5.Akcijos ir kita nuosavybė *6.Ilgalaikis turtas *7.Kitas turtas * |
8.Valiuta apyvartoje9.Indėliai *iki 1 metų (3) *nuo 1 metų (3) *9.1.Vienos nakties indėliai (4) *9.2.Sutartinio termino indėliai * iki 1 metų * |
PRIEŠINGOS ŠALYS
|
Turtas |
Įsipareigojimai |
|
A. Vidaus rezidentai * PFI * Ne PFI * Valstybinio valdymo institucijos * centrinė vyriausybė krašto valdžios institucijos vietos savivaldos institucijos socialinio draudimo fondai Kitų rezidentų sektoriai (10) * kiti finansiniai tarpininkai ir kt. (S.123 + S.124) (7), (10) * Draudimo įmonės ir pensijų fondai (S.125) (10) * Ne finansų įmonės (S.11) (10) * Namų ūkiai ir kt. (S.14 + S.15) (8), (10) * B. Kitų dalyvaujančių valstybių narių rezidentai * PFI * Ne PFI * Valstybinio valdymo institucijos* centrinė vyriausybė krašto valdžios institucijos vietos savivaldos institucijos socialinio draudimo fondai Kitų rezidentų sektoriai (10) * Kiti finansiniai tarpininkai ir kt. (S.123 + S.124) (7), (10) * Draudimo įmonė ir pensijų fondai (S.125) (10) * Ne finansų įmonės (S.11) (10) * Namų ūkiai ir kt. (S.14 + S.15) (8), (10) * C. Likusiosios pasaulio dalies rezidentai * Bankai Ne bankai valstybinio valdymo institucijos kiti rezidentų sektoriai D. Neklasifikuota |
A. Vidaus rezidentai * PFI * iš jų: kredito įstaigos * Ne PFI * Valstybinio valdymo institucijos * centrinė vyriausybė * krašto valdžios institucijos vietos savivaldos institucijos socialinio draudimo fondai Kitų rezidentų sektoriai (10) * kiti finansiniai tarpininkai ir kt. (S.123 + S.124) (7), (10) * Draudimo įmonės ir pensijų fondai (S.125) (10) * Ne finansinų įmonės (S.11) (10) * namų ūkiai ir kt. (S.14 + S.15) (8), (10) * B. Kitų dalyvaujančių valstybių narių rezidentai * PFI * iš jų: kredito įstaigos * Ne PFI * Valstybinio valdymo institucijos centrinė vyriausybė * krašto valdžios institucijos vietos savivaldos institucijos socialinio draudimo fondai Kitų rezidentų sektoriai (10) * kiti finansiniai tarpininkai ir kt. (S. 123 + S. 124) (7), (10) * draudimo įmonė ir pensijų fondai (S.125) (10) * Ne finansų įmonės (S.11) (10) * Namų ūkiai ir kt. (S.14 + S.15) (8), (10) * C. Likusiosios pasaulio dalies rezidentai * Bankai Ne bankai valstybinio valdymo institucijos kiti rezidentų sektoriai D. Neklasifikuota |
Valiutos
|
E |
eurai |
|
|
x |
užsienio valiutos |
Kitos valiutos, ne eurai (t. y. kitų valstybių narių valiutos, USD, JPY, CHF ir kt.) |
(1) Pagal trukmę reikia skirstyti tik mėnesio duomenis apie paskolas rezidentų sektoriams, išskyrus dalyvaujančių valstybių narių PFI ir valstybinio valdymo institucijas, o duomenys apie paskolas likusiajai pasaulio daliai turi būti skirstomi pagal vienerių metų trukmę. Ketvirčio duomenys apie paskolas dalyvaujančių valstybių narių valstybinio valdymo institucijoms išskyrus centrinę vyriausybę skirstomi pagal trukmę.
(2) Pagal trukmę reikia skirstyti tik mėnesio duomenis apie turimus vertybinius popierius, išleistus dalyvaujančiose valstybėse narėse įsisteigusių PFI. Ketvirčio duomenys apie vertybinius popierius, išleistus dalyvaujančiose valstybėse narėse įsisteigusių ne PFI, skirstomi pagal trukmę „iki vienerių metų“ ir „nuo vienerių metų“.
(3) Nurodoma tik pozicijoms su likusiąja pasaulio dalimi.
(4) Įskaitant laikinuosius likučius, reiškiančius sumas iš anksto apmokėtose kortelėse, išleistose PFI vardu, ir kitus įsipareigojimus, susijusius su elektroninių pinigų leidimu.
(5) Įskaitant administraciniu būdu reguliuojamus indėlius.
(6) Įskaitant neperleidžiamus neterminuotus indėlius.
(7) Kiti finansiniai tarpininkai (S.123) + finansinės pagalbinės įmonės (S.124)
(8) Namų ūkiai (S.14) + namų ūkius aptarnaujančios ne pelno institucijos (S.15).
(9) Straipsnio „indėliai, grąžinami įspėjus daugiau kaip prieš dvejus metus“ duomenys teikiami savanoriškai, kol bus nurodyta kitaip.
(10) Mėnesio duomenys apie paskolas ir indėlius turi būti skirstomi pagal subsektorius.
3 lentelė
Skirstymas pagal šalis
Duomenys teikiami kas ketvirtį
|
Balanso straipsniai |
Kiekviena kita dalyvaujanti valstybė narė (t. y. išskyrus vidaus sektorių) ir kiekviena kita ES valstybė narė |
Likusioji pasaulio dalis (išskyrus ES) |
|||
|
Valstybė narė |
Valstybė narė |
Valstybė narė |
Valstybė narė |
||
|
ĮSIPAREIGOJIMAI |
|||||
|
8. Pinigai apyvartoje |
|||||
|
9. Indėliai |
|||||
|
a. Iš PFI |
|||||
|
b. Iš ne PFI |
|||||
|
10. PRF akcijos/vienetai |
|||||
|
11. Išleisti skolos vertybiniai popieriai |
|||||
|
12. Kapitalas ir atsargos |
|||||
|
13. Kiti įsipareigojimai |
|||||
|
TURTAS |
|||||
|
1. Grynieji pinigai |
|||||
|
2. Paskolos |
|||||
|
a. PFI |
|||||
|
b. Ne PFI |
|||||
|
3. Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas |
|||||
|
a. Išleisti PFI |
|||||
|
iki 1 metų |
|||||
|
nuo 1 iki 2 metų |
|||||
|
nuo 2 metų |
|||||
|
b. Išleisti ne PFI |
|||||
|
4. PRF akcijos/vienetai |
|||||
|
5. Akcijos ir kita nuosavybė |
|||||
|
6. Ilgalaikis turtas |
|||||
|
7. Kitas turtas |
|||||
4 lentelė (1)
Skirstymas pagal valiutas
Duomenys pateikiami kas ketvirtį
|
Balanso straipsniai |
Visos valiutos kartu |
EUR |
Kiekvienos kitos ES valstybės narės valiuta |
Kitos valiutos, išskyrus ES valstybių narių valiutas, kartu |
|||||||
|
ES valstybės narės valiuta |
ES valstybės narės valiuta |
ES valstybės narės valiuta |
ES valstybės narės valiuta |
Iš viso |
USD |
JPY |
CHF |
Likusios valiutos kartu |
|||
|
ĮSIPAREIGOJIMAI |
|||||||||||
|
9. Indėliai |
|||||||||||
|
A. Vidaus |
|||||||||||
|
a. Iš PFI |
M |
M |
|||||||||
|
b. Iš ne PFI |
M |
||||||||||
|
B. Kitos dalyvaujančios valstybės narės |
|||||||||||
|
a. Iš PFI |
M |
M |
|||||||||
|
b. Iš ne PFI |
M |
||||||||||
|
C. Likusi pasaulio dalis |
|||||||||||
|
i. iki 1 metų |
M |
||||||||||
|
ii. Iki 1 metų |
M |
||||||||||
|
a. Iš bankų |
Ketvirtiniai duomenys iš 2 lentelės |
||||||||||
|
b. Iš ne bankų |
|||||||||||
|
10. PRF akcijos/vienetai |
|||||||||||
|
11. Išleisti skolos vertybiniai popieriai |
M |
M |
|||||||||
|
12. Kapitalas ir atsargos |
M |
||||||||||
|
13. Kiti įsipareigojimai |
M |
||||||||||
|
TURTAS |
|||||||||||
|
2. Paskolos |
|||||||||||
|
A. Vidaus |
|||||||||||
|
a. PFI |
M |
||||||||||
|
b. Ne PFI |
M |
M |
|||||||||
|
B. Kitos dalyvaujančios valstybės narės |
|||||||||||
|
a. PFI |
M |
||||||||||
|
b. Ne PFI |
M |
M |
|||||||||
|
C. Likusi pasaulio dalis |
|||||||||||
|
i. iki 1 metų |
M |
||||||||||
|
ii. Nuo 1 metų |
M |
||||||||||
|
a. Iš bankų |
Ketvirtiniai duomenys iš 2 lentelės |
||||||||||
|
b. Ne bankų |
|||||||||||
|
3. Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas |
|||||||||||
|
A. Vidaus |
|||||||||||
|
a. Išleisti PFI |
M |
M |
|||||||||
|
b. Išleisti ne PFI |
M |
M |
|||||||||
|
B. Kitos dalyvaujančios valstybės narės |
|||||||||||
|
a. Išleisti PFI |
M |
M |
|||||||||
|
b. Išleisti ne PFI |
M |
M |
|||||||||
|
C. Likusi pasaulio dalis |
|||||||||||
|
a. Išleisti bankų |
Ketvirtiniai duomenys iš 2 lentelės |
||||||||||
|
b. Išleisti ne bankų |
|||||||||||
|
4. PRF akcijos/vienetai |
|||||||||||
|
A. Vidaus |
M |
||||||||||
|
B. Kitos dalyvaujančios valstybės narės |
M |
||||||||||
|
C. Likusi pasaulio dalis |
M |
||||||||||
|
5. Akcijos ir kita nuosavybė |
M |
||||||||||
|
6. Ilgalaikis turtas |
M |
||||||||||
|
7. Kitas turtas |
M |
||||||||||
|
(1) „M“ - tai mėnesio duomenys, kuriuos reikia pateikti (žr. 1 lentelę). |
|||||||||||
3 DALIS
Apibrėžimai, susiję su konsoliduotu balansu, kurį reikia pateikti ECB: įsipareigojimų ir turto finansinių priemonių kategorijos
Bendrojo pobūdžio apibrėžimai
Rengiant dalyvaujančių valstybių narių PFI sektoriaus konsoliduotą balansą, atskaitomybės visumą sudaro PFI, įrašytos į statistikos tikslais naudojamą PFI sąrašą, kurios yra dalyvaujančių valstybių narių rezidentės ( 27 ). Jas sudaro:
— dalyvaujančioje valstybėje narėje įsisteigusios ir veikiančios institucijos, įskaitant kitose šalyse esančias kontroliuojančių bendrovių antrines įmones, ir
— institucijų, kurių pagrindinė buveinė yra ne dalyvaujančioje valstybėje narėje, skyriai.
Antrinės bendrovės yra juridinio asmens statusą turinčios bendrovės, kuriose daugumą ar visas turtines teises turi kita bendrovė. Skyriai neturi nepriklausomo juridinio statuso ir yra visiškai valdomi kontroliuojančios bendrovės.
Statistikos tikslais PFI konsoliduoja visų vienoje nacionalinėje teritorijoje esančių savo skyrių (registruotos arba pagrindinės buveinės ir (arba) skyrių), veiklą. Statistikos tikslais duomenys apie veiklą, išeinančią už nacionalinės teritorijos ribų, nekonsoliduojami.
Kai kontroliuojanti bendrovė ir jos antrinės bendrovės yra vienoje nacionalinėje teritorijoje esančios PFI, kontroliuojanti bendrovė, vykdydama ECBS privalomųjų atsargų sistemos reikalavimus, statistikos ataskaitose gali konsoliduoti duomenis apie minėtų antrinių bendrovių veiklą, tačiau duomenis apie kredito įstaigų ir kitų PFI veiklą turi nurodyti atskirai.
Jeigu įstaigos skyriai yra kitų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, atitinkamoje valstybėje narėje esanti registruota arba pagrindinė buveinė pozicijas su visais šiais skyriais vertina kaip pozicijas su kitose dalyvaujančiose valstybėse narėse esančiais rezidentais. Ir atvirkščiai, atitinkamoje dalyvaujančiose valstybėje narėje esantis skyrius pozicijas su registruota ar pagrindine buveinę arba su kitais tos pačios įstaigos skyriais, esančiais kitose dalyvaujančiose valstybėse narėse, vertina kaip pozicijas su kitose dalyvaujančiose valstybėse narėse esančiais rezidentais.
Jeigu įstaiga turi skyrius, esančius ne dalyvaujančiose valstybėse narėse, atitinkamoje valstybėje narėje esanti registruota arba pagrindinė buveinė pozicijas su visais šiais skyriais vertina kaip pozicijas su likusios pasaulio dalies rezidentais. Ir atvirkščiai, atitinkamoje dalyvaujančiose valstybėje narėje esantis skyrius pozicijas su registruota ar pagrindine buveine arba kitais tos pačios įstaigos skyriais, esančiais ne dalyvaujančiose valstybėse narėse, vertina kaip pozicijas su likusios pasaulio dalies rezidentais.
Ypač palankų mokesčių režimą numatančių valstybių finansiniuose centruose esančios institucijos statistiniu požiūriu vertinamos kaip teritorijų, kuriose šie centrai yra, rezidentės.
Pradinė trukmė - tai nustatytas terminas, kuriam nepasibaigus finansinė priemonė negali būti išpirkta (pvz., skolos vertybiniai popieriai) arba gali būti išpirkta, tik sumokėjus tam tikros rūšies baudą (pvz., kai kurių rūšių indėliai). Įspėjimo laikotarpis prasideda nuo momento, kada finansinės priemonės turėtojas praneša apie savo ketinimą išpirkti finansinę priemonę, ir baigiasi data, kurią turėtojui leidžiama ją konvertuoti į grynuosius pinigus, nemokant baudos. Pagal įspėjimo laikotarpį skirstomos tik tos finansinės priemonės, kurių sutartinė trukmė nėra nustatyta.
Sektorių apibrėžimai
ESA95 pateikiama standartinė sektorių klasifikacija. Daugiau nurodymų dėl ne PFI priešingų šalių, esančių už vidaus teritorijos ribų, sektorių klasifikacijos galima rasti ECB „Pinigų ir bankų statistikos sektoriaus vadove“.
Bankinės institucijos, esančios ne valstybėse narėse, vadinamos ne PFI, o „bankais“. Panašiai sąvoka „ne PFI“ vartojama tik kalbant apie valstybes nares; kalbant apie kitas šalis, tinka sąvoka „ne bankai“. „Ne PFI“ sudaro šie sektoriai ir subsektoriai:
— valstybino valdymo institucijos: subjektai rezidentai, kurių pagrindinė veikla - individualiam ir kolektyviniam vartojimui skirtų ne rinkos prekių ir paslaugų gamyba ir (arba) nacionalinių pajamų bei turto perskirstymas (ESA 95, 2.68-2.70 pastraipos),
— centrinė vyriausybė: administraciniai valstybės departamentai ir kitos centrinės agentūros, kurių kompetencija apima visą ekonominę teritoriją, išskyrus socialinio draudimo fondų administravimą (ESA 95, 2.71 pastraipa),
— krašto valdžios institucijos: atskiri instituciniai vienetai, vykdantys kai kurias valdymo funkcijas žemesniu nei centrinės vyriausybės ir aukštesniu nei vietos savivaldos institucijų lygiu, išskyrus socialinio draudimo fondų administravimą (ESA 95, 2.74 pastraipa),
— vietos savivaldos institucijos: viešojo administravimo institucijos, kurių kompetencija apima tik vietinę ekonominės teritorijos dalį, išskyrus vietines socialinio draudimo fondų agentūras (ESA 95, 2.73 pastraipa),
— socialinio draudimo fondai: centriniai, valstijos ir vietos instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra teikti socialines pašalpas (ESA 95, 2.74 pastraipa).
Kitus rezidentų sektorius, t. y. rezidentus ne PFI, išskyrus valstybinio valdymo institucijas, sudaro:
— kiti finansiniai tarpininkai + finansinės pagalbinės įmonės: ne pinigų finansų įmonės ir bendrovės (išskyrus draudimo įmones ir pensijų fondus), kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, prisiimant įsipareigojimus įvairia forma, išskyrus įsipareigojimus valiuta, indėliais ir (arba) artimais indėliams pakaitais, iš institucinių vienetų, išskyrus PFI (ESA 95, 2.53-2.56 pastraipos). Į šį sektorių taip pat įeina finansinės pagalbinės įmonės, kurias sudaro visos finansų įmonės ir bendrovės, kurių pagrindinė veikla - pagalbinės finansinės paslaugos (ESA 95, 2.57-2.59 pastraipos),
— draudimo įmonės ir pensijų fondai: ne pinigų finansų įmonės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla - finansinis tarpininkavimas subendrinant rizikas (ESA 95, 2.60-2.67 pastraipos),
— ne finansų įmonės: finansiniu tarpininkavimu nesiverčiančios įmonės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla - rinkos prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas (ESA 95, 2.21-2.31 pastraipos),
— namų ūkiai: asmenys arba asmenų grupės kaip vartotojai, ir savo pačių galutiniam suvartojimui skirtų prekių bei paslaugų gamintojai ir kaip rinkos prekių gamintojai ir nefinansinių bei finansinių paslaugų teikėjai, jeigu jų veikla nėra kvazibendrovių veikla. Šiam sektoriui priskiriamos namų ūkius aptarnaujančios ne pelno institucijos, kurių pagrindinė veikla yra konkrečioms namų ūkių grupėms skirtų ne rinkos prekių ir paslaugų gamyba bei teikimas (ESA 95, 2.75-2.88 pastraipos).
Finansinių priemonių kategorijų apibrėžimas
Apibrėžiant konsoliduoto balanso turto ir įsipareigojimų kategorijas, atsižvelgiama į įvairių finansinių sistemų ypatumus. Jeigu visiškas finansinių priemonių palyginimas tarp finansinių rinkų yra neįmanomas, gali būti taikoma trukmės analizė kaip pakaitas priemonių apibrėžimo nuoseklumui užtikrinti.
Toliau pateikiamose lentelėse nurodytas išsamus standartinis finansinių priemonių kategorijų, kurias NCB pagal šį reglamentą perkelia į nacionaliniu lygiu taikomas kategorijas, apibūdinimas ( 28 ).
Išsamus PFI sektoriaus mėnesio konsoliduoto balanso finansinių priemonių kategorijų apibūdinimas
TURTO KATEGORIJOS
|
Kategorija |
Pagrindinių požymių aprašymas |
|
1. Grynieji pinigai |
Banknotai ir monetos eurais ir kita valiuta apyvartoje, paprastai naudojami mokėjimams. |
|
2. Paskolos |
Pagal šią atskaitomybės sistemą jas sudaro atskaitingų subjektų skolininkams paskolintos lėšos, nepatvirtintos dokumentais arba patvirtintos vienu dokumentu (net jeigu jis yra tapęs apyvartiniu). Į paskolas įeina turtas indėlių forma: — paskolos namų ūkiams, suteiktos kaip vartojimo kreditas (paskolos, suteiktos asmeniniam prekių ir paskolų vartojimui), paskolos būstui įsigyti (paskola, suteikta investuoti į būstą, įskaitant statybą ir remontą) ir kitos paskolos (paskolos, suteiktos tokiais tikslai kaip verslas, skolos konsolidavimas, mokymasis ir kt.). Paskolas būstui įsigyti sudaro būsto turtu užtikrintos paskolos, naudojamos būstui pirkti ir, jeigu įmanoma identifikuoti, asmeniškai suteiktos paskolos arba kitos formos turtu užtikrintos paskolos būstui įsigyti ►M6— indėliai, kaip apibrėžta 9 įsipareigojimų kategorijoje (indėliai) ◄— finansinis lizingas, suteiktas trečiosioms šalims — Finansinis lizingas - tai sutartys, pagal kurias teisėtas ilgalaikės prekės savininkas („nuomotojas“) šį turtą beveik visam arba visam ekonominiam jo naudojimo laikotarpiui skolina trečiajai šaliai („nuomininkui“) už įnašus, padengiančius prekių išlaidas ir apskaičiuotą palūkanų mokestį. Nuomininkas faktiškai turi gauti visą naudą iš prekės naudojimo ir padengti su nuosavybe susijusias išlaidas bei riziką. Statistikoje finansinis lizingas laikomas nuomotojo nuomininkui suteiktomis paskolomis (kurias nuomininkas gali panaudoti ilgalaikei prekei pirkti). PFI (kuri veikia kaip nuomotojas) teikiamas finansinis lizingas turi būti apskaitomas PFI balansų turto straipsnyje „paskolos“. Turtas (ilgalaikės prekės), kurios buvo paskolintos nuomininkui, PFI balanse niekur neturėtų būti nurodomos: — blogos paskolos, kurios dar negrąžintos arba nenurašytos — Blogoms paskoloms priskiriamos paskolos, kurios negrąžinamos laiku arba kurių būklė yra bloga dėl kitų priežasčių. NCB nustato, ar blogos paskolos turi būti apskaitomos bendrąja ar grynąja verte. — turimi neapyvartiniai vertybiniai popieriai — Turimi vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas ir kitą nuosavybę, kurie yra neapyvartūs ir kuriais negalima prekiauti antrinėse rinkose, taip pat žr. „paskolas, kuriomis prekiaujama“. — paskolos, kuriomis prekiaujama Paskolos, de facto tapusios apyvarčios, turi būti klasifikuojamos turto straipsnyje „paskolos“, jeigu jos lieka patvirtintos vienu dokumentu ir jeigu paprastai jomis prekiaujama tik kartais: — indėlių ir paskolų formos subordinuota skola — Subordinuotos skolos finansinės priemonės yra antrinis reikalavimas institucijai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus pirmumo teisę turinčius reikalavimus (pvz., indėlius, paskolas) ir dėl kurio jos įgyja kai kurias „akcijų ir kitos nuosavybės“ ypatybes. Statistikoje subordinuota skola turi būti apskaitoma pagal finansinės priemonės pobūdį, t. y. klasifikuojama kaip „paskolos“ arba „vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas“ pagal finansinės priemonės pobūdį. Kai statistikos tikslais apskaitant visas PFI turimos subordinuotos skolos formas nurodomas vienas skaičius, jis turi būti įrašomas straipsnyje „vertybiniai popieriai, išskyrus akcija“, kadangi didžiausią subordinuotos skolos dalį sudaro ne paskolos, o vertybiniai popieriai. — reikalavimai pagal atgalinio atpirkimo sandorius — Grynųjų pinigų, sumokėtų už atskaitingų subjektų įsigytus vertybinius popierius, priešinys - žr. 9.4 įsipareigojimų punktą. Toliau nurodytas straipsnis neklasifikuojamas kaip paskola: — paskolos, suteiktos patikos pagrindu Paskolos, suteiktos patikos pagrindu („patikos paskolos“ („pasitikėjimu paremtos paskolos“)) - tai paskolos, suteikiamos vienos šalies („patikėtinio“) vardu trečiosios šalies („naudos gavėjo“) naudai. Statistikos tikslais patikos paskolų nereikia apskaityti patikėtinio balanse, jeigu lėšų nuosavybės riziką ir naudą prisiima naudos gavėjas. Lėšų nuosavybės riziką ir naudą prisiima naudos gavėjas, jeigu: i) naudos gavėjas prisiima paskolos kredito riziką (t. y. patikėtinis yra atsakingas tik už paskolos administravimą); arba ii) naudos gavėjo investicijos yra apsaugotos nuo nuostolio, jeigu patikėtinis bankrutuotų (t. y. patikos paskola nepriskiriama tai daliai patikėtinio turto, kuris gali būti išmokėtas įvykus bankrotui). |
|
3. Vertybiniai popieriai (ne akcijos) |
Turimi vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas ir kitą nuosavybę, kurie yra apyvartūs ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose, arba kurie gali būti užskaityti rinkoje ir kurie turėtojui nesuteikia jokių nuosavybės teisių į instituciją emitentę. Į šį straipsnį įeina: — turimi vertybiniai popieriai, suteikiantys turėtojui besąlygišką teisę į pastovias arba sutartines pajamas, gaunamas atkarpų ir (arba) nustatytos pastovios sumos forma nustatytą datą (arba datomis) arba nuo datos, nustatytos emisijos metu, — apyvarčios paskolos, kurios buvo pertvarkytos į daug tapačių dokumentų ir kuriomis gali būti prekiaujama antrinėse rinkose (taip pat žr. „paskolos, kuriomis prekiaujama“ 2 kategoriją), — subordinuota skola skolos vertybinių popierių forma (taip pat žiūrėkite „indėlių arba paskolų formos subordinuotos skolos“ 2 kategoriją), — siekiant užtikrinti nuoseklumą su atpirkimo pobūdžio operacijomis, vertybinių popierių skolinimo operacijų metu paskolinti vertybiniai popieriai ir toliau apskaitomi pradinio turėtojo balanse (ir neturi būti perkeliami į laikinai juos įsigijusios sandorio šalies balansą), jeigu yra tvirtai įsipareigojama atlikti atvirkštinę operaciją, o ne vien tik numatant tokią galimybę. |
|
3a. Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, kurių pradinis terminas - iki vienerių metų imtinai |
— Turimi apyvartūs skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba neparvirtinti dokumentais), kurių pradinis terminas - iki vienerių metų imtinai. — Apyvarčios paskolos, kurių pradinis terminas iki vienerių metų imtinai, pertvarkytos į daug tapačių dokumentų, kuriais prekiaujama antrinėse rinkose. — Subordinuota skola skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas - iki vienerių metų imtinai, forma. |
|
3b. Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, kurių pradinis terminas — nuo vienerių iki dvejų metų imtinai |
— Turimi apyvartūs skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba neparvirtinti dokumentais), kurių pradinis terminas - nuo vienerių iki dvejų metų imtinai. — Apyvarčios paskolos, kurių pradinis terminas - nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, pertvarkytos į daug tapačių dokumentų, kuriais prekiaujama antrinėse rinkose. — Subordinuota skola skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas - nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, forma. |
|
3c. Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, kurių pradinis terminas nuo dvejų metų |
— Turimi apyvartūs skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba neparvirtinti dokumentais), kurių pradinis terminas - daugiau kaip dveji metai. — Apyvarčios paskolos, kurių pradinis terminas - daugiau kaip dveji metai, pertvarkytos į daug tapačių dokumentų, kuriais prekiaujama antrinėse rinkose. — Subordinuota skola skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas - daugiau kaip dveji metai, forma. |
|
4. Pinigų rinkos fondų (PRF) akcijos/vienetai |
Į šį turto straipsnį įeina turimos akcijos/vienetai, išleistos PRF. PRF - tai kolektyvinio investavimo įmonės, kurių akcijos/vienetai pagal likvidumą yra artimi indėlių pakaitai ir kurios didžiąją dalį lėšų investuoja į pinigų rinkos finansines priemones ir (arba) į PRF akcijas/vienetus, ir (arba) kitas perleidžiamas skolos finansines priemones, kurių likęs terminas yra iki vienerių metų imtinai, ir (arba) į bankų indėlius, ir (arba) kurių gaunamo pelno norma prilygsta pinigų rinkos finansinių priemonių palūkanų normoms (taip pat žr. 5 ir 10 kategorijas). |
|
5. Akcijos ir kita nuosavybė |
Turimi vertybiniai popieriai, reiškiantys turtines teises įmonėse ir kvazibendrovėse. Paprastai šie vertybiniai popieriai suteikia jų turėtojams teisę gauti įmonių arba kvazibendrovių pelno dalį ir nuosavų lėšų dalį likvidavimo atveju. Šiame straipsnyje nurodomos smulkiųjų investuotojų patikos fondų akcijos, išskyrus PRF akcijas/vienetus. |
|
6. Ilgalaikis turtas |
Pagal šią atskaitomybės sistemą šį straipsnį sudaro nefinansinis materialus arba nematerialus turtas, skirtas atskaitingiems subjektams naudoti ilgiau nei vienerius metus. Į ilgalaikį turtą įeina žemė ir PFI užimti pastatai, taip pat įranga, programinė įranga ir kita infrastruktūra. Ilgalaikis finansinis turtas apskaitomas ne šiame straipsnyje, o straipsnyje „paskolos“/„vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas“, „akcijos ir kita nuosavybė“ pagal finansinės priemonės rūšį. |
|
7. Kitas turtas |
Straipsnis „kitas turtas“ laikomas likutiniu balanso turto pusės straipsniu, kuris apibrėžimas kaip „turtas, nenurodytas kituose straipsniuose“. Šiame straipsnyje gali būti nurodoma: — finansinių išvestinių priemonių pozicijos bendrąja teigiama rinkos verte — Statistikos tikslais šiame straipsnyje nurodomos finansinės išvestinės priemonės, kurias būtina nurodyti balanse. — pagal laikinuosius straipsnius gautinos sumos bendrąja verte — Laikinieji straipsniai - tai PFI balanse nurodyti turto likučiai, kurie apskaitomi ne klientų vardu, tačiau yra susiję su jų lėšomis (pvz., investicijoms, pervedimui arba atsiskaitymui numatytos lėšos). — pagal tranzitinius straipsnius gautinos sumos bendrąja verte; — Tranzitiniuose straipsniuose apskaitomos lėšos (paprastai priklausančios klientams) - tai lėšos, perduodamos vienos PFI kitai. Šiuose straipsniuose apskaitomi čekiai ir kitos mokėjimo formos, kurios yra atsiųstos kitoms PFI, kad jos jas atsiimtų. ►M4— Sukauptos gautinos paskolų palūkanos — Pagal bendrąjį kaupiamosios apskaitos principą gautinos paskolų palūkanos balanse turėtų būti įrašomos jų susikaupimo metu (t. y. kaupiamuoju pagrindu), o ne faktinio išmokėjimo metu (t. y. ne grynųjų pinigų pagrindu). Sukauptos paskolų palūkanos priskiriamos bendrąja verte kategorijai „likęs turtas“. Sukauptos palūkanos neįskaitomos į paskolą, su kuria jos yra susijusios. ◄— gautini dividendai — gautinos sumos, nesusijusios su pagrindine PFI veikla — valstybės išleistų monetų priešinys, nurodomas balanso turto dalyje (tik NCB balansuose) — straipsnyje „Kitas turtas“ galima nenurodyti finansinio turto formos finansinių priemonių (įrašytų kituose balanso straipsniuose), tam tikrų finansinių priemonių, turinčių kitą, ne finansinio turto, formą, tokių kaip garantijos, įsipareigojimai, administruojamos ir patikos paskolos (apskaitomos nebalansiniuose straipsniuose), ir nefinansinio turto, tokio kaip žemė ir žaliavinės prekės (apskaitomos straipsnyje „ilgalaikis turtas“) |
ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJOS
|
Kategorija |
Pagrindinių požymių aprašas |
|
8. Pinigai apyvartoje |
Įsipareigojimų kategorija „pinigai apyvartoje“ apibrėžiama kaip „banknotai ir monetos apyvartoje, paprastai naudojami mokėjimams atlikti“. Ši kategorija apima ECB ir NCB išleistus banknotus. Monetos apyvartoje klasifikuojamos ne kaip dalyvaujančių valstybių narių PFI įsipareigojimas, o kaip centrinės vyriausybės įsipareigojimas. Vis dėlto monetos yra pinigų suvestinių rodiklių dalis ir pagal susitarimą šis įsipareigojimas turi būti įrašomas kategorijoje „pinigai apyvartoje“. Šio įsipareigojimo priešinys turi būti apskaitomas straipsnyje „kitas turtas“. |
|
9. Indėliai |
Atskaitingųjų agentų kreditoriams mokėtinos sumos (akcijos, indėliai ar kitos), atitinkančios 1 dalies I skirsnio 5 punkte aprašytus požymius, išskyrus sumas, susijusias su apyvartinių vertybinių popierių arba PRF akcijų/vienetų emisija. ◄„Indėliai“ taip pat apima „paskolas“ kaip PFI įsipareigojimus. Paskolos apibrėžiamos kaip sumos, kurias PFI gauna ne „indėlių“ forma. ESA 95 „paskolas“ ir „indėlius“ skiria pagal tą šalį, kuri imasi iniciatyvos (jeigu iniciatyvą rodo skolininkas, tuomet tai yra „paskola“, o jeigu iniciatyvą rodo skolintojas, tuomet tai „indėlis“), nors praktiškai šio skirtumo svarba priklauso nuo nacionalinės finansų struktūros. Pagal šią atskaitomybės sistemą „paskolos“ nepripažįstamos atskira kategorija balanso įsipareigojimų pusėje. „Paskoloms“ priskiriami likučiai turi būti neišskiriamai apskaitomi „indėlių įsipareigojimų“ straipsnyje, jeigu jie nėra susiję su apyvartinėmis finansinėmis priemonėmis. Tokia klasifikacija atitinka pirmiau pateiktą „indėlių įsipareigojimų“ apibrėžimą. Paskolos, suteiktos PFI ir priskiriamos „indėlių įsipareigojimams“, turi būti suskirstomos pagal atskaitomybės sistemos reikalavimus (t. y. pagal sektorius, finansines priemones, valiutas ir trukmę). Atskaitingų subjektų išleistos neapyvartinės skolos finansinės priemonės paprastai turi būti klasifikuojamos kaip „indėlių įsipareigojimai“. Finansinės priemonės gali būti vadinamos „neapyvartinėmis“ ta prasme, kad yra tam tikri apribojimai teisėtai perleidžiant priemonės nuosavybę, ir tai reiškia, reiškia, kad tokios priemonės negalima parduoti, arba, nors finansinė priemonė yra techniškai apyvarti, ja negalima prekiauti dėl to, kad nėra organizuotos rinkos. Atskaitingų subjektų išleistos neapyvartinės skolos finansinės priemonės, kurios vėliau tampa apyvarčios ir jomis gali būti prekiaujama antrinėse rinkose, turėtų būti perklasifikuotos kaip „skolos vertybiniai popieriai“. Privalomųjų įnašų indėliai (privalomieji įnašai) pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis turėtų būti klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“, jeigu jie yra grynųjų pinigų užstatas, pateikiamas PFI, ir išlieka indėlininko nuosavybe bei turi būti jam grąžintas, įvykdžius sutartį. Atsižvelgiant į dabartinę rinkos praktiką, atskaitingo subjekto gautus privalomuosius įnašus taip pat siūloma klasifikuoti kaip „indėlių įsipareigojimus“, jeigu indėlio lėšas PFI gali laisvai naudoti perskolinimui. Jeigu dalį PFI gauto privalomojo įnašo reikia perduoti kitam išvestinių finansinių priemonių rinkos dalyviui (pvz., kliringo įstaigai), tik likusi privalomojo įnašo dalis, kuria disponuoja PFI, turėtų būti klasifikuojama kaip „indėlių įsipareigojimai“. Dėl sudėtingos dabartinės rinkos praktikos gali būti sunku nustatyti tuos privalomuosius įnašus, kuriuos tikrai reikia grąžinti, kadangi toje pačioje sąskaitoje neatskiriamai yra laikomi skirtingų rūšių privalomieji įnašai, arba tuos privalomuosius įnašus, kuriuos PFI gali naudoti kaip lėšas perskolindama. Tokiais atvejais minėtus privalomuosius įnašus derėtų klasifikuoti kaip „likusius įsipareigojimus“ arba kaip „indėlių įsipareigojimus“ pagal nacionalinę praktiką. „Atidėti likučiai, susiję, pavyzdžiui, su lizingo sutartimis“, yra klasifikuojami kaip indėlių įsipareigojimai straipsnyje „sutartinės trukmės indėliai“ arba „indėliai, grąžinami įspėjus“, atsižvelgiant į grąžinimo terminą ir pagrindinės sutarties nuostatas. Patikos teise gautos lėšos (indėliai) PFI statistiniame balanse neapskaitomi (žr. „paskolos, suteiktos patikos pagrindu“ 2 kategoriją). ►M6PFI išleistos akcijos klasifikuojamos kaip indėliai, o ne kaip kapitalas ir atsargos, jei: a) PFI emitentę ir turėtoją (nesvarbu, kokios yra nuosavybės teisės į šias akcijas) sieja skolininko ir kreditoriaus ekonominis ryšys, ir b) akcijas galima pasiimti pinigais arba išpirkti netaikant didelių apribojimų ar baudų. Išankstinio įspėjimo laikotarpis nelaikomas dideliu apribojimu. Be to, tokios akcijos turi atitikti šias sąlygas: — atitinkamos nacionalinių teisės aktų nuostatos nesuteikia PFI emitentei besąlygiškos teisės atsisakyti išpirkti savo akcijas; — akcijos yra neabejotinos vertės, t. y. esant įprastinėms sąlygoms, išpirkimo atveju jos bus išpirktos už jų nominaliąją vertę, ir — PFI nemokumo atveju jos akcijų turėtojai teisiškai nėra įpareigoti nei, greta nominaliosios akcijų vertės (t. y. akcininkų dalyvavimo pasirašytame kapitale), dengti neapmokėtus įsipareigojimus, nei vykdyti bet kokius kitus sunkinančius papildomus įsipareigojimus. Akcijų subordinavimas bet kokiai kitai PFI išleistai priemonei nelaikytinas sunkinančiu papildomu įsipareigojimu. Tokių akcijų pasiėmimui pinigais taikomi išankstinio įspėjimo laikotarpiai yra naudojami siekiant suklasifikuoti šias akcijas pagal išankstinio įspėjimo laikotarpius priemonių kategorijoje „indėliai“. Šie išankstinio įspėjimo laikotarpiai taip pat taikomi pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 4 straipsnį nustatant atsargų normą. Bet kokios su PFI suteiktomis paskolomis susijusios paskirtosios akcijos turėtų būti klasifikuojamos kaip indėlių įsipareigojimai, skirstomos pagal tokią pat pradinę trukmę kaip ir atitinkama paskola, t. y. kaip sutartinės trukmės indėliai arba kaip indėliai, grąžinami įspėjus, atsižvelgiant į atitinkamos paskolos sutarties trukmės nuostatas. Kai tokių PFI išleistų akcijų, kurios klasifikuojamos kaip indėliai, o ne kaip kapitalas ir atsargos, turėtoja yra PFI, ji turėtų jas klasifikuoti kaip paskolas savo balanso turto dalyje. ◄ |
|
9.1. Vienos nakties indėliai |
Indėliai, kuriuos galima pasiimti pinigais ir (arba) kurie pervedami pareikalavus pagal čekį, banko pavedimą, debeto įrašą arba panašiomis priemonėmis be ilgo uždelsimo laikotarpio, apribojimo ar baudos. Šiame straipsnyje nurodomi išankstinių mokėjimų likučiai elektroniniais pinigais, esančiais PFI išleistose kietose elektroninėse kortelėse (pvz., iš anksto apmokėtose kortelėse) arba programinės įrangos elektroninių pinigų forma. Šiame straipsnyje nenurodomi nepervedamieji indėliai, kuriuos techniškai galima atsiimti pareikalavus, tačiau kuriems taikomos didelės baudos: — likučiai (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos), pervedami pagal čekį, banko pavedimą, debeto įrašą ar panašiu būdu, netaikant didelės baudos ar apribojimo, — likučiai (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos), kuriuos reikia iš karto išmokėti pagal pareikalavimą arba iki kitos dienos, einančios po indėlio įskaitymo dienos, darbo pabaigos, netaikant didelės baudos ar apribojimo, tačiau kurių negalima pervesti, — iš anksto sumokėtų elektroninių pinigų aparatinės arba programinės įrangos pagrindu likučiai (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos) (pvz., iš anksto apmokėtos kortelės), — paskolos, kurias reikia grąžinti iki kitos dienos, einančios po paskolos suteikimo dienos, darbo pabaigos. |
|
9.2. Sutartinės trukmės indėliai |
Nepervedamieji indėliai, kurių negalima išmokėti iki sutartinio nustatyto termino arba kuriuos galima išmokėti nepasibaigus sutartiniam terminui, jeigu jų turėtojas sumoka tam tikros rūšies baudą. Į šį straipsnį taip pat įeina administraciniu būdu reguliuojami taupomieji indėliai, kurių trukmė nėra svarbus kriterijus (kurie priskiriami trukmei „nuo dvejų metų“). Finansinės priemonės, kurioms taikomos reguliarus pratęsimas, turi būti klasifikuojamos pagal anksčiausią terminą. Nors sutartinės trukmės indėliai gali būti išmokami anksčiau, apie tai iš anksto įspėjus arba pareikalavus, taikant tam tikras baudas, į šiuos požymius neatsižvelgiama klasifikuojant indėlius. |
|
9.2.a Indėliai, kurių sutartinė trukmė iki vienerių metų imtinai |
— Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra ne daugiau kaip vieneri metai (išskyrus indėlius, kurių pradinis terminas yra viena diena) ir kurių negalima pervesti ir išmokėti prieš nustatytą terminą. — Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra ne daugiau kaip vieneri metai, kurių negalima pervesti, tačiau galima išmokėti prieš nustatytą terminą, iš anksto apie tai įspėjus; gavus įspėjimą apie ketinimą atsiimti, minėti likučiai turėtų būti klasifikuojami atitinkamai 9.3a arba 9.3b straipsniuose. — Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra ne daugiau kaip vieneri metai, kurių negalima pervesti, tačiau galima išmokėti pareikalavus, taikant tam tikras baudas. — Privalomieji įnašai pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios turi būti įvykdytos per vienerius metus, mokami kaip užstatas grynaisiais pinigais, kuris skirtas apsisaugoti nuo kredito rizikos, tačiau lieka indėlininko nuosavybe ir jam grąžinami, įvykdžius sutartį. — Paskolos, patvirtintos vienu dokumentu, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai. — PFI išleisti neapyvartūs skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba nepatvirtinti dokumentais), kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai. — Subordinuota skola, išleista PFI indėlių ar paskolų forma, kurios pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai. |
|
9.2b. Indėliai, kurių sutartinė trukmė yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai |
— Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, kurių negalima pervesti ir išmokėti prieš nustatytą terminą. — Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, kurių negalima pervesti, tačiau galima išmokėti prieš nustatytą terminą, iš anksto apie tai įspėjus; gavus įspėjimą apie ketinimą atsiimti lėšas, minėti likučiai turėtų būti klasifikuojami atitinkamai 9.3a arba 9.3b straipsniuose. — Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, kurių negalima pervesti, tačiau galima išmokėti pareikalavus, taikant tam tikras baudas. — Privalomi įnašai pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios turi būti įvykdytos per laikotarpį nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, mokami kaip užstatas grynaisiais pinigais, kuris skirtas apsisaugoti nuo kredito rizikos, tačiau lieka indėlininko nuosavybė ir jam grąžinamas, įvykdžius sutartį. — Paskolos, patvirtintos vienu dokumentu, kurių pradinis terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai. — PFI išleisti neapyvartūs skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba nepatvirtinti dokumentais), kurių pradinis terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai. — Subordinuota skola, išleista PFI indėlių ar paskolų forma, kurios pradinis terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai. |
|
9.2c. Indėliai, kurių sutartinė trukmė yra nuo dvejų metų |
— Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra daugiau kaip dveji metai, kurių negalima pervesti ir išmokėti prieš nustatytą terminą. — Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra daugiau kaip dveji metai, kurių negalima pervesti, tačiau galima atsiimti, iš anksto apie tai įspėjus; gavus įspėjimą apie ketinimą atsiimti, minėti likučiai turėtų būti klasifikuojami atitinkamai 9.3a arba 9.3b straipsniuose. — Likučiai, kurių nustatytas grąžinimo terminas yra daugiau kaip dveji metai, kurių negalima pervesti, tačiau galima išmokėti pareikalavus, taikant tam tikras baudas. — Likučiai (neatsižvelgiant į trukmę), kurių palūkanų normos ir (arba) sąlygos yra nurodytos nacionaliniuose įstatymuose ir kurie laikomi konkretiems tikslams (pvz., būstui finansuoti), kuriuos įvykdyti reikės po dvejų metų (net ir tuo atveju, jeigu techniškai jie turi būti grąžinti pareikalavus). — Privalomi įnašai pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios turi būti įvykdytos per daugiau kaip dvejus metus, mokami kaip užstatas grynaisiais pinigais, kuris skirtas apsisaugoti nuo kredito rizikos, tačiau lieka indėlininko nuosavybe ir jam grąžinamas, įvykdžius sutartį. — Paskolos, patvirtintos vienu dokumentu, kurių pradinė trukmė yra daugiau kaip dveji metai. — PFI išleisti neapyvartūs skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba nepatvirtinti dokumentais), kurių pradinė trukmė yra daugiau kaip dveji metai. — Subordinuota skola, išleista PFI indėlių ar paskolų forma, kurios pradinė trukmė yra daugiau kaip dveji metai. |
|
9.3. Indėliai grąžinami įspėjus |
Nepervedamieji indėliai be nustatytos sutartinės trukmės, kurių negalima išmokėti be išankstinio įspėjimo arba tai galima padaryti tik sumokėjus baudą. Šiems indėliams priskiriami indėliai, kuriuos atsiimant pareikalavus taikomos baudos ir apribojimai pagal nacionalinę praktiką (klasifikuojami terminų grupėje „iki trijų mėnesių imtinai“) ir investicinės sąskaitos, kurioms netaikomas išankstinio įspėjimo arba sutartinės trukmės reikalavimas, tačiau kurių atsiėmimui taikomos ribojančios nuostatos (klasifikuojamos trukmės grupėje „daugiau kaip trys mėnesiai“). |
|
9.3a. Indėliai, grąžinami įspėjus prieš tris ir mažiau kaip tris mėnesius |
— Likučiai, kurių sutartinis terminas nenustatytas ir kuriuos galima atsiimti tik įspėjus prieš tris ir mažiau kaip tris mėnesius; atsiimti juos, nepasibaigus išankstinio įspėjimo laikotarpiui (ar net pareikalavus), galima, tačiau mokama bauda. — Nepervedamieji taupomieji indėliai iki pareikalavimo ir kitų rūšių mažmeniniai indėliai, kurie juridiškai gali būti išmokėti pareikalavus, tačiau tik taikant dideles baudas. — Likučiai, kurių sutartinė trukmė yra nustatyta, kurių negalima pervesti, tačiau apie kurių atsiėmimą pirma laiko reikalaujama įspėti mažiau kaip prieš tris mėnesius. |
|
9.3b. Indėliai, grąžinami įspėjus daugiau kaip prieš tris mėnesius, iš jų indėliai, grąžinami įspėjus iš anksto daugiau kaip prieš dvejus metus (jei taikytina) |
— Likučiai, kurių sutartinė trukmė nenustatyta ir kuriuos galima atsiimti tik įspėjus daugiau kaip prieš tris mėnesius imtinai; jeigu juos galima atsiimti nepasibaigus išankstinio įspėjimo laikotarpiui (ar net pareikalavus), taip atsiimant mokama bauda. — Investicinės sąskaitos be išankstinio įspėjimo laikotarpio ar sutartinės trukmės, tačiau kurioms taikomos pinigų išėmimą ribojančios nuostatos. — Likučiai, kurių sutartinė trukmė yra nustatyta ir kurių negalima pervesti, tačiau apie kurių atsiėmimą pirma laiko reikalaujama įspėti daugiau kaip prieš tris mėnesius. |
|
9.4. Atpirkimo sandoriai |
Grynųjų pinigų, kuriuos gauna atskaitingi subjektai už vertybinius popierius (auksą), parduotus už nustatytą kainą pagal griežtą įsipareigojimą atpirkti tuos pačius vertybinius popierius (auksą) už nustatytą kainą tam tikrą datą ateityje, priešinys. Atskaitingų subjektų gautos sumos už vertybinius popierius (auksą), perleistą trečiajai šaliai („laikinai įsigyjančiai šaliai“) turi būti įrašomos į „atpirkimo sandorius“, jeigu yra tvirtas įsipareigojimas įvykdyti atvirkštinę operaciją, o ne tiesiog numatoma galimybė tai padaryti. Tai reiškia, kad atskaitingi subjektai išlaiko faktinę (ekonominę) pagrindinių vertybinių popierių (aukso) nuosavybę operacijos metu. Šiuo atveju teisėtos nuosavybės perdavimas nėra svarbus, klasifikuojant atpirkimo pobūdžio operacijas. Jeigu vertybinius popierius laikinai atpirkimo operacijos būdu įsigijusi šalis juos parduoda, šį pardavimą būtina apskaityti kaip tiesioginį vertybinių popierių (aukso) sandorį ir įrašyti laikinai įsigijusios šalies balanse kaip neigiamą vertybinių popierių (aukso) portfelio poziciją. Toliau pateikti trys atpirkimo tipo operacijų variantai yra sudaryti taip, kad atitiktų sąlygas, būtinas tam, kad jas būtų galima prilyginti užstatu užtikrintoms paskoloms. Todėl atskaitingų subjektų gautos sumos (už trečiajai šaliai laikinai perleistus vertybinius popierius ar auksą) klasifikuojamos kaip „atpirkimo sandoriai“: — sumos, gautos už vertybinius popierius ar auksą, laikinai perleistus trečiajai šaliai atpirkimo sandorio forma, — sumos, gautos už vertybinius popierius ar auksą, laikinai perleistus trečiajai šaliai obligacinių paskolų forma (pateikus užstatą grynaisiais pinigais), — sumos, gautos už vertybinius popierius ar auksą, laikinai perleistus trečiajai šaliai atgalinio pirkimo (pardavimo) sandorio forma. |
|
10. Pinigų rinkos fondų akcijos/vienetai |
PRF išleistos akcijos arba vienetai. PRF yra kolektyvinio investavimo įmonės, kurių akcijos/vienetai pagal likvidumą yra artimi indėlių pakaitai ir kurios daugiausia investuoja į pinigų rinkos priemones ir (arba) į PRF akcijas/vienetus (arba) į kitus perleidžiamus skolos vertybinius popierius, kurių likęs grąžinimo terminas yra iki vienerių metų imtinai ir (arba) į bankų indėlius, ir (arba) kurios siekia tokio pelningumo, kuris prilygtų pinigų rinkos finansinių priemonių palūkanų normoms. |
|
11. Išleisti skolos vertybiniai popieriai |
Atskaitingų subjektų išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, kurie paprastai yra apyvartūs ir kuriais prekiaujama antrinėse rinkose, arba kuriuos galima užskaityti rinkoje ir kurie nesuteikia jų turėtojui nuosavybės teisių į juos išleidusią instituciją. Šiame straipsnyje nurodomi vertybiniai popieriai, kurie suteikia jų turėtojui besąlygišką teisę gauti pastovias ar sutartines pajamas atkarpos išmokų forma ir (arba) nustatytą pastovią sumą tam tikrą datą (arba datomis), arba nuo datos, nustatytos jų emisijos metu. Atskaitingų subjektų išleistos neapyvarčios finansinės priemonės, kurios vėliau tampa apyvarčiomis, turėtų būti perklasifikuojamos kaip „skolos vertybiniai popieriai“ (taip pat žr. 9 kategoriją). Pinigų ir bankų statistikoje PFI išleistą subordinuotą skolą reikia klasifikuoti taip pat kaip kitas PFI skolas. Dėl to vertybinių popierių forma išleista subordinuota skola turi būti klasifikuojama kaip „išleisti skolos vertybiniai popieriai“, tuo tarpu subordinuota skola, kurią PFI išleidžia indėlių ir paskolų forma, turi būti priskiriama „indėlių įsipareigojimams“. Statistikos tikslais, jeigu apskaitant visą PFI išleistą subordinuotą skolą, nurodomas vienas skaičius, jį reikia įrašyti straipsnyje „išleisti skolos vertybiniai popieriai“, remiantis tuo, kad didžiąją subordinuotos skolos dalį sudaro ne paskolos, o vertybiniai popieriai. Subordinuotos skolos nereikėtų klasifikuoti įsipareigojimų straipsnyje „kapitalas ir atsargos“. |
|
11a. Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinė trukmė yra iki vienerių metų imtinai |
— PFI išleisti apyvartiniai skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba nepatvirtinti dokumentais), kurių pradinė trukmė yra iki vienerių metų imtinai. — PFI išleista subordinuota skola vertybinių popierių, kurių pradinė trukmė yra iki vienerių metų imtinai, forma. |
|
11b. Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinė trukmė nuo vienerių iki dvejų metų imtinai |
— PFI išleisti apyvartiniai skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba nepatvirtinti dokumentais), kurių pradinė trukmė yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai. — PFI išleista subordinuota skola vertybinių popierių, pradinis terminas yra nuo vienerių iki dvejų metų imtinai, forma. |
|
11c. Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinė trukmė nuo dvejų metų |
— PFI išleisti apyvartiniai skolos vertybiniai popieriai (patvirtinti arba nepatvirtinti dokumentais), kurių pradinė trukmė yra daugiau kaip dveji metai. — PFI išleista subordinuota skola vertybinių popierių, kurių pradinė trukmė daugiau kaip dveji metai, forma. |
|
12. Kapitalas ir atsargos |
Pagal šią atskaitomybės sistemą šią kategoriją sudaro sumos, susijusios su atskaitingų subjektų leidžiamu akciniu kapitalu akcininkams ar kitiems savininkams, rodančios turėtojo nuosavybės teises į PFI ir apskritai teisę gauti dalį PFI pelno ir dalį nuosavų lėšų likvidavimo atveju. Šiai kategorijai taip pat priskiriamos nepaskirstytas pelnas ir lėšos, kurias atskaitingi subjektai atideda galimiems būsimiems mokėjimams ir įsipareigojimams. Ją sudaro: — akcinis kapitalas, — nepaskirstytas pelnas arba lėšos, — specialieji ir bendro pobūdžio atidėjiniai paskoloms, vertybiniams popieriams ir kitų rūšių turtui (gali būti apskaitomi pagal apskaitos taisykles). |
|
13. Kiti įsipareigojimai |
Straipsnis „kiti įsipareigojimai“ - tai likutinių sumų straipsnis balanso įsipareigojimų pusėje, apibrėžiamas kaip „kituose straipsniuose nenurodyti įsipareigojimai“. Šiame straipsnyje gali būti nurodomos: — finansinių išvestinių priemonių pozicijos, kurių bendroji rinkos vertė yra neigiama — Statistikos tikslais šiame straipsnyje nurodomos finansinės išvestinės priemonės, kurios turi būti apskaitomos balanse, — pagal laikinuosius straipsnius mokėtinos sumos bendrąja verte — Laikinieji straipsniai — tai PFI balanse apskaityti likučiai, kurie yra įrašyti ne klientų vardu, bet kurie vis dėlto yra susiję su klientų lėšomis (pvz., lėšos, kurias ketinama investuoti, pervesti arba kuriomis ketinama atsiskaityti). — pagal tranzitinius straipsnius mokėtinos sumos bendrąja verte — Tranzitiniuose straipsniuose apskaitomos lėšos (paprastai priklausančios klientams), kurios yra perduodamos vienos PFI kitai. Tokiuose straipsniuose nurodomi iš klientų sąskaitų nurašyti kredito pervedimai ir kiti straipsniai, į kuriuos atskaitingasis subjektas dar nesumokėjo atitinkamos sumos, ►M4— Mokėtinos sukauptos palūkanos už indėlius — Pagal bendrąjį kaupiamosios apskaitos principą indėlių palūkanos balanse turėtų būti įrašomos jų susikaupimo metu (t. y. kaupiamuoju pagrindu), o ne faktinio išmokėjimo metu (t. y. ne grynųjų pinigų pagrindu). Sukauptos palūkanos už indėlius priskiriamos bendrąja verte kategorijai „likę įsipareigojimai“. Sukauptos palūkanos nepriskiriamos indėliui, su kuriuo jos yra susijusios. ◄— mokėtini dividendai — mokėtinos sumos, nesusijusios su pagrindine PFI veikla (tiekėjams mokėtinos sumos, mokesčiai, darbo užmokestis, socialinės įmokos ir kt.) — atidėjiniai, priskiriami įsipareigojimams trečiosioms šalims (pensijos, dividendai ir kt.) — privalomieji įnašai pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis. — Privalomieji įnašai (įnašai), mokami pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, paprastai turėtų būti klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“ (žr. 9 kategoriją). — Dėl sudėtingos dabartinės rinkos praktikos gali būti sunku nustatyti tuos įnašus, kurie iš tikrųjų yra grąžintini, kadangi įvairių rūšių įnašai neatskiriamai įskaitomi į tą pačią sąskaitą, arba tuos įnašus, kuriuos PFI naudoja kaip lėšas perskolinimui. Šiais atvejais, remiantis nacionaline praktika, tokius įnašus galima klasifikuoti kaip „kitus įsipareigojimus“ arba „indėlių įsipareigojimus“. — grynosios pozicijos, atsirandančios skolinant vertybinius popierius be piniginio užstato — grynosios mokėtinos sumos pagal būsimus atsiskaitymus už sandorius vertybiniais popieriais arba užsienio valiuta — „Kituose įsipareigojimuose“ gali būti nenurodomos beveik visos finansinės priemonės, turinčios finansinių įsipareigojimų formą (įrašomos kituose balanso straipsniuose); finansinės priemonės, turinčios ne finansinių įsipareigojimų, o kitokią formą, tokios kaip garantijos, pasižadėjimai, administruojamos ir patikos paskolos (nurodomos nebalansiniuose straipsniuose) ir nefinansiniai įsipareigojimai, tokie kaip kapitalo straipsniai balanso įsipareigojimų pusėje (įtraukiami į straipsnį „kapitalas ir atsargos“). |
II PRIEDAS
SPECIALIOSIOS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS BEI NUOSTATOS DĖL PRIVALOMŲJŲ ATSARGŲ SISTEMOS REIKALAVIMŲ TAIKYMO KREDITO ĮSTAIGŲ JUNGIMOSI ATVEJU
1 DALIS
Specialiosios nuostatos
I. Kredito įstaigos, turinčios teikti išsamius duomenis
|
1. |
Siekiant teisingai apskaičiuoti atsargų bazę, kuriai taikomas teigiamas atsargų koeficientas, mėnesinėse ataskaitose būtina nurodyti indėlius, kurių sutartinė trukmė yra daugiau kaip dveji metai, indėlius, grąžinamus įspėjus daugiau kaip prieš dvejus metus, ir kredito įstaigų atpirkimo sandorių įsipareigojimus („vidaus“ ir „kitų dalyvaujančių valstybių narių“) „PFI“, „kredito įstaigoms, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“ ir „centrinei vyriausybei“ bei „likusiai pasaulio daliai“. Kredito įstaigos taip pat gali nurodyti savo pozicijas su „PFI, išskyrus kredito įstaigas, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“, o ne su „PFI“ ir „kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“, jeigu dėl to nedings tam tikra informacija ir nepasikeis juodu šriftu įrašytos pozicijos. Be to, atsižvelgiant į nacionalines duomenų rinkimo sistemas ir nepažeidžiant reikalavimo laikytis visų šiame reglamente nustatytų PFI balanso apibrėžimų ir klasifikacijos principų, kredito įstaigos, kurioms taikomas privalomųjų atsargų reikalavimas, vietoj to gali pateikti atsargų bazei apskaičiuoti reikalingus duomenis, išskyrus duomenis apie apyvartines finansines priemones, kaip nurodoma I priedo 1 lentelės 5 išnašoje, jeigu dėl to nepasikeis juodu šriftu nurodytos pozicijos. |
II. Mažoms kredito įstaigoms, esančioms vadinamoje „uodegėlėje“, taikoma atskaitomybės sistema
|
2. |
Pagal ECBS privalomųjų atsargų sistemą mažos kredito įstaigos pagal šiame priede pateiktą lentelę teikia bent jau ketvirčio duomenis, reikalingus atsargų bazei apskaičiuoti. Mažos kredito įstaigos turi užtikrinti, kad pagal minėtą lentelę teikiamos ataskaitos atitiktų visus 1 lentelėje nurodytus apibrėžimus ir klasifikacijas. Mažų įstaigų atsargų bazės duomenys per tris ►M3 ————— ◄ ataskaitinius laikotarpius skaičiuojami pagal nacionalinių centrinių bankų (NCB) surinktus ketvirčio pabaigos duomenis, kuriuos reikia pateikti per 28 darbo dienas pasibaigus ketvirčiui, kurio duomenys teikiami. |
III. Kredito įstaigų, kurioms taikoma ECBS privalomųjų atsargų sistema, teikiamos konsoliduotos grupės ataskaitos
|
3. |
Gavusios ECB leidimą, kredito įstaigos, kurioms taikomas privalomųjų atsargų reikalavimas, gali rengti konsoliduotas statistines kredito įstaigų grupės, esančios vienoje nacionalinėje teritorijoje, kurioms taikomas privalomųjų atsargų reikalavimas, ataskaitas, jeigu visos tokios grupės įstaigos yra atsisakiusios teisės į bendros nuolaidos išskaitymą iš privalomųjų atsargų. Tačiau tokią teisę turi visa grupė. Visos susijusios įstaigos yra atskirai įrašomos į ECB pinigų finansinių institucijų (PFI) sąrašą. |
|
4. |
Jeigu visa įstaigų grupė priskiriama mažoms vadinamoje „uodegėlėje“ esančioms įstaigoms, jos turi vykdyti tik tokioms įstaigoms taikomą reikalavimą pateikti supaprastintas ataskaitas. Kitais atvejais reikalaujama pateikti išsamias ataskaitas. |
IV. Skiltis „iš jų kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“
|
5. |
Skiltyje „iš jų kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“, nenurodomi atsiskaitančių įstaigų įsipareigojimai institucijoms, kurioms netaikoma ECBS privalomųjų atsargų atsargų sistema, t. y. institucijoms, kurios nuo privalomųjų atsargų reikalavimo yra atleistos ne dėl reorganizavimo, o dėl kitų priežasčių. |
|
6. |
Institucijų, kurioms minėta sistema netaikoma, sąraše nurodomos tik tos įstaigos, kurios nuo privalomųjų atsargų reikalavimo yra atleistos ne dėl reorganizavimo, o dėl kitų priežasčių. Institucijoms, kurios nuo privalomųjų atsargų reikalavimų yra laikinai atleistos dėl reorganizavimo, taikomos tokios pat sąlygos kaip institucijoms, kurios turi vykdyti privalomųjų atsargų reikalavimus ir dėl to įsipareigojimai toms institucijoms įrašomi skiltyje „iš jų kredito įstaigos, kurioms taikomi atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“. Šioje skiltyje taip pat įrašomi įsipareigojimai institucijoms, iš kurių faktiškai nereikalaujama laikyti privalomųjų atsargų ECBS, nes joms taikoma bendroji nuolaida. |
2 DALIS
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
|
7. |
Duomenys apie indėlius, grąžinamus įspėjus daugiau kaip prieš dvejus metus, pateikiami savanoriškai, kol bus gautas kitoks nurodymas. Atskaitingi subjektai gali įvykdyti šį reikalavimą, atsiskaitydami savanoriškai, t. y. jiems leidžiama pateikti realius duomenis (įskaitant nulines pozicijas) arba „trūkstamą informaciją“ (vartojant atitinkamą simbolį). Atskaitingi subjektai, nusprendę teikti realius duomenis, nebegali teikti „trūkstamos informacijos“. |
3 DALIS
Susijungimai, kuriuose dalyvauja kredito įstaigos
|
8. |
Šiame priede vartojamų „susijungimo“, „susijungiančių įstaigų“ ir „įsigyjančios įstaigos“ apibrėžimai yra pateikti 1998 m. gruodžio 1 d. Europos centrinio banko reglamente (EB) Nr. 2818/98 dėl privalomųjų atsargų sistemos taikymo (ECB/1998/15) ( 29 ) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1921/2000 (ECB/2000/8) ( 30 ). |
|
9. |
Įsigyjančios įstaigos ataskaitinio laikotarpio, per kurį įvyksta susijungimas, privalomosios atsargos skaičiuojamos ir vykdomos Europos centrinio banko reglamente (EB) Nr. 2818/98 (ECB/1998/15) 13 straipsnyje nustatyta tvarka. |
|
10. |
Įsigyjančios įstaigos vienas po kito einančių ataskaitinių laikotarpių privalomosios atsargos skaičiuojamos pagal atsargų bazę ir statistinę informaciją, pateiktą pagal šio II priedo priedėlyje nustatytas taisykles. Kitais atvejais taikomos Reglamento (EB) Nr. 2818/98 (ECB/1998/15) 3 straipsnyje nustatytos įprastos statistinės informacijos pateikimo ir privalomųjų atsargų skaičiavimo taisyklės. |
|
11. |
Laikinas nukrypimas, taikomas įprastoms įsigyjančios įstaigos atskaitomybės procedūroms Nepažeidžiant pirmiau pateiktose dalyse nustatytų prievolių, atitinkamas NCB gali leisti, kad įsigyjanti įstaiga, vykdydama statistinių ataskaitų teikimo įsipareigojimą, taikytų laikinas procedūras, pavyzdžiui, kelis laikotarpius po įvykusio susijungimo kiekvienai iš susijungiančių įstaigų naudotų atskiras formas. Šis nukrypimas nuo įprastų atskaitomybės procedūrų turi būti taikomas kuo trumpiau ir jokiu būdu ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo susijungimo. Minėtas nukrypimas nepažeidžia įsigyjančios įstaigos prievolės savo atskaitomybės įsipareigojimus vykdyti pagal šį reglamentą ir prireikus prisiimti susijungiančių įstaigų atskaitomybės įsipareigojimus šiame priede nustatyta tvarka.
|
PRIEDĖLIS
Specialios susijungime dalyvaujančių kredito įstaigų privalomųjų atsargų skaičiavimo taisyklės (1)
|
Eil. Nr. |
Susijungimo rūšis |
Įsipareigojimai, kuriuos reikia prisiimti |
|
1 |
Susijungimas, kai išsamias ataskaitas teikianti įstaiga (įsigyjanti įstaiga) įsigyja vieną arba kelias išsamias ataskaitas teikiančias įstaigas (susijungiančias įstaigas), įvyksta po termino, kurį pagal šio reglamento 4 straipsnį atitinkamas NCB nustato praėjusio mėnesio statistinei informacijai pateikti. |
Įsigyjančios įstaigos ataskaitinio laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomosios atsargos skaičiuojamos pagal atsargų bazę, sumuojant įsigyjančios įstaigos ir susijungiančių įstaigų atsargų bazes. Sumuojamos tos atsargų bazės, kuriomis remiantis būtų skaičiuojamos to ataskaitinio laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Suteikiama tik viena bendroji nuolaida. |
|
2 |
Susijungimas, kai išsamias ataskaitas teikianti įstaiga (įsigyjanti įstaiga) įsigyja vieną arba kelias mažas įstaigas ir galbūt vieną arba kelias išsamias ataskaitas teikiančias įstaigas (susijungiančias įstaigas), įvyksta po termino, kurį pagal šio reglamento 4 straipsnį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti. |
Įsigyjančios įstaigos ataskaitinio laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomosios atsargos skaičiuojamos pagal atsargų bazę, sumuojant įsigyjančios įstaigos ir susijungiančių įstaigų atsargų bazes. Sumuojamos tos atsargų bazės, kuriomis remiantis būtų skaičiuojamos to ataskaitinio laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Suteikiama tik viena bendroji nuolaida. |
|
3 |
Susijungimas, kai išsamias ataskaitas teikianti įstaiga (įsigyjanti įstaiga) įsigyja vieną arba kelias išsamias ataskaitas teikiančias įstaigas (susijungiančias įstaigas), įvyksta per laikotarpį nuo mėnesio pabaigos iki termino, kurį pagal šio reglamento 4 straipsnį atitinkamas NCB nustato praėjusio mėnesio statistinei informacijai pateikti. |
Įsigyjančios įstaigos ataskaitinio laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomosios atsargos skaičiuojamos pagal atsargų bazę, sumuojant įsigyjančios įstaigos ir susijungiančių įstaigų atsargų bazes. Sumuojamos tos atsargų bazės, kuriomis remiantis būtų skaičiuojamos to ataskaitinio laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Suteikiama tik viena bendroji nuolaida. Įsigyjanti įstaiga pateikia mėnesio iki susijungimo savo ir susijungiančių įstaigų statistinę informaciją. |
|
4 |
Susijungimas, kai išsamias ataskaitas teikianti įstaiga (įsigyjanti įstaiga) įsigyja vieną arba kelias mažas įstaigas ir galbūt vieną arba kelias išsamias ataskaitas teikiančias įstaigas (susijungiančias įstaigas), įvyksta per laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos iki termino, kurį pagal šio reglamento 4 straipsnį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti. |
Įsigyjančios įstaigos ataskaitinio laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomosios atsargos skaičiuojamos pagal atsargų bazę, sumuojant įsigyjančios įstaigos ir susijungiančių įstaigų atsargų bazes. Sumuojamos tos atsargų bazės, kuriomis remiantis būtų skaičiuojamos to ataskaitinio laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Suteikiama tik viena bendroji nuolaida. Įsigyjanti įstaiga pateikia savo ir susijungiančių įstaigų mėnesio arba ketvirčio iki susijungimo, atsižvelgiant į įstaigą, statistinę informaciją. |
|
5 |
Susijungimas, kai maža įstaiga (įsigyjanti įstaiga) įsigyja vieną arba kelias mažas įstaigas ir galbūt vieną arba kelias išsamias ataskaitas teikiančias įstaigas (susijungiančias įstaigas), įvyksta po termino, kurį pagal šio reglamento 4 straipsnį atitinkamas NCB nustato praėjusio mėnesio statistinei informacijai pateikti. |
Žr. 1 punktą. |
|
6 |
Susijungimas, kai maža įstaiga (įsigyjanti įstaiga) įsigyja vieną arba kelias išsamias ataskaitas teikiančias įstaigas (susijungiančias įstaigas), įvyksta po termino, kurį pagal šio reglamento 4 straipsnį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti. |
Nuo ataskaitinio laikotarpio, einančio po susijungimo, iki pirmos po susijungimo ketvirčio statistinės ataskaitos pateikimo pagal sumažintos atskaitomybės reikalavimus, taikomus mažoms atsiskaitančioms įstaigoms, kaip nurodoma šio reglamento II priede, įsigyjančios įstaigos atsargos skaičiuojamos pagal atsargų bazę, sumuojant įsigyjančios įstaigos ir susijungiančių įstaigų atsargų bazes. Sumuojamos tos atsargų bazės, kuriomis remiantis būtų skaičiuojamos to ataskaitinio laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Suteikiama tik viena bendroji nuolaida. |
|
7 |
Susijungimas, kai maža įstaiga (įsigyjanti įstaiga) įsigyja vieną arba kelias išsamias ataskaitas teikiančias įstaigas (susijungiančias įstaigas), įvyksta po termino, kurį pagal šio reglamento 4 straipsnį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti ir kai po susijungimo maža įstaiga turi teikti išsamias ataskaitas. |
Taikoma ta pati procedūra kaip 2 punkte. |
|
8 |
Susijungimas, kai maža įstaiga (įsigyjanti įstaiga) įsigyja vieną arba kelias mažas įstaigas (susijungiančias įstaigas), įvyksta per laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos iki termino, kurį pagal šio reglamento 4 straipsnį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti. |
Nuo ataskaitinio laikotarpio, einančio po susijungimo, iki pirmos įsigyjančios įstaigos ketvirčio ataskaitos pateikimo pagal sumažintos atskaitomybės reikalavimus, taikomus mažoms atsiskaitančioms įstaigoms, kaip nurodoma šio reglamento II priede, įsigyjančios įstaigos atsargos skaičiuojamos pagal atsargų bazę, sumuojant įsigyjančios įstaigos ir susijungiančių įstaigų atsargų bazes. Sumuojamos tos atsargų bazės, kuriomis remiantis būtų skaičiuojamos to ataskaitinio laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Suteikiama tik viena bendroji nuolaida. Įsigyjanti įstaiga pateikia savo ir susijungiančių įstaigų ketvirčio iki susijungimo statistinę informaciją. |
|
9 |
Susijungimas, kai maža įstaiga (įsigyjanti įstaiga) įsigyja vieną arba kelias išsamias ataskaitas teikiančias įstaigas ir galbūt vieną arba kelias mažas įstaigas (susijungiančias įstaigas), įvyksta per laikotarpį nuo mėnesio pabaigos iki termino, kurį pagal šio reglamento 4 straipsnį atitinkamas NCB nustato praėjusio mėnesio statistinei informacijai pateikti. |
Taikoma ta pati procedūra kaip 3 punkte. |
|
10 |
Susijungimas, kai maža įstaiga (įsigyjanti įstaiga) įsigyja vieną arba kelias mažas įstaigas (susijungiančias įstaigas), įvyksta per laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos iki termino, kurį pagal šio reglamento 4 straipsnį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti ir kai po susijungimo maža įstaiga turi teikti išsamias ataskaitas. |
Žr. 4 punktą. |
|
11 |
Susijungimas, kurio metu iš išsamias ataskaitas teikiančių įstaigų (susijungiančių įstaigų), sukuriama viena išsamias ataskaitas teikianti įstaiga (įsigyjanti įstaiga), įvyksta per laikotarpį nuo mėnesio pabaigos iki termino, kurį pagal šio reglamento 4 straipsnį atitinkamas NCB nustato praėjusio mėnesio statistinei informacijai pateikti. |
Įsigyjančios įstaigos ataskaitinio laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomosios atsargos skaičiuojamos pagal atsargų bazę, sumuojant susijungiančių įstaigų atsargų bazes. Sumuojamos tos atsargų bazės, kuriomis remiantis būtų skaičiuojamos to ataskaitinio laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Suteikiama tik viena bendroji nuolaida. Susijungiančių įstaigų prievolę pateikti mėnesio iki susijungimo statistinę informaciją prisiima įsigyjančioji įstaiga. |
|
12 |
Susijungimas, kurio metu išsamias ataskaitas teikianti įstaiga (įsigyjanti įstaiga) suformuojama iš vienos ar kelių mažų įstaigų ir galbūt iš vienos arba kelių išsamias ataskaitas teikiančių įstaigų (susijungiančių įstaigų), įvyksta per laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos iki termino, kurį pagal šio reglamento 4 straipsnį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti. |
Įsigyjančios įstaigos ataskaitinio laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomosios atsargos skaičiuojamos pagal atsargų bazę, sumuojant susijungiančių įstaigų atsargų bazes. Sumuojamos tos atsargų bazės, kuriomis remiantis būtų skaičiuojamos to ataskaitinio laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Suteikiama tik viena bendroji nuolaida. Įsigyjanti įstaiga turi pateikti susijungiančių įstaigų mėnesio arba ketvirčio iki susijungimo, atsižvelgiant į įstaigą, statistinę informaciją. |
|
13 |
Susijungimas, kurio metu maža įstaiga (įsigyjanti įstaiga) suformuojama iš vienos ar kelių mažų įstaigų (susijungiančių įstaigų), įvyksta per laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos iki termino, kurį pagal šio reglamento 4 straipsnį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti. |
Nuo ataskaitinio laikotarpio, einančio po susijungimo, iki pirmos įsigyjančios įstaigos ketvirčio ataskaitos pateikimo pagal sumažintos atskaitomybės reikalavimus, taikomus mažoms atsiskaitančioms įstaigoms, kaip nurodoma šio reglamento II priede, įsigyjančios įstaigos atsargos skaičiuojamos pagal atsargų bazę, sumuojant įsigyjančios įstaigos ir susijungiančių įstaigų atsargų bazes. Sumuojamos tos atsargų bazės, kuriomis remiantis būtų skaičiuojamos to ataskaitinio laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Suteikiama tik viena bendroji nuolaida. Įsigyjanti įstaiga turi pateikti susijungiančių įstaigų ketvirčio iki susijungimo statistinę informaciją. |
|
(1) Šioje lentelėje nurodomos konkrečiais atvejais taikomos sudėtingesnės procedūros. Lentelėje nenurodytais atvejais taikomos Europos centrinio banko reglamento (EB) Nr. 2818/98 (ECB/1998/15) 3 straipsnyje nustatytos įprastos statistinės atskaitomybės ir privalomųjų atsargų skaičiavimo taisyklės. |
||
III PRIEDAS
STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI MAŽOMS PFI (NE KREDITO ĮSTAIGOMS) IR ATSKIROMS ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGOMS TAIKOMI KLASIFIKAVIMO PRINCIPAI
1. NCB, kurie nusprendžia mažoms PFI (ne kredito įstaigoms) netaikyti išsamių atskaitomybės reikalavimų, turėtų apie tai pranešti atitinkamoms institucijoms, tačiau jie ir toliau privalo bent kartą per metus rinkti viso balanso duomenis, kad būtų galima stebėti atskaitingų mažų institucijų dydį.
2. Pagal 2 straipsnio 4 dalį NCB atskiroms elektroninių pinigų įstaigoms gali taikyti nuo statistinės atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas, jei yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
a) jų leidžiamus elektroninius pinigus kaip atsiskaitymo priemonę priima tik ribotas įmonių skaičius, kurios gali būti aiškiai atskiriamos pagal:
i) jų buvimo vietą tose pačiose patalpose arba kitoje ribotoje vietoje, ir (arba)
ii) jų artimą finansinį ar verslo ryšį su įstaiga emitente, pavyzdžiui, bendrą nuosavybės, rinkodaros ar platinimo sistemą,
net jei įstaiga emitentė ir priimanti įmonė yra įsteigtos kaip atskiri juridiniai asmenys;
b) daugiau nei trys ketvirtadaliai jų viso balanso yra nesusiję su elektroninių pinigų leidimu ar administravimu ir su neapmokėtais elektroniniais pinigais susiję įsipareigojimai neviršija 100 milijonų EUR.
3. Jei atskirai elektroninių pinigų įstaigai, kuri atitinka 2 dalyje nustatytas sąlygas, privalomųjų atsargų reikalavimai yra taikomi, ji privalo teikti bent jau ketvirčio duomenis, reikalingus atsargų bazei apskaičiuoti, kaip nustatyta II priede. Įstaiga gali pasirinkti ribotą atsargų bazės duomenų kiekį teikti kas mėnesį.
4. Kai atskirai elektroninių pinigų įstaigai pagal 2 straipsnio 4 dalį yra taikoma leidžianti nukrypti nuostata, statistikos reikmėms ECB įtraukia įstaigą į PFI sąrašą kaip ne finansų įmonę. Įstaiga taip pat laikoma ne finansų įmone, kai ji yra PFI priešinga šalis. Eurosistemos privalomųjų atsargų reikalavimų reikmėms įstaiga ir toliau bus laikoma kredito įstaiga.
IV PRIEDAS
BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI, KURIŲ PRIVALO LAIKYTIS ATSKAITOMYBĖS VISUMA
Atskaitingi subjektai, teikdami ECB reikalaujamas statistines ataskaitas, laikosi šių būtiniausių reikalavimų:
1. Būtiniausi duomenų perdavimo reikalavimai
a) Ataskaitos NCB turi būti teikiamos laiku ir laikantis jų nustatytų terminų;
b) statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti NCB nustatytus techninius reikalavimus;
c) reikia nurodyti atskaitingo subjekto asmenį (-is) ryšiams palaikyti;
d) reikia laikytis duomenų perdavimo NCB techninių specifikacijų.
2. Būtiniausi duomenų tikslumo reikalavimai
e) Statistinė informacija turi būti teisinga:
— turi būti laikomasi visų tiesinių reikalavimų (pvz., balansas turi būti subalansuotas, tarpinių sumų suma turi atitikti galutinę sumą) ir
— visose įvairiu dažnumu teikiamose ataskaitose duomenys turi būti nuoseklūs;
f) atskaitingi subjektai turi turėti galimybę teikti informaciją apie teikiamų duomenų pasikeitimus;
g) statistinė informacija turi būti išsami; esamos spragos turi būti patvirtintos, paaiškintos NCB ir prireikus kuo greičiau užpildytos;
h) statistinėje informacijoje neturi būti nuolatinių ir struktūrinių spragų;
i) atskaitingi subjektai turi laikytis NCB nustatytų techninio duomenų perdavimo matmenų ir dešimtainių skilčių ir
j) atskaitingi subjektai turi laikytis NCB techniniam duomenų perdavimui nustatytos skaičių apvalinimo tvarkos.
3. Minimalūs apibrėžimų laikymosi reikalavimai
k) Statistinė informacija turi atitikti šiame reglamente nustatytus apibrėžimus ir klasifikacijas;
l) jeigu pateikti duomenys neatitinka minėtų apibrėžimų ir klasifikacijų, atskaitingi subjektai nuolat stebi skirtumą tarp naudojamos ir šiame reglamente nustatytos priemonės ir skaičiais įvertina jo dydį ir
m) atskaitingi subjektai turi sugebėti paaiškinti pateiktų duomenų lūžius palyginti su ankstesnio laikotarpio skaičiais.
4. Minimalūs pataisymų reikalavimai
n) Turi būti laikomasi pataisymų tvarkos ir procedūrų, kurias nustato ECB ir NCB. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastųjų pataisymų, turi būti paaiškinti paaiškinamosiose pastabose.
V PRIEDAS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS DĖL ŠIO REGLAMENTO TAIKYMO
1. Pirmos ataskaitos pagal šį reglamentą - tai 2003 m. sausio mėn. duomenų ataskaitos.
1a. Nepaisant 1 punkto, I priedo 2 dalies 3 ir 4 lentelių langeliuose, skirtuose valstybėms narėms, kurios nėra įsivedusios euro, pagal šį reglamentą pirmą kartą pateikiami duomenys yra pirmi ketvirtiniai duomenys po jų įstojimo į ES dienos.
1b. Jei atitinkamas NCB nusprendžia nereikalauti pradėti teikti nereikšmingų duomenų, pradedant pirmojo ketvirčio po atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių įstojimo į ES dienos duomenimis, duomenys pradedami teikti praėjus 12 mėnesių po to, kai NCB praneša atskaitingiesiems agentams, kad duomenys turi būti pateikiami.
1c. Nepaisant 1 punkto, I priedo 2 dalies 3 lentelės langeliuose, skirtuose eurą įsivedusioms valstybėms narėms, pagal šį reglamentą pirmą kartą pateikiami duomenys yra pirmi ketvirtiniai duomenys po tos dienos, kai jos įsivedė eurą.
▼M6 —————
2. Pereinamuoju 12 mėnesių laikotarpiu naujo mėnesio statistinius atsargų duomenis galima pateikti ECB, praėjus vienam mėnesiui po sąskaitų uždarymo, iki 15-tos darbo dienos pabaigos, pasibaigus mėnesiui, kurio duomenys pateikiami. NCB nusprendžia, kada atskaitingi subjektai jiems turi pateikti duomenis, kad būtų laikomasi šio termino.
2a. Pirmuosius 12 mėnesių teikiamus reikšmingus duomenis I priedo 2 dalies 3 ir 4 lentelių langeliuose, skirtuose valstybėms narėms, kurios nėra įsivedusios euro, galima pateikti ECB papildomai uždelsiant vieną mėnesį po 28-os darbo dienos, einančios po ketvirčio, kurio duomenys pateikiami, pabaigos. NCB gali nuspręsti, kada jie turi gauti duomenis iš atskaitingųjų agentų, kad būtų laikomasi šio termino.
3. Pereinamuoju 12 mėnesių laikotarpiu duomenis apie visiškai ar iš dalies nurašytas paskolas ir vertybinių popierių perkainojimo dėl kainos galima pateikti ECB, praėjus vienam mėnesiui po sąskaitų uždarymo, iki 15-tos darbo dienos pabaigos, pasibaigus mėnesiui, kurio duomenys pateikiami. NCB nusprendžia, kada atskaitingi tarpininkai jiems turi pateikti duomenis, kad būtų laikomasi šio termino.
4. Teikdama mokėjimų balanso statistikai reikalingus mėnesio duomenis apie paskolų ir indėlių pozicijas, susijusias su likusia pasaulio dalimi, suskirstytus pagal jų trukmę, ir ketvirčio duomenis apie tokias paskolas ir indėlius, papildomai suskirstytus pagal valiutas, kiekviena valstybė narė pagal savo konkrečius poreikius gali nustatyti PFI balanso statistinių duomenų naudojimo mokėjimų balansui rengti tvarkaraštį.
5. Atskiras pereinamojo laikotarpio ypatumas yra būsimas euro įvedimas kitose valstybėse narėse. PFI atsižvelgia į šį ypatumą, pasilikdamos sau galimybę pozicijas su nedalyvaujančių valstybių narių rezidentais skirstyti pagal šalis. Apskritai, šiuos likučius taip pat būtina skirstyti pagal valiutas, atskirai nurodant nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinę valiutą, eurą ir kitas valiutas. Siekiant sumažinti sunkią atskaitomybės naštą, laikotarpio iki pranešimo apie dalyvaujančių valstybių narių sudėties pasikeitimą atgalinius duomenis galima teikti laikantis tam tikro lankstumo, jeigu gaunamas išankstinis ECB pritarimas.
6. Atsižvelgiant į grynųjų pinigų pasikeitimą valstybėje narėje dėl euro įvedimo, laikotarpiu nuo dalyvaujančios valstybės narės įstojimo į pinigų sąjungą iki visiško perėjimo prie eurų, jos ataskaitų straipsniai nacionaline valiuta įrašomi į straipsnius, išreikštus eurais.
7. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. mėnesiniai duomenys apie PRF akcijų (vienetų), išleistų valstybių narių dalyvių PFI pagal vietos, kitų valstybių narių dalyvių ir likusio pasaulio šalių, paskirstymą, akcijų turėtojus gali būti pranešami ECB vėluojant iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, su kuriuo susiję duomenys, 15 darbo dienos pabaigos. Siekdami nepraleisti paskutinio termino nacionaliniai centriniai bankai nusprendžia, kada jiems reikia gauti duomenis iš atskaitingųjų subjektų.
( 1 ) Europos centrinio banko reglamentas (EB) Nr. 2423/2001 (OL L 333, 2001 12 17, p. 1).
( 2 ) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.
( 3 ) OL L 318, 1998 11 27, p. 1.
( 4 ) OL L 356, 1998 12 30, p. 7.
( 5 ) OL L 229, 2000 9 9, p. 34.
( 6 ) OL L 275, 2000 10 27, p. 39.
( 7 ) OL L 177, 2006 6 30, p. 1.
( 8 ) OL L 250, 2003 10 2, p. 10.
( 9 ) OL L 356, 1998 12 30, p. 1.
( 10 ) Įskaitant įplaukas iš banko obligacijų pardavimo gyventojams.
( 11 ) 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 126, 2000 5 26, p. 1) su pakeitimais, padarytais Direktyva 2000/28/EB (OL L 275, 2000 10 27, p. 37), ir su pakeitimais, kurie kartais gali būti joje daromi, 1 straipsnis.
( 12 ) Ši ir toliau pateikiamos nuorodos nurodo ESA 95 sektorius ir subsektorius.
( 13 ) OL L 372, 1986 12 31, p. 1.
( 14 ) OL L 356, 1998 12 30, p. 1.
( 15 ) OL L 229, 2000 9 9, p. 34.
( 16 ) Kredito įstaigos gali nurodyti savo pozicijas su „PFI (ne kredito įstaigomis), kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“, o ne su „PFI“ ir „kredito įstaigomis, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai“, jeigu dėl to nedingsta jokia informacija ir nepasikeičia riebiu šriftu išspausdintos pozicijos.
( 17 ) Pagal trukmę reikia skirstyti tik mėnesio duomenis apie paskolas rezidentų sektoriams, išskyrus dalyvaujančių valstybių narių PFI ir valstybinio valdymo institucijas, o duomenys apie paskolas likusiajai pasaulio daliai turi būti skirstomi pagal vienerių metų trukmę. Ketvirčio duomenys apie paskolas dalyvaujančių valstybių narių valstybinio valdymo institucijoms išskyrus centrinę vyriausybę skirstomi pagal trukmę.
( 18 ) Pagal trukmę reikia skirstyti tik mėnesio duomenis apie turimus vertybinius popierius, išleistus dalyvaujančiose valstybėse narėse įsisteigusių PFI. Ketvirčio duomenys apie vertybinius popierius, išleistus dalyvaujančiose valstybėse narėse įsisteigusių ne PFI, skirstomi pagal trukmę „iki vienerių metų“ ir „nuo vienerių metų“.
( 19 ) Nurodoma tik pozicijoms su likusiąja pasaulio dalimi.
( 20 ) Įskaitant laikinuosius likučius, reiškiančius sumas iš anksto apmokėtose kortelėse, išleistose PFI vardu, ir kitus įsipareigojimus, susijusius su elektroninių pinigų leidimu.
( 21 ) Įskaitant administraciniu būdu reguliuojamus indėlius.
( 22 ) Įskaitant neperleidžiamus neterminuotus indėlius.
( 23 ) Kiti finansiniai tarpininkai (S.123) + finansinės pagalbinės įmonės (S.124)
( 24 ) Namų ūkiai (S.14) + namų ūkius aptarnaujančios ne pelno institucijos (S.15).
( 25 ) Straipsnio „indėliai, grąžinami įspėjus daugiau kaip prieš dvejus metus“ duomenys teikiami savanoriškai, kol bus nurodyta kitaip.
( 26 ) Mėnesio duomenys apie paskolas ir indėlius turi būti skirstomi pagal subsektorius.
( 27 ) Šio priedo 2 dalies lentelėse ECB turi būti priskiriamas šalies, kurioje yra jo fizinė vieta, PFI rezidentėms.
( 28 ) Kitaip tariant, šios lentelės nėra atskirų finansinių priemonių sąrašai.
( 29 ) OL L 356, 1998 12 30, p. 1.
( 30 ) OL L 229, 2000 9 9, p. 34.